Daugiau kaip 850 tūkstančių – tiek paukščių per savo gyvenimą sužiedavo legenda tapęs ilgametis aplinkos apsaugos sistemos darbuotojas L.Jezerskas. To pakartoti dar niekam nepavyko.

Šis ištikimas gamtos riteris, eidamas 93-iuosius, atgulė amžinojo poilsio ne kur kitur, o Ventėje, kurioje praleido didžiąją dalį savo gyvenimo.

Beveik septyniasdešimt metų jis paskyrė paukščiams ir jų tyrimams, Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejui ir Ventės rago ornitologinei stočiai.

Daugiau kaip 850 tūkstančių – tiek paukščių per savo gyvenimą sužiedavo legenda tapęs ilgametis aplinkos apsaugos sistemos darbuotojas L.Jezerskas.

1947 m., vos baigęs gimnaziją, L.Jezerskas pradėjo dirbti zoologijos muziejuje laborantu ir prof. T.Ivanausko patartas ėmė tyrinėti paukščius.

Nuo 1954-ųjų žieduodavo sparnuočius jų migracijų metu Ventės rage ir Kuršių nerijoje.

Dar po 20 metų tapo Ventės rago ornitologinės stoties vedėju ir persikėlė gyventi į Ventę, prie Kuršių marių.

L.Jezerskas laikinai buvo paskirtas šiam darbui, kad šiek tiek aptvarkytų byrančią stotį, tačiau tai pavirto keturiasdešimčia išbandymų metų.

Jo rūpesčiu buvo pastatytas stoties administracinis pastatas, naujos didžiosios gaudyklės paukščiams, kurias galima naudoti ne tik migracijų sezonais, bet visus metus.

Ornitologo paskaitų, persunktų humoro, nuginkluodavusiu bet kokį niurgzlį, išklausė tūkstančiai ekskursantų.

Ventėje jis gyveno, dirbo, mirė ir čia palaidotas. Labai simboliška, bet prie jo kapo apsilanko ir paukščiai, nors kapinės yra gana tamsios, apaugusios dideliais medžiais.

"Gyvenu netoli kapinių, kasdien po keletą kartų pro jas praeinu. Tai štai vieną rytą pamačiau prie L.Jezersko kapo vaikštinėjantį gandrą. Anksčiau gandrų ten nesu pastebėjęs. Bet čia turbūt tas pats, kuris gyvena pas mus ant ūkinio pastato stogo. Pats sužiedavau jį. Šią gegužę jis susiporavo su mūsų sena gandriene, "našle", kurios partneris pernai žuvo. Tik keistas tas naujas jos vyras, užuot vaikus prižiūrėjęs, mėgsta grožėtis savo atvaizdu lange, kartais snapu pabeldžia į stiklą. Paminklas blizga, tai jis turbūt vėl į save žiūrėjo", – šypsojosi V.Jusys.

Daugiau kaip 850 tūkstančių – tiek paukščių per savo gyvenimą sužiedavo jau legenda tapęs ilgametis aplinkos apsaugos sistemos darbuotojas Leonas Jezerskas. To pakartoti dar niekam nepavyko.

Šeštadienį, liepos 18-ąją, šiam ištikimam gamtos riteriui sukaks 90 metų. Beveik septyni jo gyvenimo dešimtmečiai skirti paukščiams ir jų tyrimams, Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejui ir Ventės rago ornitologinei stočiai.

1947 m., vos baigęs gimnaziją, Leonas Jezerskas pradėjo dirbti zoologijos muziejuje laborantu ir prof. Tado Ivanausko patartas ėmė tyrinėti paukščius. Jis daug metų vadovavo tarptautinei tyrimų programai „Parus“, buvo atsakingas už Lietuvos žiedavimo centro veiklą. Tapęs vyriausiuoju muziejaus fondų saugotoju, aktyviai rūpinosi kolekcijos papildymu. Pats dalyvavo ekspedicijose Koloje, Murmansko srityje, Barenco jūros pakrantėse, Chibinų kalnuose, Tadžikijoje, Azerbaidžane, Gruzijoje, Komandorų salose ir rinko eksponatus. Nuo 1954-ųjų žieduodavo paukščius jų migracijų metu Ventės rage ir Kuršių nerijoje.

1974 m. Leonas Jezerskas tapo Ventės rago ornitologinės stoties vedėju ir persikėlė gyventi į Ventę, prie Kuršių marių. Penkeriems metams jis buvo paskirtas šiam darbui, kad šiek tiek aptvarkytų byrančią stotį. Tie penkeri metai pavirto keturiasdešimčia išbandymų metų. Leono Jezersko rūpesčiu buvo pastatytas stoties administracinis pastatas, naujos didžiosios gaudyklės paukščiams. Tobulindamas paukščių tyrimų metodikas, jis sukonstravo zigzagines gaudykles, kurias galima naudoti ne tik migracijų sezonais, bet visus metus.

Su Leono Jezersko vardu asocijuojasi žodis „daug“. Jis daugelį metų aktyviai dalyvavo organizuojant Paukščių dienas, su paskaitomis aplankė daugybę Lietuvos mokyklų, o kiek priėmė ekskursantų pačiame Ventės rage, net neverta pradėti skaičiuoti – tiek jų daug. Kaip ir dosniai dalytų interviu apie paukščius radijui ir televizijai.

Visa aplinkosaugininkų bendruomenė širdimi sveikina Leoną Jezerską ir linki jam daug – sveikatos, pilnatvės ir to humoro, kuriuo jis nuginkluoja bet kokį niurgzlį.