Choro „Gaudeamus“ meniniai pasiekimai išties nemaži, tačiau Laisvės TV taip pat gavo informacijos apie galimai neskaidrų šio choro finansų – ar bent jų dalies – tvarkymą. Kai kurie choristai reiškia nepasitenkinimą dėl rinkliavų choro kelionių metu, kurios, jų manymu, ne visai teisėtos; dėl grynųjų laikymo vokelyje ir – ypač – dėl žinių, kaip tie surinkti pinigai išleidžiami, trūkumo.

VU Kultūros centras chorui „Gaudeamus“, kaip ir dar 9 kolektyvams, finansavimą skiria kasmet. Be universiteto skiriamos sumos choro veiklai bei vadovų darbo užmokesčiui, choro lėšas sudaro jam skiriami 2 proc. pajamų mokesčio, pinigai gauti už bilietus į koncertus bei koncertų užsakymus. Kultūros centro vadovės Gintės Jokubaitienės teigimu, šios lėšos yra tvarkingai apskaitomos, o informacija apie rinkliavą yra nauja: „Ši informacija man yra nauja, aš ją išgirdau iš jūsų ir dėkui, kad pranešėte. Tokie dalykai pas mus nevyksta, bent jau tiek kiek aš žinau.“

Panašiai, duodama interviu, kalba ir „Gaudeamus“ vadovė Rasa Gelgotienė:„Mano nuomone nėra rinkliavos, nes aš, kaip choro vadovė, niekada jokių rinkliavų nei skelbiu, nei sakau, nei renku, nei dedu kur nors, iš tikrųjų. Bet iš tiesų finansavimas tai yra labai dalinis, nenoriu aš čia, nes gausis, kad aš universitetu skundžiuos, iš tiesų mūsų universitetas geras, iš tiesų jisai daug labai palaiko šitą veiklą. <...> Žmonės gabūs ir jie daug labai padaro, mes, pavyzdžiui, be dviejų stovyklų kūrybinių neįsivaizduojam sezono, jau vien jos turbūt išnaudotų mums iš karto metų biudžetą, kas yra apie 7 tūkstančiai pernai, o bet kokia kelionė Europoje – apie 15 tūkst iš karto. Tai aišku, kad jie kažką perkasi patys. Kaip jie tą daro – ar jie susideda, ar po vieną atskirai, įvairiai aš manau daro, – čia yra jų pačių reikalas.“

Rasa Gelgotienė/Laisvės TV nuotr.

„Aš labai smarkiai esu atsiribojusi nuo nemeninių dalykų chore“, – priduria choro vadovė R. Gelgotienė.

Jokių atsiskaitymų ir pinigai tik vokeliuose

Tačiau mūsų turimi duomenys rodo priešingai. Bendrame „Gaudeamus“ susirašinėjime vadovė praėjusią vasarą aiškino, kad reikia skubiai išsirinkti naują finansininką, nes jis yra žmogus, kuris kartu su vadovu sudaro ,,greitojo reagavimo“ komandą. Būtent finansininkui ir prezidentui vadovė rašo, kad kai reikia priimtų sprendimą, kiek bus renkama iš choristų vienai ar kitai kelionei.

Kitame laiške klausiama „kur dingo kiekvieno dalyvio atnešti 20 eurai?“. Choristai išsiaiškino, kad nakvynė kainavo 7 eurus ir rašė, kad daugiau nei po 10 eurų iš kiekvieno turėjo likti, nes buvo surinkta po 20. Rašoma, kad choristai vis dar tikisi, kad pinigai bus grąžinti arba rudenį stovykla Liepojoje bus padengta už likusius pinigus, o ne nukeliaus į choro fondą, apie kurį negaunama jokių metinių arba „pokelioninių“ ataskaitų kaip įprasta kolektyvuose, juolab, kad atsiskaitymai visada vyksta grynaisiais.

O štai choro vadovės atsakymas choristams: „Atsakysiu į visus iškilusius klausimus: dėl nakvynės Rygoje, nakvynės Tartu ir „dingusių“ 20 eurų, o taip pat dėl paties choro fondo.“ Ji teigia, kad choro fondas yra choristų ir jie gali išsidalinti po 20 eurų ar po bet kiek... Taip pat ji rašo, kad dabar finansininko choras neturi, todėl pinigai laikomi trijose vietose – taip pat ir pas ją pačią – nes „nėra finansininko ir niekas nenori laikyti daug pinigų“.

Duodama interviu R. Gelgotienė teigia ką kita: „Niekada nelaikiau jokių lėšų pas save. Jokiu būdu. Jokiu būdu. <...> Ir dar džiaugiuos, kad jie turi gana rimtą tokią gerą organizaciją, savo tarybą, su kuria jie išsprendžia viską.“

Pasiteiravus, ar taryboje yra finansininkas, choro vadovė atsakė nežinanti: „Aš nežinau, taryboj yra daug visokių pareigų ir net nežinau, ar yra vienas finansininkas, ar jie keliese tvarko, šito aš irgi nežinau.“

Bet chorui R. Gelgotienė rašo, kad finansininkas yra rimtos ir atsakingos pareigos. Laiške rašoma: „Mums buvo labai pasisekę, kad turėjome Kariną. Dabar, kai Karina išėjo į „Pro musica“, mes finansininką turime surasti. Būtinai. Žūtbūt surasti kuo skubiau. Ieškokite. Ir nustokite ką nors kaltinti dėl neskaidrumo.“

„Nejuokaukite. Taip turime laisvę“

Viename laiškų vadovės klausiama: kodėl apskritai choro pinigai laikomi vokelyje ir ar nebūtų paprasčiau laikyti juos banke?

Kitame – apie galimybę atidaryti sąskaitą universiteto vardu ir choro finansininkui suteikti teisę ją valdyti?

Nejuokaukite. Universitetas – nepaslanki biurokratinė įstaiga, perkanti per viešuosius pirkimus, bet koks finansinis judesys atliekamas tik su sutartimis. Turėdami choro fondą – turime laisvę.

Į tai R. Gelgotienė atkerta: „Nejuokaukite. Universitetas – nepaslanki biurokratinė įstaiga, perkanti per viešuosius pirkimus, bet koks finansinis judesys atliekamas tik su sutartimis. Turėdami choro fondą – turime laisvę.“

Kitur R. Gelgotienė paaiškina studentams, kaip geriau sumokėti dailininkui: „Jei mokėsime iš sąskaitos už paslaugas (dabar netrukus reikės samdyti dailininką „Žiedų valdovo“ vizualikos kūrimui) – jei mokėsite jam iš sąskaitos, jis nesutiks taip imti pinigų, nes tų laisvųjų menininkų sąskaitos ypač stebimos VMI ir jie vengia įplaukų be sutarčių. Jei norėsite sudarinėti su visais sutartis – turės finansininkas dar daugiau vargo.“

Štai dar vienas bandymas atkreipti vadovės dėmesį, kad choras, kaip ir dauguma kolektyvų, turėtų gauti bent jau ketvirtines ar pusmetines ataskaitas, kas vyksta su choro fondu ir kaip jis yra leidžiamas ir kiek pinigų iš fondo yra išleidžiama įvairių kelionių ar išvykų finansavimui.

Tačiau ir trečiąsyk perklausiama R. Gelgotienė tvirtina, kad rinkliavų, kaip ir priekaištų dėl skaidrumo, chore nėra buvę: „Nėra renkami jokie grynieji pinigai iš choristų.  Aš tikrai niekada nelaikiau jokių pinigų niekur ir niekada jų nerinkau. Ir už juos atsiskaityti niekad negavau jokių prašymų. Tikrai.“

Tačiau laiške labai aiškiai vadovė rašo: „Perduosiu pinigus laikomus vokelyje bet kad bet kam, kas chore bus atsakingas už finansus, o toliau jau tegul laiko kur tik nori: sąskaitoje, vokelyje, kojinėje, ar bet kur kitur.“

Choristų teiginiai skiriasi

Kalbinami choristai kartoja panašius teiginius, kaip R. Gelgotienė, tik priešingus tiems, kurie jų pačių parašyti laiškuose. Dabar jie sako, kad rinkliavų nėra, kaip ir abejonių dėl skaidrumo.

„Nekilo klausimų dėl finansavimo, nes informuoja vadovė, taryba, prezidentė, galim paklaust. Šiaip vadovė tikrai daug laiškų rašo“, – teigia choristas Viktoras Urbis. Tačiau būtent Viktoras rašė apie choro fondą, apie kurį nėra jokių metinių arba „pokelioninių“ ataskaitų kaip įprasta kolektyvuose ir kad atsiskaitymai visada vyksta grynaisiais.

Viktoras Urbis/Laisvės TV nuotr.

Jo paties surašytą pasipiktinimą dėl dingusių kiekvieno dalyvio eurų, duodamas interviu, Viktoras pavadino nesusipratimu.

Choro prezidentė Ernesta Jankauskaitė – keliuose R. Gelgotienės laiškuose paminėta kaip ta, pas kurią laikoma bent dalis į choro fondą surenkamu lėšų – mums sako, kad jokių rinkliavų nėra: „Ne, tikrai nėra jokių rinkliavų, realiai visi pinigai, mūsų tas vadinamasis biudžetas, kurį mes turim, išeina kelionėms, išeina festivaliams, išeina konkursams, tai yra tam tikra suma, kuri išleidžiama kiekvieną kartą... O visi kiti papildomi pinigai, jeigu jų reikia, na logiška, kad kelionėje tikrai tų pinigų choristams gali prireikti, tai yra tiesiog iš nuosavų lėšų, tai kiek choristas pats nori tiek ir išleidžia nuosavų pinigų. Bet kažkokių tokių rinkliavų tikrai nėra, kad konkrečiai būtų renkama į chorą.“

Domantas Žitkevičius laiške klausė apie galimybę atsidaryti sąskaitą VU vardu ir suteikti teisę choro finansininkui ją valdyti. Interviu jis sako, kad choristai „susimeta“ tik norėdami geresnių sąlygų nei universitetas gali nupirkti, pavyzdžiui, nakvynės hostelyje, vietoj sporto salės.

„Kitokių rinkliavų nėra, viskas kaip ir yra aišku, mes visi galime tame dalyvauti... Čia minėjot tą „mailing listą“, ten labai daug pasirodo... kartais būna tokio, kai naujokai arba kažkas būna ten chore nesirodo, mes aišku ten nevarom iš tų chorų ir taip toliau, nors gal norėtųsi kad atlankytų ir geriau pasiruoštų, bet iškyla tokių klausimų, kodėl tas 20, pvz.“

Be kitų susirašinėjime yra ir chore nebedainuojančios Karinos Pribylovos komentaras apie nuosavos choro sąskaitos galimybę. Advokato padėjėja dirbanti K. Pribylova – buvusi choro finansininkė. Ji teigia, kad choras nėra fizinis ar juridinis asmuo, kad turėtų banko sąskaitą, todėl kažkas ją turėtų atidaryti savo vardu, o toje banko sąskaitoje vaikščiotų didelės pinigų sumos. Mokestinio patikrinimo atveju, asmuo, kuris valdo tokią sąskaitą, turėtų pateikti duomenis iš visų savo sąskaitų, o paaiškinimai apie mistinį choro fondą nebūtų tinkami VMI. Todėl surenkami pinigai yra laikomi grynais.

Dar ji rašo, kad dažniausiai visi mokėjimai daromi iš vadovės sąskaitos, nes ji yra VU darbuotoja ir vėliau, jai kaip darbuotojai, apmokėjusiai už choro išlaidas, VU tas sumas grąžindavo, o vadovė jas perduodavo fondui.

Su K. Pribylova susisiekėme internete skelbiamu numeriu. Tačiau ji pareiškė, kad klausdami apie jos, kaip finansininkės veiklą chore, siekiame tvarkyti jos asmens duomenis neteisėtu būdu ir komentuoti atsisakė.

Stovyklų metu gyvena vadovės name

Mūsų žiniomis, rinkliavų prireikia, kai choras išsiruošia į stovyklą Liepojoje. VU Kultūros centras pranešė, kad pernai lėšų skirta tik studentų kelionės transportui. Tai reiškia, kad apgyvendinimo išlaidos teko patiems studentams. Užpernai stovyklauti į Liepoją vyko ne tik „Gaudeamus“, bet ir „Virgo“ choras. Tąkart pinigų skirta ne tik autobusui, bet ir apgyvendinimui.

„Choras dažnai vyksta į stovyklas Liepojoje, nes mes ten turim labai geras sąlygas, mes tenai turim nakvynę. Choras gyvena privačiame name ir galbūt nesvarbu universitetui, bet mes ten turime geras sąlygas repetuoti universitete. <...>Tai yra mano nuosavas namas, bet tai neturi ryšio su darbo reikalais, bet jame choristai gali gyventi“, – į klausimus galiausiai atsako choro vadovė R. Gelgotienė.

Internete nurodyta, kad R. Gelgotienei jai priklausantį namą išsinuomoti galima paskambinus jos telefono numeriu. Kambariai ir atskiri butai šioje viloje kainuoja nuo 12 iki 20 eurų. Vadovė iš pradžių teigė jokių pinigų už gyvenimą jos viloje iš choristų nerinkusi. Vėliau, telefonu patikslino, kad choristai jai sumokėjo už komunalines paslaugas.

Laisvės TV nuotr.

„Dėl mokėjimų kažkokių tai jie yra patys susidėję komunalinėms išlaidoms šiek tiek. Aišku, čia galima ir mane apkaltinti – tik galiu ir aš rodyti, kokius aš didžiulius komunalinius mokesčius sumokėdavau, tik labai sunku surišti, nes ten visas namas ant elektros yra, ir vanduo, ir elektra. Bet iš tikrųjų tai buvo tik už komunalinius, jie už nakvynę nemokėjo nieko.<...> Dvi paros turbūt ten buvo 7 eurai, su valytoja, nes jie nenorėjo patys tvarkyti“, – teigia R. Gelgotienė.

Pasiteiravus, ar choras yra gyvenęs kituose šeimos nariams priklausančiuose patalpose Latvijoje, choro vadovė sakė, jog tikrai ne:„Ne, ne, ne, ne. Pažįstamų ten – taip, pažįstamų draugų, bet ne šeimos narių. Taip, mano sūnūs – ir vienas, ir kitas – turi butus Liepojoje, bet ten choristai negyveno.“

Iš choro prezidentės Ernestos Jankauskaitės netrukus gavome paaiškinimą, kad choro stovyklos R. Gelgotienės viloje rengiamos todėl, kad tai priimtiniausias ir pigiausias variantas. Čia galima apgyvendinti beveik visą chorą, viloje yra užtektinai erdvių balsinėms repeticijoms, o Liepojos universitetas nemokamai leidžia naudotis savo aktų sale ir fortepijonu. Anot E. Jankauskaitės, apgyvendinimas čia choristams kainavęs „maždaug 8 eurus už naktį“.

Ernesta Jankauskaitė/Laisvės TV nuotr.

Choro prezidentė taip pat pranešė, kad universitetų bazės Birštone, Pervalkoje ir Palangoje choro stovykloms netinka, nes ten nėra choro repeticijoms reikalingų techninių sąlygų.

Dar ji pranešė, kad paskutinė stovykla žiemą buvo surengta šiuose universiteto praktikų namuose Puvočiuose. Tik, E. Jankauskaitės teigimu, Puvočiuose keblus maitinimo klausimas: čia nėra valgyklų ir kavinių, tik viena kaimo parduotuvė.

Tačiau choro prezidentė neužsimena, kad Puvočiuose ir už studentų apgyvendinimą, ir už jų kelionę, sumokėjo VU Kultūros centras.    

„Jis psichiškai nestabilus“

Visos šios aplinkybės trijų chorų vadovei R. Gelgotienei neatrodo pakankamos pagrįstiems priekaištams dėl skaidrumo pareikšti. Ji tikina, kad ją skundžia ir šmeižia jai pakenkti norintis piktavalis buvęs jos auklėtinis, kuris dar ir choro įrašus sunaikino. 

„Mes net galvojom jį į teismą paduoti, bet, suprantat, žmogus psichologiškai nestabilus, tai aš bijočiau, nes jis kokia sieros rūgštim apipils, tiesiog bijočiau“, – mums sakė R. Gelgotienė. 

Mūsų komanda turi įrodymus, kad minimo asmens ir jo įranga daryti įrašai nėra sunaikinti.

VU Kultūros centro vadovybė dėl R. Gelgotienės veiklos ėmėsi tarnybinio patikrinimo. Gintarė Jokubaitienė ragina studentus nepasiduoti galimam spaudimui ir kalbėti atvirai. 

„Dabar šiuo metu yra atliekamas tyrimas, yra tarnybinis patikrinimas, kur mes šnekėsime su visais studentais, kurie nori kalbėti, kurie turi, ką pasakyti šiuo klausimu ir jeigu atlikus tyrimą išvados pasitvirtins, jeigu yra taip, kaip jūs sakote, jeigu yra organizuojamos rinkliavos, tada bus priimti labai griežti sprendimai“, – teigia G. Jokubaitienė. Jos teigimu, tarnybinis patikrinimas turi būti baigtas per porą savaičių.