Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkės konservatorės Aistės Gedvilienės teigimu, savivaldybės jau dabar atlieka dalį su želdynų apsauga ir priežiūra susijusių funkcijų, todėl jos turėtų galimybę savarankiškai nustatyti ir įkainius.
Pasak jos, dabar želdinių atkuriamosios vertės įkainiai vienodi tiek Vilniuje, tiek, pavyzdžiui, Skuode.
Todėl A. Gedvilienė ir Laisvės frakcijos narys Kasparas Adomaitis Želdynų įstatymo pataisomis siūlo savivaldai leisti pačiai nustatyti, kiek kokie medžiai ar kiti želdiniai yra vertingi.
A. Gedvilienė BNS sakė, kad pataisas paskatino kelių vertingų, brandžių medžių iškirtimas Vilniuje.
„(Nekilnojamo turto – BNS) vystytojams apsimoka padaryti pažeidimą negu paisyti taisyklių. Jie visai nebijo baudų – želdinių, ypatingai medžių atkuriamosios vertės įkainių, nes jie vienodi visoje Lietuvoje“, – tvirtino parlamentarė.
Nekilnojamo turto vystytojams apsimoka padaryti pažeidimą negu paisyti taisyklių.
Dabar želdinių atkuriamosios vertės įkainius tvirtina aplinkos ministras ir jie taikomi visose savivaldybėse, nors sunaikintų želdinių atkūrimo kaštai skirtinguose rajonuose gali būti didesni dėl skirtingos sodinukų, apželdinimo darbų pasiūlos bei kainų.
Jeigu Seimas pakeitimams pritars, jie įsigaliotų nuo lapkričio.
Metų pradžioje Vilniuje, Naujamiestyje be leidimų buvo nupjauti keli brandūs medžiais, o savivaldybė pranešė, kad padaryta žala siekia per 117 tūkst. eurų (paprastasis kaštonas įvertintas 31 591 euru, balzaminė tuopa – 59 915 eurais, karpotasis beržas – 25 942 eurais).
Savivaldybės teigimu, statybų įmonės „Rewo“ atstovai žadėjo ne tik padengti nuostolius, bet ir papildomai atlyginti žalą gyventojams pasodindami želdynų aplinkinėse teritorijose, tačiau vėliau dialogas nutrūko ir susitarimų nepasiekta.
Todėl savivaldybė balandį pateikė teismui ieškinį, kuriuo iš medžių kirtėjų reikalauja atlyginti 117 tūkst. eurų žalą. Ieškinys pateiktas įmonei „Skvero namai“ – būtent ji kirto medžius, o „Rewo“ įtrauta trečiuoju asmeniu. Teismo posėdžio data nėra paskirta.
