Šiemet Lietuvoje sulaukta reta žiema, tad net vasarį nėra per vėlu rengti lesyklėles paukščiams. Tačiau ką daryti, jei lesyklėlės niekuomet nesate turėję? Iš ko ją pasigaminti? O ko įpilti? Ir ką dar reikia žinoti, jei jau susiruošei maitinti sparnuočius žiemą?

Pirkti ar pasigaminti?

Parduotuvėje ar internete galima įsigyti įvairiausių lesyklėlių, kurios gali būti visai paprastos, galima rasti ir tokių gražių, kad taptų tikrų namų ar kiemo aksesuaru. Tačiau galima lesyklėlę pasigaminti ir pačiam nepatiriant visai jokių išlaidų.

Lesyklėlė iš pieno butelio ar dėžutės. Tai gana paprastas būdas pasigaminti lesyklėlę – tereikia dviejose priešingose sienelėse iškirpti po skylę, pro kurią paukščiai galėtų pasiekti lesalą. Svarbu palikti gilesnį dugną, kad tilptų daugiau maisto. Tokią lesyklėlę tereikia virvute pririšti prie medžio šakelės, ir darbas baigtas.

Plastikinis kibirėlis nuo maisto produktų. Tokiuose kibirėliuose įsigyjame majonezą, silkę ar varškę, dažniausiai jie būna 1 l talpos. Išpjovę kibirėlio šonuose dvi ertmes, turėsime puikią lesyklėlę. Nudengę dangtelį, galėsime lesyklėlę patogiai išvalyti ir pripildyti.

Ėmęsi lesinti paukščius žiemą, prisiimame atsakomybę už jų gyvybes. Jei maitinsime juos nereguliariai, nekokybišku maistu, nesaugiose lesyklėlėse – geriau to nė nepradėti.

Lesinimo lentelė. Ant stovelio galite pritvirtinti lentelę ir į ją įpilti lesalo. Į tokią lesyklėlę paukščiai taip pat atskris, nors ji ir labai paprasta, tačiau svarbu žinoti, kad pasnigus nuo lesyklėlės sniegą turėsime nuvalyti. Dar labai gerai lentelės kraštus šiek tiek pakelti, kad vėjas lesalo tiesiog nenupūstų. Pavyzdžiui, galima ant kraštų priklijuoti senus pieštukus ar pan.

Lesyklėlė su stogeliu. Tai vienas geriausių ir paukščiams patogiausių lesyklėlių variantų, kadangi stogelis apsaugos maistą nuo sniego ir lietaus, o ant horizontalaus paviršiaus paukščiams patogu tupėti.

Lesyklėlė iš moliūgo. Jei turite nereikalingą moliūgą, galite jį išskobti iš šono ir pripilti į jo vidų lesalo, tai irgi bus visai gera ir įdomi lesyklėlė, tačiau ne ilgaamžė – neilgai trukus moliūgas supus ir tuomet reikės sugalvoti naują būdą paukščiams lesinti.

Pirktinės lesyklėlės. Šios lesyklėlės būna gražios ir patogios paukščiams, nors tikrai nebūtinos. Visgi, jei nuspręsite įsigyti tokią lesyklėlę, greičiausiai joje maistas bus apsaugotas nuo drėgmės ir sniego, paukščiams lesalas bus iš didesnės talpos pateikiamas nuosekliai ar porcijomis, tai reiškia, kad jos nereikės labai dažnai pildyti.

Kai kuriais atvejais, jei paukščius vaišinsite lašiniais, lydytais taukais, paukščių pyragu, lesyklėlės jums netgi nereikės, užteks vaišes pakabinti virvele ar viela.

Lesyklėlė nebūtina ir tais atvejais, jei jūsų sodyboje auga šermukšniai, aronijos, putinai, serbentai, gudobelės – tai puikus žiemos maistas paukščiams. Taip pat nenuskinkite visų obuolių, kriaušių, vyšnių – jie irgi pasitarnaus sparnuočiams.

Ką pilti į lesyklėlę?

Saulėgrąžos. Geriausias ir lengviausiai prieinamas maistas paukščiams – tai paprastos nelukštentos saulėgrąžos. Būtinai tik nesūdytos, nekepintos. Saulėgrąžos yra maistingos, turi daug baltymų ir aliejų, tad paukščiams tai yra skanios ir maistingos vaišės.

Žemės riešutai. Skoniu ir maistingumu žemės riešutai nenusileidžia saulėgrąžoms, taip pat ilgai gali gulėti lesyklėlėje, nelabai bijo šalčio ir drėgmės. Galima paukščius vaišinti ir kitais riešutais, tačiau žemės riešutai yra priimtiniausi kainos atžvilgiu.

Grūdai. Grūdai yra natūralus paukščių maistas. Jei jums prieinama, galite paukščiams į lesyklėles pilti įvairiausių grūdų – kviečių, avižų, kvietrugių. Maistingiausi – kviečiai.

Lašiniai. Paukščiai, kurie vasarą minta vabzdžiais, kirminais ir lervomis (kaip mums geriausiai pažįstamos zylutės), žiemą bus jums dėkingi, jei pakabinsite jiems nesūdytų lašinių. Paukščiukai įsikabina į juos nagais ir gana patogiai skanauja. Taip pat galima išlydyti taukų ir juos atšaldžius įdėti į tinklelį, o šį pakabinti paukščiams. Riebalai taip pat labai tinka paukščiams, o pro tinklelio skylutes paukštis lengvai išsikrapštys savo kąsnelius.

Kruopos. Namuose vartojamos kruopos taip pat tikras delikatesas paukščiams – avižų dribsniai, perlinės kruopos, soros, linų sėklos, aguonos – paukščiai bus dėkingi už bet kurias iš šių kruopų.

Maisto produktai. Jei turite pradedančios džiūti duonos, batono – drąsiai dėkite į lesyklėlę. Taip pat galite paukščiams atiduoti varškę, susmulkintas virtas bulves, virtus ryžius, grikius. Svarbu, kad šis maistas nebūtų per drėgnas ir gerai paskirstytas, paskleistas, kad nesušaltų į vientisą gumulą, kurį paukščiams bus sunku įveikti.

Jei jau ryžotės tuo užsiimti, jūsų laukia daug džiaugsmo gėrintis sparnuočiais ir klausantis jų čirškimo.

Paukščių pyragas. Tai ypatingas paukščių skanėstas, kuriam paruošti jau reikės šiek tiek jūsų darbo. Į puodą įdėkite ir ištirpinkite sviesto arba taukų. Riebalams ištirpus, įmeskite į juos sėklų, grūdų, kruopų ir pan. Vėliau masę atšaldykite, suformuokite iš jos obuolio dydžio kamuoliukus ir pakabinkite lauke.

Pagrindinės taisyklės

Paukščių lesinimo sezonas neturi būti pernelyg ankstyvas, kadangi galime prisivilioti praskrendančius paukščius, ir jie taip ir neišskris toliau į pietus. Taip pat nereikia lepinti ir natūraliai čia gyvenančių paukščių – gamtoje yra visko, ko jiems reikia, mes turime jiems padėti tik žiemos sezono metu.

Paukščius lesinti turėsime nuolat iki pavasario, nes kartą ar du pajutę mūsų gerumą, jie jo tikėsis ir vėliau. Svarbu neapleisti lesyklėlės, nes pripratę prie maisto, paukščiai gali greitai nerasti kito maisto šaltinio ir žūti.

Atėjus pavasariui, geriau nenutraukti lesinimo iš karto, o tai daryti palaipsniui.

Lesyklėlė turi būti saugi, ir joje apsilankęs sparnuotis neturėtų rizikuoti būti pagautas katino, tad visuomet geriau rinktis pakabinamas ar prie sienos tvirtinamas lesyklėles, nei stovinčias ant kojelės. Taip pat maistas lesyklėlėje neturi būti sugedęs, senas ar nekokybiškas. Atidavę, pvz., supelijusią duoną, paukščiams ne padėsime, o pakenksime.

Svarbiausia, ką turime suprasti, kad, ėmęsi lesinti paukščius žiemą, prisiimame atsakomybę už jų gyvybes. Jei maitinsime juos nereguliariai, nekokybišku maistu, nesaugiose lesyklėlėse – geriau to nė nepradėti. Tačiau, jei jau ryžotės tuo užsiimti, jūsų laukia daug džiaugsmo gėrintis sparnuočiais ir klausantis jų čirškimo.

Jei, atėjus ypač šaltiems orams, pradedate maitinti paukščius, turite tai daryti kasdien ir parinkti tinkamą lesalą, sako Lietuvos ornitologų draugijos projektų koordinatorius Gediminas Petkus. „Paprasčiausias lesalas – nelukštentos, be jokių prieskonių saulėgrąžos. Taip pat gali būti nesūdyti lašiniai, nes jie yra kaloringi ir paukščiai gauna daug energijos. Tinka ir įvairūs grūdai, pvz., kviečiai, miežiai, galima lesinti batonu, bet ne rugiais ar juoda rugine duona, nuo kurios paukščiai gali susirgti“, – perspėja jis.

Be to, ornitologo teigimu, šaltą žiemą praverčia ir inkilai – juose galima prisiglausti naktį: „Daugelis rūšių, ypač smulkūs paukščiai, tuose inkiluose nakvoja. Kai šalta, didžiuliai vėjai, jiems sunku susirasti vietą, todėl pakabintas būstas, kuriame pavasarį perima, praverčia ir žiemą. Tik svarbu žinoti, kad inkilus turime išvalyti, kitaip juose niekas negyvena.“

– Lietuvos ornitologų draugija tęsia tradiciją ir su savanorių bei rėmėjų pagalba Kaune šiemet jau penktą sezoną nuo trečiadienio pradėjo reguliariai maitinti Nemune žiemojančius vandens paukščius. Kur įkurta didžiausia Lietuvoje paukščių lesykla?

– Ši lesykla įkurta ten, kur susirenka daugiausia paukščių. Tai – Kaune, Žemuosiuose Šančiuose, ties Kranto 9-ąja ir 10-ąja gatvėmis.

– Kiek ir kokių vandens paukščių žiemoja Nemune ties Kaunu?

– Iš viso galima suskaičiuoti apie keliolika paukščių rūšių. O daugiausia yra didžiųjų ančių ir gulbių.

– Kiek lesalo reikia tokiai gausybei paukščių?

– Kadangi paukščių nemažai (pernai susirinkdavo apie 400 gulbių, 300–400 ančių), ir lesalo reikia daug, ypač tada, kai paspaudžia stiprus šaltis. Nes, kuo šalčiau, tuo daugiau energijos paukščiai išskiria. Apskaičiuota, kad gulbei per dieną reikia sulesti 500–800 gramų lesalo. Taigi paukščiai sulesa nemažai, todėl tokią lesyklą išlaikyti nėra lengva.

– Koks galėtų būti paprasčiausias lesalas?

– Pats paprasčiausias rekomenduojamas lesalas – nelukštentos, be jokių prieskonių saulėgrąžos. Taip pat gali būti nesūdyti lašiniai. Juos rekomenduojame, nes jie yra kaloringi ir paukščiai gauna daug energijos. Tinka ir įvairūs grūdai, pvz., kviečiai, miežiai, galima lesinti batonu, bet ne rugiais ar juoda rugine duona, nuo kurios paukščiai gali susirgti.

– Kokie dar paukščiai, be gulbių ir ančių, žiemoja Lietuvoje?

– Iš smulkiųjų paukščių prie pat namų dažniausios didžiosios zylės, žvirbliai, karklažvirbliai, taip pat į lesyklas gausiai skrenda žaliukės. Kai kur kaimuose galima pamatyti ir startų. Sniegenos pasirodo žiemos pabaigoje. Lesyklas lanko svilikai, bukučiai. Tai – pačios dažniausios paukščių rūšys. Vis dėlto įvairovė priklauso nuo to, kokį lesalą pateiksite. Jei pateiksite kuo didesnį asortimentą, ir paukščių rūšių bus daugiau, nes vieni paukščiai yra grūdlesiai, kiti – vabzdžialesiai.

– Ar Lietuvoje žiemojančių paukščių įvairovė keičiasi, ar išlieka ta pati?

– Panaši, bet dar priklauso nuo žiemos. Jei žiemos labai šaltos, pavasarį galima pamatyti skirtumą – kiek paukščių išliko. Kartais pasitaiko retesnių svečių – pvz., tokių, kaip baltoji pelėda.

– Anksčiau ankstyvą pavasarį buvo organizuojamos inkilų kėlimo akcijos. Regis, dabar ornitologai ragina inkilus kelti visus metus?

– Taip, nes daugelis rūšių, ypač smulkūs paukščiai, tuose inkiluose nakvoja. Kai šalta, didžiuliai vėjai, jiems sunku susirasti vietą, todėl tada pakabintas būstas, kuriame pavasarį perima, praverčia ir žiemą. Tik svarbu žinoti, kad inkilus turime išvalyti, kitaip juose niekas negyvena. Varnėnai patys dažnai išsivalo, bet vis tiek kas porą metų inkilus reikia patikrinti. Beje, patys varnėnai žiemą inkiluose nenakvoja, nes Lietuvoje žiemoja labai maži būreliai. Varnėnai žiemą skrenda į pietų pusę, Vokietijos link ir piečiau. Todėl tokiu laiku inkilai labai pravartūs smulkiesiems žvirbliniams paukščiams.

– Pone Petkau, ar tiesa, kad jei jau pradėjai lesinti, turėtum tai daryti visą žiemą, nes paukščiai pripranta?

– Taip. Ir pripranta ne tik smulkieji paukščiai, bet ir vandens. Todėl ir prašome žmonių – jei pradėjote lesinti, tai nenustokite. O tam pirmiausia reikia įvertinti savo galimybes.

– Ar apskritai reikia lesinti paukščius, ypač vandens? Ar nepadarysime jiems meškos paslaugos? Juk jie gali patys nebesiieškoti maisto.

– Svarbiausia lesinti tinkamu laiku. Vandens paukščiams meškos paslauga daroma tada, kai vandens telkiniai nėra užšalę, kai jie lesinami pavasarį, vasarą, rudenį ir net žiemos pradžioje. Taip paukščiai pririšami prie savo vietos ir niekur nenori skristi. Natūraliai gulbės maitinasi plūdenomis, vilkdalgiais, švendrais, kurie, pradėjus šalti, nusėda į dugną, – tada paukščiai gauna signalą skristi į šiltuosius kraštus. Bet jei žmonės rudens pabaigoje, žiemos pradžioje atneša batono ar grūdų, paukščiai pripranta prie vietos ir niekur neskrenda. Todėl mes sakome, kad vandens paukščius reikia lesinti tik neužšąlančiuose telkiniuose, kaip prie Kauno, ir tik tada, kai jiems tikrai reikia pagalbos. Jokiu būdu ne anksčiau. Bet žmonės dažnai neklauso draudimų, pvz., turistai vis tiek visą vasarą maitina gulbes, ir poveikis būna priešingas. Su smulkiaisiais paukščiais yra panašiai. Kai paspaudžia tikrai rimtas šaltis, kai sniego paklotė jau yra nemaža, kai paukščiams sunku susirasti natūralaus lesalo, ypač miestuose, juos reikia lesinti.

– Kokia ši žiema sparnuočiams?

– Kol kas palanki, ekstremalių šalčių nebuvo, taigi viskas gerai. Kartais žmonės skambina bendruoju pagalbos telefonu 112, Gyvūnų globėjų asociacijai, Lietuvos ornitologų draugijai ir sako matę prišalusias antis ar gulbes. Todėl prašau pirmiausia įsitikinti, ar paukštis tikrai prišalęs: jei saugu, pasižiūrėti iš arčiau, paploti, patriukšmauti, pažiūrėti, ar neskrenda, ar nėra prie pat paukščio ant ledo kraujo dėmių, atsiradusių daužantis sparnais. Taigi skambinkite tik įsitikinę, kad netrukdytumėte aplinkosaugininkams ir negaišintumėte jų laiko.