Šios įmonės, kaip ir anksčiau, tikina negalinčios ir neketinančios to daryti.
„Priimtas sprendimas su labai aiškiom rekomendacijom visoms sandorių šalims siekiant užtikrinti, jog vykdomi sandoriai nekeltų rizikų ir grėsmių nacionalinio saugumo interesams“, – atsakyme BNS nurodė Vyriausybės spaudos tarnyba, atsakydama į klausimą, ar priimtas komisijos sprendimas dėl „LTG Infra“ sutarčių su „Gargždų geležinkelio ir „LGC Cargo“.
„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) antrinė įmonė „LTG Infra“ dar pernai gruodį kreipėsi į vyriausybinę komisiją, prašydama dar kartą įvertinti sutartis su „LGC Cargo“ ir „Gargždų geležinkeliu“ dėl joms skirtų geležinkelių pajėgumų 2021-2022 metų tvarkaraščiui.
Lietuvos geležinkelių įmonių asociacijos direktorius ir privačios vežėjos „LGC Cargo“ atstovas Tomas Keršis BNS patvirtino, kad įmonė gavo komisijos išvadą, tačiau išsamiau jos nekomentavo.
„Tai nieko nekeičia, tai susiję su tuo pačiu „Belaruskalij“, kad nebus „Belarusikalij“ krovinio. Mes vežėjai esam ir liekam, 2021-2022 metų grafike niekas nesikeičia, kaip neturėjom pajėgumų nuo sienos (su Baltarusija – BNS), taip ir neturim, mes jų ir neprašėm, nes nėra susitarimų (su Maskvos ir Minsko geležinkelių institucijomis – BNS). Įdėti tie patys saugikliai dėl „Belaruskalij“, – sakė T. Keršis.
Pasak jo, „Lietuvos geležinkeliams“ netekus „Belaruskalij“ trąšų ir atsilaisvinus geležinkelių pajėgumams, „LGC Cargo“ kol kas neprašė papildomų, arba paskutinės minutės pajėgumų.
Tai nieko nekeičia, tai susiję su tuo pačiu „Belaruskalij“, kad nebus „Belarusikalij“ krovinio.
„Jeigu turėsime kažkokį variantą, tai, aišku, kreipsimės ir prašysim pajėgumų paskutinės minutės, nes akivaizdu, yra laisvų pajėgumų. Galvoju, kad turėtų duoti, bet kol kas nieko nedarėm dėl to“, – sakė T. Keršis.
Jo teigimu, „LGC Cargo“ daugiausia gabena krovinius iš Rusijos per Latviją į Lietuvą. Tiek ši įmonė, tiek ir „Gargždų geležinkelis“ neturi galimybių vežti krovinius tranzitu per Lietuvą.
T. Keršis anksčiau BNS yra sakęs, kad perimti baltarusiškų trąšų gabenimą kliudo dvi techninės kliūtys: informacinių mainų susitarimas tarp buvusių NVS ir Baltijos šalių geležinkelių, pagal kurį prisijungti prie sistemos gali tik „Lietuvos geležinkeliai“, be to, tik antrinė LTG bendrovė „LTG Cargo“ turi susitarimą su Baltarusijos geležinkeliais dėl vagonų priėmimo ir perdavimo pasienio ruože.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis yra sakęs, kad nėra garantijų, jog baltarusiškų trąšų vežimas per Lietuvą sustos „Lietuvos geležinkeliams“ nutraukus sutartį su JAV sankcionuota „Belaruskalij“.
Pasak jo, Lietuvoje yra apie 10 licencijas turinčių įmonių, kurios teoriškai galėtų perimti „Belaruskalij“ trąšų gabenimą, be to, tai galėtų padaryti ir ekspedijavimo bendrovės.
Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija svarstė ir „Lietuvos geležinkelių“ prašymus vežti „Belaruskalij“ krovinius pagal įmonių „Lit Salt Trade“, „Belintertrans Baltik“, „Belintertrans“, „Belkali-Migao“ ir „Belorusskaja kalinaja kompanija“ (BKK) paraiškas, tačiau jos sprendimas neskelbiamas.
„Komisija atlieka atskirų „Lietuvos geležinkelių“ pateiktų vežimo organizavimo sutarčių patikros procedūras pagal Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymą – konkrečių įmonių nenurodome“, – rašoma BNS atsiųstame Vyriausybės komentare.
LTG sausio pabaigoje pranešė, jog netenkins kitų užsakovų prašymų vežti „Belaruskalij“ krovinius, kol neturės vyriausybinės komisijos išvados.
Iki 11 mln. tonų „Belaruskalij“ trąšų per metus Klaipėdos uoste iki vasario krovusio Birių krovinių terminalo (BKT) krantinės nuo vasario 10 dienos yra tuščios.
„Belaruskalij“ tranzitas nuo sienos su Baltarusija iki Klaipėdos uosto vyko ilgiau nei dešimtmetį, jis nutrauktas vasario 1-ąją, Vyriausybei patvirtinus, jog iki 2023 metų pabaigos turėjusi galioti sutartis tarp „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ neatitinka šalies saugumo interesų.
Tai padaryta pernai gruodį įsigaliojus „Belaruskalij“ paskelbtoms Jungtinių Valstijų sankcijoms.
