Dovana jubiliejaus proga

Liaudiškų šokių grupę – keturis vyrus ir šešias moteris – choreografė Zita Vaškelienė subūrė Garliavos kultūros centre 2003 m. Po mėnesio – spalio 1 d. – šokėjams jau teko koncertuoti. Tai buvo kolektyvo krikštas, o minėta data tapo gimtadieniu. Pirmasis šokis, pateiktas publikos teismui, vadinosi „Pasodinom ąžuolą“ (Juozo Gudavičiaus choreografija), tad kolektyvas ir buvo pavadintas „Ąžuolo“ vardu. Šiuo metu jame 36 šokėjai – aštuoniolika porų, penki jų – senbuviai, ištikimi kolektyvui šešiolika–septyniolika metų.

„Tai, kad aukščiausiąjį apdovanojimą antrą kartą gauname jubiliejiniais veiklos metais, yra paprasčiausias atsitiktinumas. Įvertinimas liudija – žengtas didelis žingsnis pirmyn. Net nepagalvojau apie tai, bet iš tiesų „Aukso paukštė“ yra pati didžiausia jubiliejinio gimtadienio dovana, paskatinimas, o kartu – ir įpareigojimas skleisti ir puoselėti liaudies meną“, – sakė kolektyvo vadovė.

Pirmoji „Aukso paukštė“ Garliavoje nutūpė 2013 m., o antroji atskrido šiemet.

Pasak Z. Vaškelienės, narių kaita kolektyve, nors ir nedidelė, bet yra. „Keičiasi žmonių gyvenimai, darbai, gyvenamosios vietos. Kolektyvas – gyvas organizmas, negali nesikeisti. Jei taip nutiktų, būtų sąstingis“, – samprotavo pašnekovė.

Pranašai savame krašte

„Ąžuolo“ šokėjai – aktyvūs Lietuvos dainų švenčių, Kauno rajono ir Kauno miesto renginių, festivalių dalyviai, mielai koncertuoja kituose miestuose ir rajonuose. Nuo 2005 m. kolektyvo iniciatyva Garliavoje kasmet rengiamas vyresniųjų liaudiškų šokių festivalis „Atdarykim vartelius“, į kurį kviečiami draugai ir bendraminčiai.

Ąžuoliečiai – aktyvūs Garliavos bendruomenės nariai, stengiasi dalyvauti visuose renginiuose. „Tokia mūsų misija – puoselėti tautinį meną, o šalia to atsiranda daugybė dalykų: festivaliai, konkursai, išvykos, kolektyvo susibėgimai: turime tradiciją – vasarą plaukiame baidarėmis, renkamės vis kitą, neišbandytą maršrutą, kartu švenčiame inkilų kėlimo šventę. Gyvenimas tiesiog kunkuliuoja ir mes tuo labai džiaugiamės“, – sakė Z. Vaškelienė.

Organizatorių nuotr.

Liaudiškų šokių grupė palaiko ryšius su lietuvių bendruomenėmis Seinuose ir Punske (Lenkija), šiemet ketina kartu švęsti Jonines. Jei konkursai, renginiai apdovanoja jauduliu, viską atperka kelionės. „Ąžuolas“ tautiškumo gilių pribarstė ne tik Lietuvoje, o veiklos 20-mečio proga ketina pasidovanoti kelionę – vykti į festivalį Indonezijoje.

Padus kutenantys nutikimai

Z. Vaškelienė choreografinį darbą dirba jau 46 metus, per tą laiką būta gausybė renginių ir kiekvienas jų – vis kitoks, savotiškas, prieš kiekvieną jaudinamasi. „Dažniausiai prisimenu tuos, kuriuose kas nors vyko ne pagal nustatytą planą. Prisimenu, viename renginyje šokėjai sutriko ir sušoko dalį šokio ne į tą pusę: ne į žiūrovus, o į scenos gilumą, bet, kai suprato klaidą, pasitaisė taip, kad niekas net nepastebėjo, – juokėsi kolektyvo vadovė. – Man beliko tik pagirti juos už profesionalumą.“

Organizatorių nuotr.

Tiek vadovei, tiek šokėjams ypač įsiminė 2007 m. Kauno rajono dainų ir šokių šventė, kai Kulautuvoje teko šokti per lietų ir šėlstant vėjui. „Tada buvau renginio režisierė, net neviltis apėmė dėl tokios stichijos. Choristai dainavo „Palaimink, Dieve, mus“, iškėlė rankas, ir išties jis palaimino, ant kiekvieno išpildamas po kibirą vandens iš dangaus“, – kvatojo prisiminusi pašnekovė.

Tokių, anot, Z. Vaškelienės, padus kutenančių įvykių per jos karjerą pasitaikė ne vienas.

Vadovės veikla ir įvertinimai

Zita Vaškelienė 1978 m. baigė tuometės Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetą ir įgijo baletmeisterio pedagogo specialybę, choreografijos specializaciją.

Be „Ąžuolo“, vadovauja 1982 m. jos pačios įkurtam Kauno miesto vaikų ir jaunimo šokio teatrui „Gijelė“ ir Garliavos kultūros centro vaikų liaudiškų šokių kolektyvui „Tauškutis“.

Organizatorių nuotr.

Z. Vaškelienė – daugelio Kauno miesto, rajono švenčių, sportinių, pramoginių renginių iniciatorė ir režisierė, 2005 m. respublikinės moksleivių šventės „Mes – laisvės vaikai“, 2014 m. dainų šventės „Čia – mano namai“ Šokių dienos vyriausioji baletmeisterė.

2010 m. išrinkta metų garliaviete. Už nuopelnus kultūros srityje 2009 m. apdovanota Kauno rajono savivaldybės trečio lygio garbės ženklu, 2012 m. 35-erių kūrybinės veiklos metų proga – Kauno miesto burmistro Jono Vileišio medaliu.

Pakaunė – rojaus sodas

Lietuvos nacionalinio kultūros centro 1999 m. įsteigtos „Aukso paukštės“ nominacijos kasmet įteikiamos geriausiems metų mėgėjų meno kolektyvams. Taip išryškina, atkreipia visuomenės dėmesį į ryškiausius mėgėjų meninės kūrybos, tradicijų puoselėjimo, atlikimo meno rezultatus, viešai pagerbia tuos, kurie jų pasiekia. Pakaunė per šį laikotarpį tapo rojaus sodu – jame apsigyveno dešimt „Aukso paukščių“.

Organizatorių nuotr.

2001 m. nominacijoje „Geriausias vaikų, jaunimo teatras ir vadovas“ apdovanota Garliavos Jonučių vidurinės mokyklos jaunimo dramos studija „Vaidyba“ (režisierius Jonas Daraškevičius).

2002 m. nominacijoje „Geriausias vaikų folkloro ansamblis ir vadovas“ – Domeikavos vidurinės mokyklos vaikų folkloro ansamblis „Serbentėlė“ (vadovė Daiva Bradauskienė).

2002 m. nominacijoje „Geriausia suaugusiųjų šokių grupė ir vadovas“ apdovanojimą pelnė tuomečio Lietuvos žemės ūkio universiteto jaunimo tautinių šokių grupė „Sėja“ (vadovė Idalija Braškytė-Matušaitienė).

2007 m. nominacijoje „Geriausias liaudies instrumentų orkestras ir vadovas“ – Garliavos meno mokyklos liaudies instrumentų orkestras „Jiesia“ (vadovai Valė Dervinienė ir Gintaras Vilčiauskas).

2008 m. nominacijoje „Geriausia liaudiška kapela ir vadovas“ – tuomečio Lietuvos žemės ūkio universiteto liaudiška kapela „Ūkininkas“ (vadovas Romualdas Sadzevičius).

2013 m. nominacijoje „Geriausia suaugusiųjų šokių grupė ir vadovas“ – Garliavos kultūros centro vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Ąžuolas“ (vadovė Zita Vaškelienė).

2018 m. nominacijoje „Geriausias krašto folkloro ansamblis ir jo vadovas“ – Ramučių kultūros centro Neveronių laisvalaikio salės folkloro ansamblis „Viešia“ (vadovė Jolanta Balnytė).

2020 m. nominacijoje „Geriausias pučiamųjų instrumentų orkestras ir vadovas“ Babtų kultūros centro pučiamųjų instrumentų orkestras „Algupys“ (vadovas Jonas Girnius).

2021 m. nominacijoje „Geriausias liaudiškų šokių ansamblis ir vadovas“ – Ežerėlio kultūros centro liaudiškų šokių ansamblis „Rasa“ (vadovai Gintaras Vilčiauskas ir Darius Žilinskas).

2023 m. nominacijoje „Geriausia liaudiškų šokių grupė ir vadovas“ – Garliavos sporto ir kultūros centro vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Ąžuolas“ (vadovė Zita Vaškelienė).

Iš Lietuvos ir užsienio

Kurortui dar nespėjus apsivilkti rudeninio rūbo, jį šį savaitgalį tautinio kostiumo raštais išmargins jau šeštą kartą vyksiantis liaudiškų šokių festivalis „Palangos miestely“. Šiemet festivalis skleidžia žinią – šokis vienija tautas, tad į kurortą sugužės lietuvių tautinių šokių kolektyvai ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio valstybių.

Šventinę nuotaiką Palangoje skleis folkloro kolektyvai „Gintaras“ (Hamburgas, Vokietija), „Seina“ (Seina, Lenkija), “Madara“ (Ryga, Latvija), „Ringis“ (Prienai),“Gaja“ (Naujoji Akmenė), „Rytagonė“ (Naujoji Akmenė), „Minija“ (Gargždai), „Varūna“ (Jonava), „Rosalinda“ (Klaipėda), „Gumerdance“ (Klaipėda), „Okata“ (Darbėnai), „Aguonėlė“ (Birštonas), „Jievaras“ (Birštonas), „Vijūnas“ (Elektrėnai), „Džiugas“ (Telšiai), „Grija“ (Vilnius), „Vilnis“ (Vilnius), „Jūrė“ (Palanga), „Bočiai“ (Palanga) ir „Banguolis“ (Palanga).

Šurmuliuos kermošius

Jau penktadienį miesto centre, Vytauto gatvėje išsirikiuos prekybininkų palapinės – 10 val. prasidės ir visą savaitgalį čia šurmuliuos kermošius. Dalyvauti jame užsiregistravo per šimtas dalyvių ir Lietuvos ir Latvijos, tad palangiškiai ir kurorto svečiai, ieškantys gėrybių savo namams ar lauktuvių, tikrai turės iš ko pasirinkti.

Kermošiuje bus galima įsigyti tautodailės dirbinių, pasirengti artėjančiai žiemai, įsigyjant gaminių iš kailių ar vilnos, ūkininkaujančius neabejotinai sudomins sodinukai, besidominčius sveikatinimu – įvairios žolelės. Gero skonio mėgėjai taip pat turės iš ko pasirinkti – kulinarinio paveldo meistrai siūlys gardžių saldumynų, mėsos gaminių, bitininkų produkcijos ir kt.

Muzika – visą dieną

Šeštadienį, pagrindinę festivalio „Palangos miestely“ dieną, miestą papuoš šventinė dalyvių eisena, lydima Sedos pučiamųjų orkestro „Griaustinis“ – 12.45 val. pajudėję iš Nepriklausomybės aikštės, festivalio dalyviai nužygiuos iki Kurhauzo, ir čia 13 val. bendru šokiu Grafų Tiškevičių alėjoje prasidės festivalio atidarymas. Šis pasirodymas bus išties įspūdingas, kadangi šokio sūkuryje vienu metu suksis net keturi šimtai šokėjų iš Lietuvos ir užsienio.

A. Kazlausko nuotr.

Visą dieną šeštadienį kurorto viešosiose erdvėse skambės liaudiška muzika. Festivalio dalyvių pasirodymai vyks Nepriklausomybės aikštėje, ties Kurhauzu bei centrinėje miesto aikštėje. Čia galėsite išvysti ne tik lietuvių liaudies šokius, bet ir ispanų, latvių, totorių tradicinius šokius, kuriuos pristatys Lietuvos tautinių mažumų atstovai.

Šeštadienio vakarą dar labiau praskaidrins nemokamas šventinis Vytauto Šiškausko koncertas, kuris terasoje ties Kurhauzu prasidės 18.30 val.

Festivalio „Palangos miestely“ sumanytoja, organizatorė Palangos kultūros ir jaunimo centro liaudiškų šokių kolektyvų „Banguolis“ ir „Bočiai“ vadovė Janina Serapinienė džiaugiasi, jog šokis yra universali kalba, todėl šis festivalis – šventė visiems. „Palangos miestely“ dalyvauja kolektyvai nuo vaikų amžiaus iki senjorų, taip pat tautinių mažumų kolektyvai reprezentuoja savo šalių liaudies šokių tradicijas, kurias puoselėja gyvendami Lietuvoje.

„Norime parodyti mūsų gražų kurortinį miestą, o Palangos gyventojams ir svečiams suteikti džiaugsmo, pristatant lietuvių ir įvairių tautų liaudies šokius bei tautinius kostiumus. Linkiu, kad visi apsilankę Palangoje šį savaitgalį atrastų šokio malonumą ir pasisemtų puikios nuotaikos“, – teigia J. Serapinienė.

PROGRAMA

Rugsėjo 16–18 d.

10–20 val. – kermošius „Palangos miestely“. Vytauto gatvė.

Rugsėjo 17 d.

12.45 val. – festivalio atidarymas. Šventinė eisena nuo Nepriklausomybės aikštės iki Grafų Tiškevičių alėjos.

13 val. – bendras visų dalyvių šokis Grafų Tiškevičių al. 1.

14–18 val. – festivalio dalyvių pasirodymai Nepriklausomybės aikštėje, Grafų Tiškevičių al. 1, Palangos centrinėje aikštėje.

18.30 val. – šventinis Vytauto Šiškausko koncertas ties Kurhauzu (Grafų Tiškevičių al. 1).

Festivalio nacionaliniuose turuose dalyvavusių šalies geriausių liaudiškų šokių kolektyvų parodytas originaliausias menines programas vertino Lietuvos nacionalinio kultūros centro sudaryta komisija. Ji Kauno rajono Ramučių kultūros centro deleguotam kolektyvui „Džiaukis“ miestelių grupės kategorijoje skyrė Pirmojo laipsnio diplomą.

ELTA primena, kad festivalis „Pora už poros“ – vienas seniausių šio žanro renginių, suburiantis Lietuvos jaunimo ir vyresnio amžiaus šokėjų grupes bei ansamblius. Konkurso tradicijas Lietuvos nacionalinis kultūros centras puoselėja nuo 1969 metų.

Nacionalinio turo varžytuvėse šiemet dalyvavo per antrojo turo virtualią peržiūrą atrinkti 66 šokėjų kolektyvai: merginų, moterų, jaunimo ir vyresniųjų liaudiškų šokių grupės iš visų šalies regionų, taip pat – lietuvių bendruomenių šokių grupės iš Seinų bei Punsko (Lenkija).

Tris dienas – rugsėjo 18–20 dienomis ­– šurmuliuosiantis festivalis šventinę nuotaiką paskleis visoje Palangoje. Vaikai, jaunimas, senjorai – labai įvairaus amžiaus šokėjai šventine nuotaika bei savo energija pakerės kiekvieną.

Šventinė nuotaika po Palangą pasklis jau penktadienį – Vytauto gatvėje nusidrieks tautodailininkų bei amatininkų mugė, kurioje pirkėjų lauks daugiau nei šimtas prekeivių ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos. Čia visą savaitgalį nuo 10 val. iki 20 val. bus galima ne tik į kitus pasidairyti bei save parodyti, bet ir įsigyti įvairių tautodailininkų dirbinių, kulinarinio paveldo gardumynų, įvairių papuošalų bei aksesuarų, susipažinti su senaisiais amatais. Mugėje nestigs rudeniškų akcentų, čia bus galima įsigyti įvairių sodinukų. 

Šeštadienį po Palangą pasklis tautiniais drabužiais pasidabinę šokėjai, į kurortą suvažiavę ne tik iš įvairių mūsų šalies miestų, bet ir iš kaimyninės Latvijos. Šiais metais sulaukta didžiulio meno kolektyvų susidomėjimo festivaliu „Palangos miestely“, ir tai, pasak šio renginio sumanytojos bei organizatorės, Palangos kultūros ir jaunimo centro liaudiškų šokių kolektyvų „Bočiai“ bei „Banguolis“ vadovės Janinos Serapinienės, nestebina.

„Dėl koronaviruso meno kolektyvai buvo laikinai sustabdę savo veiklą, nerepetavo, tad dabar visi yra išsiilgę pasirodymų, pasibuvimo kartu. O mums, palangiškiams, bus labai smagu ir įdomu į juos pažiūrėti“, – kalbėjo J. Serapinienė.

Pajūryje susiburs dvidešimt liaudiškų šokių kolektyvų. Žiūrovų dėmesio lauks Rygos (Latvija) liaudiškų šokių grupė, taip pat – šokėjų kolektyvai iš Vilniaus, Birštono, Panevėžio, Telšių, Akmenės, Ignalinos, Marijampolės, Grigiškių, Elektrėnų, Šiaulių, Rietavo, Salantų, Darbėnų. Be abejonės, festivalyje dalyvaus ir šeimininkai – Palangos miesto šokių kolektyvai: Palangos kultūros ir jaunimo centro liaudiškų šokių kolektyvai „Bočiai“ ir „Banguolis“ bei Trečiojo amžiaus universiteto Europos šokių grupė „Jūrė“.

Kviečiame nepraleisti išskirtinės galimybės pasiklausyti nuotaikingos muzikos, o gal kartu ir pašokti naujai sutvarkytoje Kurhauzo aikštėje.

Šeštadienį, rugsėjo 19 d., 13  val. visi festivalio dalyviai susiburs Grafų Tiškevičių alėjoje bei tęs ankstesnių festivalių metu pradėtą tradiciją – sušoks bendrą šokį. Po jo iškilminga festivalio dalyvių eisena pajudės link Nepriklausomybės aikštės (Jūratės gatvės ir Vytauto gatvės sankirtoje, prie muzikinio fontano), kur vyks festivalio „Palangos miestely“ atidarymas.

Netrukus po to liaudiška muzika bei tautiniais drabužiais pasidabinę šokėjai pasklis po miesto centro viešąsias erdves. Visą dieną nuo 13.45 val. iki 18.30 val. liaudiškų šokių kolektyvai savo pasirodymus rengs įvairiose vietose – šokėjus bus galima išvysti ties Kurhauzu, centrinėje miesto aikštėje, taip pat – Nepriklausomybės aikštėje. O vakare, 18.30 val., Kurhauzo terasoje festivalį užbaigs viena iš populiariausių Lietuvos tradicinės muzikinės kultūros atstovių – tautiška kapelija „Sutaras“.

„Sutaras“ – vienintelis Lietuvos meno kolektyvas, po Nepriklausomybės atkūrimo reprezentavęs mūsų šalies muzikinę kultūrą net šešiose Pasaulinėse EXPO parodose.

Organizatorių nuotr.

„Tad kviečiame nepraleisti išskirtinės galimybės pasiklausyti nuotaikingos muzikos, o gal kartu ir pašokti naujai sutvarkytoje Kurhauzo aikštėje“, – kalbėjo J. Serapinienė.

Sekmadienį miesto centre šurmuliuos mugė, o meno kolektyvai bus pakviesti dalyvauti specialiai jiems skirtoje programoje – liaudiškoje mankštoje bei kitose atrakcijose pajūryje.

Festivalio „Palangos miestely“ sumanytoja bei organizatorė neabejoja, kad kiekvienas, savaitgalį apsilankęs Palangoje, liks maloniai nustebintas ne tik kurorte tvyrančios šventinės nuotaikos, bet ir meno kolektyvų pasirodymų.

„Tai – puiki proga pasisemti geros nuotaikos bei energijos iš šokėjų, taip pat – pasigrožėti liaudies šokiais, tautiniais drabužiais. Atrasite atlikėjus nuo vaikų, jaunimo iki senjorų amžiaus kolektyvų. Tad maloniai kviečiame pasižmonėti, pasišokti ir smagiai praleisti savaitgalį Palangoje“, – kalbėjo J. Serapinienė.

Naujas scenines kompozicijas paruošę kolektyvai varžysis dėl pagrindinių prizų – Didžiojo ir Mažojo laureato vardo bei kūrybiškiausio sambūrio vadovo, išraiškingiausiai atlikto šokio ir artistiškiausio šokėjo nominacijų.

Lapkričio 17 d., šeštadienį, 12 val. Širvintų kultūros centre pasirodys būrys liaudiškų šokių grupių: „Gojus“ iš Anykščių, „Verdenė“ ir „Miestelėnai“ iš Panevėžio, „Vajaunas“ iš Šiaulių, „Spacierius“ iš Klaipėdos, „Neris“ iš Vilniaus, „Nemunėlis“ iš Jurbarko, „Reketys“ iš Pakruojo, „Ąžuolas“ iš Garliavos, „Volungė“ iš Kėdainių, „Jotvingis“ iš Marijampolės, „Trapukas“ iš Prienų, „Sintuola“ iš Šakių rajono, „Gaja“ iš Ignalinos, „Viesula“ iš Širvintų.

Šiemet tarp konkurso senbuvių suksis ir šeši debiutantai –  „Verpetas“ iš Biržų, „Gintaris“ iš Šeduvos, „Rasa“ ir „Mintinis“ iš Kauno rajono, „Dalužė“ ir „Šoktinis“ iš Vilniaus. 

Šokių grupes, kurios varžysis trijose kategorijose – miestų, rajonų centrų, miestelių ir kaimų – pagal repertuaro pasirinkimą, vyresnio amžiaus šokėjams tinkamą šokių atlikimo manierą, sceninę kultūrą bei originalumą vertins ir nugalėtojus rinks kompetentinga choreografijos žanro ekspertų komisija.

2002 m. Molėtuose vykęs pirmasis vyresniųjų (senjorų) tautinių šokių ansamblių ir grupių koncertinių programų konkursinis sambūris „Iš aplinkui“ paskatino šiuos kolektyvus susieiti kasmet ir pristatyti savo bei pamatyti kolegų naujai parengtas šokių programas.

Laureato vardą pelnyti siekė 5 merginų, 15 jaunimo, 18 vyresniųjų ir 15 pagyvenusiųjų šokių kolektyvų. Visos šokių grupės, išskyrus merginų, varžėsi trijose kategorijose: miestelių ir kaimų, rajonų centrų ir miestų. Kolektyvus, atsižvelgus į tinkamą ir menišką šokių kompozicijų atlikimą, sceninę kultūrą, vadovų kūrybiškumą ir repertuaro originalumą, vertino profesionali Lietuvos nacionalinio kultūros centro sudaryta choreografijos žanro ekspertų komisija.

„Lietuviai mėgsta susirinkti, bendrauti ir šokti. Tą parodė ir liaudiškų šokių konkursas „Pora už poros“. Džiaugiamės, kad vis daugiau jaunimo, senjorų, skirtingų profesijų, poreikių žmonių nori išmokti šokti ir ateina į kultūros centrus. Šoka visos šeimos: į kolektyvą atėjusi moteris meile šokiui užkrečia ir vyrą, ir vaikus. Žmonės pajunta, kad šokis gyvenimą daro gražesnį, prasmingesnį, skatina pagarbą tautiniam kostiumui. Jaučiama atsakomybė ir pasididžiavimas atstovauti savo gimtąjį miestą ar miestelį Lietuvos dainų šventėje“, – pasakojo konkurso organizatorė, Lietuvos nacionalinio kultūros centro Choreografijos poskyrio vadovė Živilė Adomaitienė.

Geriausia merginų šokių grupe pripažinta Vilniaus miesto Grigiškių kultūros centro merginų liaudiškų šokių grupė (vadovė Vilma Abrutytė).

Miestelių kategorijoje geriausia Jaunimo šokių grupe tapo Molėtų rajono Alantos gimnazijos jaunimo liaudiškų šokių grupė „Alanta“ (vadovė Audronė Ališkevičiūtė). Rajonų centrų kategorijoje laureatais paskelbti Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centro šokių studijos „Vyželė“ jaunimo grupė (vadovė Sonata Jankienė), mažuoju laureatu – Jurbarko kultūros centro liaudiškų šokių studijos „Nemunėlis“ jaunimo grupė (vadovė Jolanta Telišauskienė). Miestų kategorijoje geriausia pripažinta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos jaunimo liaudiškų šokių grupė „Džigūnas“ (vadovės Vilma Tiškevičienė, Aistė Jacikė).

Žmonės pajunta, kad šokis gyvenimą daro gražesnį, prasmingesnį, skatina pagarbą tautiniam kostiumui.

Tarp vyresniųjų šokių grupių miestelių kategorijoje geriausiai pasirodė ir laureatais tapo Šilutės rajono Juknaičių seniūnijos vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Juknaičiai“ (vadovė Loreta Margarita Černeckienė). Rajonų centrų kategorijoje laureatais paskelbti Jurbarko kultūros centro liaudiškų šokių studijos „Nemunėlis“ vyresniųjų grupė (vadovė Jolanta Telišauskienė), mažuoju laureatu – Kretingos rajono kultūros centro vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Toncius“ (vadovai Andrius Razmus, Svajonė Razmuvienė). Miestų kategorijoje geriausia vyresniųjų šokių grupe tapo Kauno kultūros centro „Tautos namai“ vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Suktinis“ (vadovė Laimutė Rekašienė).

Pagyvenusiųjų šokių grupės laureatai išsidėstė tokia tvarka: miestelių kategorijoje geriausiais pripažinti Šakių kultūros centro Girėnų laisvalaikio salės pagyvenusiųjų liaudiškų šokių grupė „Girėnai“ (vadovė Vitalija Venienė). Rajonų centrų kategorijoje laureatais tapo Prienų kultūros ir laisvalaikio centro pagyvenusiųjų liaudiškų šokių grupė „Vajaunas“ (vadovė Ligita Gediminienė), mažuoju laureatu – Telšių rajono savivaldybės kultūros centro pagyvenusiųjų liaudiškų šokių grupė „Džiugas“ (vadovė Janina Reinienė). Miestų kategorijoje laureato vardą pelnė Vilniaus miesto Vilkpėdės bendruomenės centro pagyvenusiųjų liaudiškų šokių grupė „Šimtažiedis“ (vadovė Rūta Januškevičienė).

Nuo 1969 m. rengiami konkursiniai festivaliai įrodė, kad šis renginys turi savo vertę ir kilnius siekius. „Pora už poros“ rengėjai – Lietuvos nacionalinis kultūros centras – sudaro galimybę į festivalį atvykti šokėjams iš visų šalies rajonų centrų ir miestelių. Tai stimulas toliau plėtoti jų veiklą. Kolektyvų vadovai konkursuose įgyja daugiau patirties, ugdoma sceninė šokių atlikimo kultūra, meninis skonis. Varžytuvėse pelnyti aukšti rezultatai suteikia galimybę kiekvienam šokių kolektyvui toliau varžytis dėl kasmetės „Aukso paukštės“ nominacijos „Geriausias mėgėjų meno kolektyvas ir jo vadovas“ ir skatina aktyviai rengtis 2018 m. vyksiančiai valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti skirtai Lietuvos dainų šventei „Vardan tos...“.

"Suktinis" vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjo kurti temines koncertines programas, o 1976 m. gimė ir iki šiol gyvuoja tarptautinis liaudiškų šokių festivalis "Šoki, trypki", kuris suteikė  šalies žiūrovams galimybę susipažinti su Vengrijos, Graikijos, Austrijos, Danijos, Lenkijos, Rusijos, Ukrainos, Latvijos, Estijos ir Vokietijos tautinių šokių menu. "Suktinis" didžiuojasi ir nemažu prizinių vietų laimėjimų skaičiumi daugelyje konkursų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Įdomus faktas ir tai, kad per 80 metų šeimomis tapo nemažas skaičius "Suktinyje" šokančių porų. "Tiksliai neskaičiavome, bet turbūt jų būtų apie dvidešimt ar dar daugiau. Visas kolektyvas yra kaip bendra šeima. Yra žmonių, kurie šoko atėję dar su mokyklinėmis uniformomis, šoka ir dabar. Jie kartu švenčia visas šventes, vasarą kartu važiuoja gastrolių į kokią kelionę. Dabar nuvilnijo penkiasdešimties metų jubiliejai, kuriuos taip pat siekia ypatingai atšvęsti būtent kolektyve. Jie visą laiką kartu", – pasakoja daugiau nei 40 metų meno vadove dirbanti choreografė Laimutė Mintaučkytė-Rekašienė.

Kolektyvui šokis nėra vien laisvalaikio praleidimas ar tam tikro sporto forma dar ir todėl, kad šiuos žmones suvedė itin stipri meilė tautinei kultūrai, jos dvasios puoselėjimui ir tąsai. Anot kolektyvo vadovės, šokėjus vienija išskirtinai stiprus užsidegimas.

"Šokėjai važiuoja į užsienyje vykstančius festivalius net savo pačių lėšomis. Mums įdomus ne tik pats šokis, bet ir sceninis artistiškumas, kūrybiškumas, elegancija, grakštumas. Giria mūsų moteris, kad jos išskirtinės. Tautiniam šokiui išmokti reikia mokytis daugybę metų, gal tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai yra paprasta. Bet svarbiausias čia yra noras ir entuziazmas. Dabar viso yra keturiolika porų, kurios niekieno neverčiamos noriai šoka ir ateina į kiekvieną repeticiją su šypsena", –  džiaugiasi L.Mintaučkytė-Rekašienė.

Jubiliejui skirtoje vakaronėje susitiks ne tik pats kolektyvas ir jo ištikimi gerbėjai, bet ir buvę jo vadovai, šokėjai, muzikantai ir visas būrys svečių – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto tautinių šokių ansamblis "Ave Vita", Ežerėlio kultūros centro kapela "Samanėlė", Ramučių kultūros centro Domeikavos liaudiškos muzikos ansamblis "Seklyčia", Tado Kviklio kapela, liaudiškų šokių kolektyvas "Ainiai", aktorė Virginija Kochanskytė, skaitovė Stefa Navardaitienė, solistas Gytis Murauskas. Iš viso renginyje žada dalyvauti apie 150 dalyvių, savo trykštančiu entuziazmu į šokių sūkurį įsuksiančių net ir didžiausią skeptiką.

Kas? Koncertas "Šokių tiltai".

Kada? Gruodžio 10 d. 17 val.

Kur? Kauno kultūros centre "Tautos namai" (Vytauto pr. 79).

Liaudies šokius mėgstančius Lietuvos moksleivius vienijančios šventės regioniniai turai vyko visą lapkritį – per šimtą liaudiškų šokių grupių varžėsi Kuršėnuose, Marijampolėje, Kretingoje ir Panevėžyje. Geriausiai pasirodę kolektyvai atrinkti į nacionalinį turą, vyksiantį gruodžio 10–11 d. Prienuose, o net vienuolika šokių studijų ir penki šokių ansambliai, parengę originaliausias menines programas, savo jėgas išbandys jau šį savaitgalį, gruodžio 3–4 d., Radviliškio kultūros centre.

Kolektyvus, atsižvelgus į tinkamą ir menišką šokių kompozicijų atlikimą, sceninę kultūrą, programų kūrybiškumą ir originalumą, vertins profesionali Lietuvos nacionalinio kultūros centro sudaryta choreografijos žanro ekspertų komisija. Dalyviai bus apdovanoti konkurso padėkos raštais, nugalėtojai – diplomais, o laureatai – piniginėmis premijomis. Neliks nepastebėtas ir vadovų profesionalumas bei darbštumas – renginio metu bus renkamas kūrybiškiausias kolektyvo vadovas.

Gražių ir kilnių tikslų – puoselėti lietuvių liaudies sceninį šokį, ugdyti šokėjų sceninę kultūrą, skatinti kurtis naujus kolektyvus – vedamas Lietuvos nacionalinis kultūros centras vaikų ir moksleivių liaudiškų šokių grupių, ansamblių ir šokių studijų konkursinį festivalį rengia jau 40 metų. Iš trapaus lietuvių liaudies ratelio „Aguonėlė“ išaugęs margaraštis lietuvių liaudies sceninis šokis pražydo pačiomis įvairiausiomis formomis dalyvių programose bei varžytuvių nuotaikoje.

Prieš 35 metus choreografinio kolektyvo „Inkarėlis“ vaikų tėveliai, susižavėję vaikučių šokiais ir pareiškę norą šokti patys, susibūrė į liaudiškų šokių kolektyvą. Pamėgę šokį ir patyrę pirmųjų konkursų laimėjimo džiaugsmą nebegalėjo išsiskirti.

Aktyvūs jie miesto, Vakarų Lietuvos krašto dainų šventėse ir kituose šventiniuose renginiuose. Nuo 1985 m. kolektyvas – respublikinių bei pasaulio lietuvių dainų ir šokių švenčių dalyvis, šalies choreografinių kolektyvų konkurso ,,Pora už poros“ prizininkas.

„Sidabrinė gija“ dalyvauja ne tik šalies, bet ir tarptautiniuose šokių festivaliuose. Ji pasirodė festivaliuose Čekijoje, Estijoje, Moldovoje, Prancūzijoje, po triskart Latvijoje ir Lenkijoje, dusyk Vokietijoje. Už meninį lygį, veiklą ir pasiektus rezultatus „Sidabrinei gijai“ Lietuvos liaudies kultūros centras 2014 m. suteikė mėgėjų meno kolektyvų II kategorijos sertifikatą. Įsimintini 2014–2015 m. vasaros įspūdžiai iš šokių festivalių Lenkijoje, 2015 m. šokių konkurso „Myliu šokį“, kur laimėtos pirmoji ir antroji vietos.

„Sidabrinė gija“ dalyvauja Klaipėdos pagyvenusių žmonių asociacijos renginiuose ir pati juos organizuoja. Vieni iš tokių koncertų – „Graži mūsų šeimynėlė“, „Širdimi visad jauni“, nes niekas taip nesuartina žmonių kaip bendri pomėgiai, susibūrimai.

Bėgant metams būta visko, bet kolektyvo pradininkai – Bronius ir Birutė Kerpės, Andrius Šakauskas iki šių dienų pilni energijos, nes šokis jiems – kaip tas gyvybės eliksyras, kuris stiprina, ramina, ir širdimi jie išlieka visada jauni. Į šokio sūkurį „Sidabrinėje gijoje“ daugiau nei prieš dešimtmetį įsisuko Laimutė Šarapnickienė, Anastazija Sabuitienė, Nijolė Mažeikienė, Kęstutis Preikšaitis, Gediminas Arnastauskas, Antanas Gudonis, Dalia Galdikienė, gaiviu pavasario vėjeliu į „Sidabrinės gijos“ gretas įsisuko Kęstutis Kusas su žmona Elvyra.

Kiek dar metų ,,Sidabrinė gija“ priskaičiuos, vienas Dievas težino. Tačiau šiemet gegužės 21 d. 14 val. Klaipėdos bendruomenės namuose (Debreceno g. 48) tikrai vyks koncertas „Dar ratą ratelį gražioj šeimynėlėj“, skirtas kolektyvo kūrybinės veiklos 35-čiui ir Pasaulinei kultūrų puoselėjimo dienai.

Dalyvaus šokių kolektyvas „Šimtažiedis“ iš Vilniaus, ansamblis „Linas“ iš Panevėžio, taip pat klaipėdiečiai – „Inkarėlio“ šokėjai, klubo „Rūta“ mišrus vokalinis ansamblis, kapela „Ryto pašvaistė“.

Įėjimas – laisvas.

Etnografinių regionų metus Plungės kultūros centras pradėjo pirmą kartą surengtu respublikiniu liaudiškos muzikos ir šokio konkursu „Šoktinis“. Vaikų ir jaunimo šokių kolektyvai jam turėjo parengti savo regioną pristatančią programą.

Liaudiškų šokių festivalių, konkursų šalyje rengiama gana daug, norėjosi kiek kitokio – sako pirmą kartą surengto liaudiškos muzikos ir šokių konkurso „Šoktinis“ organizatoriai. Kolektyvai, pasak jų, turėjo parengti specialias programas – per 15 minučių atskleisti savo regiono išskirtinumą. 

„Ir svarbiausias akcentas, kad visi šokių ansambliai ar kolektyvai būtų akomponuojami liaudies instrumentų orkestrais, ar liaudiškomis kapelomis, kaip mes sakome, grotų gyva muzika. Kas turbūt sunkiausiai išpildyti visiems, nes šokėjų turime, bet surasti muzikantus ir vaikus, kurie grotų, yra pakankamai sudėtinga“, – sako konkurso organizatorė, Plungės kultūros centro šokių ansamblio „Žirginėliai“ vadovė Sonata Kazlauskytė.

Pirmą kartą surengtame konkurse dalyvavo 7 vaikų ir jaunimo šokių kolektyvai iš visos Lietuvos. Vieni sako siekę programą parengti kuo autentiškiau, kiti – originaliau.

„Kadangi Klaipėdos kraštas yra ir žemaičių, tai mūsų programa bus pusė per pusę – 2 šokiai bus žemaitiški, o 2 šokiai ir muzikinis kūrinys – Klaipėdos krašto“, – teigia Klaipėdos jaunimo centro tautinių šokių ansamblio „Vijurkas“ meno vadovė Violeta Šleinienė.

„Kadangi turime savo Utenos krašte tokį labai žymų puodžių Vytautą Valiušį, tai man tokia gimė mintis, kad galima groti ne tik instrumentais, bet ir puodais. [...] Taip pat mūsų vadovė choreografiją sukūrė su suolais – tai mes, apjungę jėgas, ne tik imame kompozitorių, choreografų darbus, bet ir patys bandome kurti“, – sako Utenos kultūros centro šokių ir dainų ansamblio „Vieversa“ kapelos vadovas Povilas Velikis.

Kolektyvui iš Utenos skirta pirmoji vieta. Antroji atiteko Klaipėdos jaunimo centro ansambliui „Vijurkas“, trečioji – Plungės „Žirginėliams“. Diplomu už geriausią vaikų liaudiškos muzikos kapelą įvertinta Alytaus jaunimo centro ansamblio „Tarškutis“ kapela, ansambliškiausiu kolektyvu pripažintas Panevėžio bendruomenių rūmų ansamblis „Grandinėlė“.