„Manyčiau, kad kainų skirtumas išlieka pagrindiniu veiksniu, kodėl kontrabanda per Lietuvą toliau eina. Jei pakelio kaina skiriasi taip smarkiai, kur nepasinaudos nusikalstami asmenys vežti ir platinti čia nelegalias cigaretes.

Panagrinėjus tyrimą matosi, kokie didžiuliai kainų skirtumai Europoje ir kaip smarkiai už ES sienų skiriasi kainos iš trečiųjų šalių. Tas tyrimas mane tuo ir nustebino, kad kainų skirtumas vis labiau didėja, o ne mažėja. Baltarusijoje buvo indikuota, kad cigarečių pakelis kainuoja apie 70 euro centų“, – Eltai sakė K. Kupšys.

Kęstutis Kupšys

„Kaina daugiausia tai nulemia, ypač tiems visuomenės sluoksniams, kurie gyvena skurdžiau. Su COVID-19 pandemija tų skurdžiau gyvenančiųjų padėtis pablogėja visoje Europoje“, – pridūrė jis.

Vis dėlto K. Kupšys atkreipė dėmesį, kad karantino laikotarpis turėtų sumažinti nelegalios produkcijos įvežimo statistiką, nes dėl fizinių barjerų buvo sudėtinga pervežti kontrabandą iš kitų valstybių.

„Galima pasiguosti nebent tuo, kad pati pandemija, išėjimo iš namų apribojimai, karantinai sukūrė grynai techninių apribojimų, barjerų tiems, kas siekė įsigyti nelegalios produkcijos. Tapo sunkiau surasti pardavėją arba jiems organizuoti prekių pristatymą“, – teigė K. Kupšys, pridurdamas, kad tai gali neigiamai atsiliepti vėliau.

„Tačiau atsirado ir didesnės paskatos vartoti nelegalią produkciją. Žmonės, patyrę finansinių sunkumų, jie labai lengvai pradeda gręžtis į nelegalią rinką, ieškodami jiems reikalingų prekių“, – teigė įstaigos vadovas.

Jo nuomone, valdžios noras kelti akcizus tabakui gali lemti tai, kad kils vis didesnės paskatos ieškoti nelegalios pigesnės produkcijos.

„Jeigu pakeli akcizą, padidėja paskatos vis daugiau įvežti. Jei šalia esanti valstybė pakelia akcizą, tos paskatos sumažėja. Reikalingas rimtas šuolis į iniciatyvas. Galėtų keturios šalys kurti kooperaciją tarpusavyje, įsteigti kontrabandos užkardymo centrą ir užkardyti įvežimo atvejus „žvalgybiniais“ būdais. Kontrabanda yra tarp valstybių pasiklystanti problema ir čia būtina koordinacija bent jau regioniniu lygiu“, – kalbėjo K. Kupšys.

Lietuva kraunasi ant pečių didelę skolą. Ateis laikas už tą skolą mokėti.

Jis taip pat pareiškė manantis, kad Seimas prie dar vieno akcizų didinimo turėtų prieiti ir šį rudenį.

„Lietuva kraunasi ant pečių didelę skolą. Ateis laikas už tą skolą mokėti ir bus, natūralu, ieškoma pinigų tose srityse, kur jų lengviausia paimti. Akcizas turbūt bus viena svarbiausių paruoštų dovanėlių tvirtinant kitų metų biudžetą“, – sakė K. Kupšys.

Pasaulinio profesinių paslaugų bendrovių tinklo KPMG duomenys rodo, kad bemaž penktadalis, t.y. 17,7 proc. šalyje pernai vartotų cigarečių buvo neapmokestintos, o santykiniu šešėlinės rinkos dydžiu Lietuva gerokai lenkė Latviją (14 proc.) ir Estiją (7 proc.).

Pagal šį rodiklį Lietuva yra antroji valstybė Europos Sąjungoje ir nusileidžia tik Graikijai, kur suklastotos ir kontrabandinės cigaretės pernai sudarė 22 proc. visų šalyje suvartotų tabako gaminių.

Apie 80 proc. į Lietuvą pernai įvežtų tabako gaminių atkeliavo iš kaimyninės Baltarusijos. Skaičiuodami, kad vienam asmeniui leidžiama įsivežti iki 40 cigarečių, tyrėjai vertina, jog didžiausią dalį šio srauto sudaro nelegalūs gaminiai. Daugiausiai jų suvartojama Panevėžio apskrityje.

Pasak asociacijos vadovo Kęstučio Kupšio, tuščių pakelių tyrimai rodo, jog kas penkta Lietuvoje surūkoma cigaretė yra kontrabandinė.

„Nors ekonomika atsigauna, žmonės daugiau uždirba, vis tik akivaizdu, kad šešėlinės ekonomikos lygis išlieka toks pat aukštas. Keliant tabako kainas iš to vis daugiau uždirba kontrabandininkai, o Lietuvos tabako rinkoje šešėlis yra trečias pagal dydį žaidėjas“, – pranešime sakė K. Kupšys.

Jo teigimu, kritinė situacija yra pasienio rajonuose. Pavyzdžiui, Alytaus apskrityje vienas naujas taškas tenka maždaug 678 gyventojams (per metus čia atsirado 25 nauji taškai), Marijampolės – 529 (nauji 23 taškai). Tauragės bei Šiaulių apskrityse toks taškas tenka 984 ir 985 gyventojams.

Tuo metu Vilniaus apskrityje vienas naujas taškas tenka 1747 gyventojams, jų iš viso yra virš 800 tūkst. Čia per metus atsirado 46 nauji taškai.

Keliant tabako kainas iš to vis daugiau uždirba kontrabandininkai, o Lietuvos tabako rinkoje šešėlis yra trečias pagal dydį žaidėjas.

Kauno apskrityje per metus atsirado 32, Utenos ir Telšių apskrityse – po 10.

„Lietuvos be šešėlio“ vadovas sako, kad problemą spręsti reikia keliant žmonių sąmoningumą. Anot jo, parduotuvėse uždraudus eksponuoti tabako gaminius, situacija regionuose dar labiau paaštrės.

„Kainų kėlimas nėra vienintelė priemonė, siekiant atpratinti rūkalius ieškoti nelegalių alternatyvų, svarbu šviesti žmones, kad jie patys keistų savo mąstymą ir atsisakytų nelegalios produkcijos. Jeigu Lietuvos parduotuvėse bus uždrausta eksponuoti legalius tabako gaminius, situacija regionuose dar labiau paaštrės: kontrabandinės ir legalios cigaretės tuomet atsidurs po ta pačia „užuolaidėle“, – teigia K. Kupšys.

Tyrimų bendrovės „Nielsen“ tyrimas parodė, kad kas penkta Lietuvoje surūkoma cigaretė yra kontrabandinė – 2019 metų pabaigoje kontrabandos mastas pasiekė 21,3 proc.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis antradienį teigė, kad kai kuriose savivaldybėse kas antra surūkoma cigaretė yra kontrabandinė.

Anot ekonomisto, tai skatina sparčiau didinami akcizai bei nepakankamas dėmesys kontrabandos stabdymui ir kontrolei, be to, be vadovo jau ilgą laiką esantis Muitinės departamentas.

Tyrimas parodė, kad Latvijoje kontrabandinės cigaretės pernai sudarė 16,8 proc., Estijoje – 9,9 proc. visų surūkomų cigarečių.

2018 m. L. Medina ir F. Schneider atlikto tyrimo duomenimis, šešėlinės ekonomikos dalis Lietuvoje siekia 23,8 proc. Europoje tokiu pat lygiu pasižymi Kipras, o daugiau šešėlinės ekonomikos turi Estija (24,6 proc.), Rumunija (26,3 proc.), Kroatija (26,5 proc.), Turkija (27,2 proc.) ir Bulgarija (29,6 proc.).

Kur daugiausia pranešimų apie nelegalius taškus?

Gegužės mėnesį buvo pranešta apie 94 veikiančius taškus. Vien šį mėnesį pateiktų pranešimų skaičius jau viršijo I šių metų ketvirčio pranešimų apie nelegalaus alkoholio taškus skaičių (70 taškų).

„Nuo kovo mėnesio padidinus akcizus legalūs stiprieji gėrimai brango, atitinkamai paskatos gaminti ir įsigyti alkoholį nelegaliai didėjo. Tą rodo ir gyventojų suteikta informacija. Daugiausiai pranešimų gauta Vilniaus apskrityje, čia užfiksuota 20 pranešimų, ir Marijampolėje, kur buvo įregistruota 13 pranešimų. Geriausia situacija šiuo metu yra Utenoje ir Tauragėje, kur užfiksuota iki 3 šešėlinės prekybos atvejų“, – sako K. Kupšys.

Kritinė padėtis – pasienyje

VšĮ „Lietuva be šešėlio“ vadovas K. Kupšys teigia, kad vienam gyventojui daugiausiai taškų tenka pasienio zonose esančiuose miestuose.

„Akivaizdu, kad pagal vienam gyventojui tenkančius taškus pirmauja Šakių, Prienų, Šalčininkų savivaldybės. Tiesa – Šalčininkuose daug ir uždarytų taškų, taigi šiame rajone aktyviai veikia policija“, – teigia K. Kupšys.

10 tūkst. Šakių rajono gyventojų turi galimybę įsigyti alkoholio 29 nelegaliuose taškuose. Toks pats skaičius Šalčininkų rajono gyventojų nelegalaus alkoholio gali įsigyti 22 nelegaliuose taškuose, o Prienų rajone – 19 taškų.

Galimybių įsigyti nelegalaus alkoholio daugėja

Pastebima, kad nuo 2013 m. Lietuvoje veikiančių nelegalių taškų skaičius sparčiai auga. Pirmaisiais veiklos metais VšĮ „Lietuva be šešėlio“ deklaravo 558 taškus, šiandien jų daugiau nei 2000.

Bendrais duomenimis, daugiausiai pažymėtų taškų yra aplink didmiesčius – Vilniaus ir Kauno apskrityse, taip pat dideliu nelegalių taškų skaičiumi pasižymi Marijampolė.

„Situaciją keičia gyventojai, pranešantys apie matomą nusikalstamą veiklą. Nuo 2013 m. iš viso uždarytas 721 nelegalios prekybos taškas visoje Lietuvoje. Akivaizdu ir tai, jog žmonės jaučia mažiau tolerancijos nelegaliai prekybai, todėl atsiranda vis daugiau pažyminčiųjų nelegalios prekybos taškus mūsų žemėlapyje“, – teigia VšĮ „Lietuva be šešėlio“ vadovas K. Kupšys.

Laimi nusikaltėliai

Faktai rodo, kad kovojant su cigarečių kontrabanda persvara yra ne valstybės, bet nelegalios prekybos organizatorių pusėje. Ir tai yra labai keista, nes kontrabanda mauna valstybei kelnes.

Neteisėtos tabako rinkos mastus Lietuvoje atskleidė neseniai atliktas plataus masto kontrabandinių cigarečių rinkos tyrimas, aprėpiantis visas Europos Sąjungos šalis. Pasaulyje pripažintos audito kompanijos KPMG tyrimo išvadose, skirtose Jungtinės Karalystės Gynybos ir saugumo studijų institutui, pabrėžiama, kad tabako kontrabanda maitina ir teroristines organizacijas.

Tačiau kuklias biudžeto pajamas (lyginant su kitomis ES šalimis) surenkančiai Lietuvai finansinė žala ypač skausminga. Jos mastas parodo stulbinančias biudžeto netektis.

Per metus Lietuvoje nuperkama apie 30 mln. pakelių nelegalių cigarečių, todėl šešėlinės prekybos tinkle tarpstantys kriminaliniai klanai žarsto įspūdingas sumas. Net ir visko matę pasienio tarnybos pareigūnai stebisi plačiais kontrabandos eilinių mostais. Pavyzdžiui, su nelegaliu cigarečių kroviniu sulaikyti vilkikų vairuotojai nemirktelėję siūlo 10 tūkst. eurų, kad būtų paleisti.

Traukia it magnetas

Viešosios įstaigos "Lietuva be šešėlio" vadovas Kęstutis Kupšys pabrėžė, kad kontrabandai palanki terpė kaip magnetas traukia juodus pinigus ir visas su tuo susijusias negeroves bei grėsmes. Tai turėtų kelti didelį nerimą atsakingoms valdžios institucijoms.

"Lietuvoje per metus legaliai nuperkama apie 150 mln. pakelių cigarečių. Nelegalių pakelių – apie 30 mln. Nuo vieno pakelio cigarečių apie 80 proc. pakelio kainos per įvairius mokesčius patenka į valstybės biudžetą. Pakelis kainuoja maždaug 3,2 euro. Taigi biudžetas dėl prekybos nelegaliomis cigaretėmis per metus netenka apie 77 mln. eurų. Bet tai ne visi nuostoliai. Reikia įskaičiuoti ir nelegalios rinkos uždarbį", – atkreipė dėmesį K.Kupšys.

Pasak jo, nelegalios investicijos į cigarečių kontrabandą duoda net penkiagubą grąžą, todėl neteisėta veikla įtraukia vis naujų žmonių – jie peržengia raudoną liniją ir tampa kontrabandininkais.

Su nelegaliu cigarečių kroviniu sulaikyti vilkikų vairuotojai nemirktelėję siūlo 10 tūkst. eurų, kad būtų paleisti.

"Pakelis cigarečių tose šalyse, iš kurių jos tiekamos, kainuoja 0,3 euro (didmeninė kaina už Lietuvos sienos). Didžiausi nelegalių cigarečių kiekiai į Lietuvą patenka iš Baltarusijos. Lietuvoje pakelis parduodamas už 1,8 euro. Nuo pakelio cigarečių nusikalstama grandinė uždirba apie 1,5 euro. Susidaro 45 mln. eurų nelagalus metinis uždarbis, kurį pasidalija kontrabandininkai, korumpuoti pareigūnai, nusikalstamos grupuotės. Savo dalį gauna tie, kurie nelegalius krovinius perveža per sieną. Nusikalstamu būdu generuojamas didžiulis pelnas ir nebaudžiamumo iliuzija daro ne tik ekonominę, bet ir socialinę bei moralinę žalą", – pabrėžė K.Kupšys.

Rinko tuščius pakelius

Atliekant nelegalių cigarečių vartojimo mąstą nustatantį tyrimą buvo renkami tušti pakeliai gatvėse ir viešuosiuose konteineriuose.

Tai buvo daroma praėjusių metų rugsėjo–spalio mėnesiais dvidešimtyje Lietuvos miestų, kurių gyventojų skaičius sudaro 53 proc. nuo visų šalies gyventojų. Šiuose miestuose buvo surinkta 5800 tuščių cigarečių pakelių. Papildomai tušti cigarečių pakeliai dar buvo renkami 6 miestuose, esančiuose netoli pasienio zonų. Čia surinkta 600 pakelių.

Tyrimo išvadose konstatuota, kad nelegalios cigaretės Lietuvoje sudaro apie 19,3 proc. visos cigarečių rinkos. Tačiau yra keletas miestų, kuriuose gerokai viršijamas nelegalių cigarečių pardavimo šalyje vidurkis. Tai Marijampolė (31,3 proc.), Alytus (28,3 proc.) Radviliškis (28,4 proc.), Kaunas (25,3 proc). Toliau pagal surūkytų nelegalių cigarečių kiekį rikiuojasi Šiauliai, Panevėžys, Vilnius, Utena.

Mažiausiai nelegalių cigarečių, tyrimo duomenimis, aptikta Mažeikiuose, Klaipėdoje, Plungėje, Tauragėje.

Fabrikus kelia į Lietuvą

Pastaruoju metu fiksuojama atvejų, kai į Lietuvą gabenamos ne tik kontrabandinės cigaretės, bet ir tonos nelegalios tabako žaliavos.

Antai spalio 4 d. Alytuje muitininkai sulaikė 80 t tabako. Įtariama, kad Lietuvoje kuriasi žaliavos šešėliniams tabako fabrikams tiekėjai iš Lenkijos – apie tai paskelbta oficialiame muitinės pranešime.

Bendraujant Muitinės kriminalinės tarnybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos pareigūnams, Alytuje aptiktas apdoroto tabako sandėlis. Jame rasta 80 t tabako (vertė – apie 6,7 mln. eurų). 10 t radinio jau buvo apdorota, supakuota ir parengta išvežti. Taip pat buvo aptikti ir veikiantys tabako apdorojimo įrenginiai. Iš Alytuje rasto tabako kiekio buvo galima pagaminti apie 4,5 mln. pakelių cigarečių. Nelegalios produkcijos prikrautą sandėlį nuomojo Lietuvoje registruota uždaroji akcinė bendrovė, neturinti licencijos tabako gaminių prekybai ir gamybai.

Svarbu suprasti, kad nemažėjanti kontrabanda yra didžiulis trombas šalies ekonomikos kraujotakoje.

Tai rodo kontrabandos organizatorių pastangas visais įmanomais būdais plėsti savo valdas Lietuvos teritorijoje.

"Visa atsakomybė už kontrabandos ir bendrai visos šešėlinės rinkos įsigalėjimą tenka valdžiai ir jos institucijų neveiklumui. Svarbu suprasti, kad nemažėjanti kontrabanda yra didžiulis trombas šalies ekonomikos kraujotakoje. Kova su šia blogybe turi būti ne fragmentiška, bet kruopščiai suplanuota, koordinuota ir nuosekli", – pabrėžė K.Kupšys.

Pažaboti įmanoma

Pristabdyti ir mažinti cigarečių kontrabandos mastus įmanoma. Tai rodo Estijos patirtis. To paties tyrimo, kuris atliktas ir Lietuvoje, duomenimis, Estijoje nelegalūs rūkalai bendroje šalies tabako rinkoje sudaro 13,2 proc.

Daugiausiai nelegalių cigarečių nuperkama šalia pasienio esančiuose Estijos miestuose: Narvoje (netoli siena su Rusija) – 22,5 proc., Valgoje (netoli siena su Latvija) – 22,1 proc.

Daugumoje ES šalių, įskaitant Lietuvos kaimynes (Lenkiją, Latviją ir Estiją) teisėsaugos institucijos gauna techninę pagalbą ir paramą bei įrangą kovai su nelegalios produkcijos platinimu. Lietuvoje 2016 m. buvo priimtas įstatymas, juo uždrausta legalaus tabako verslo atstovams teikti tokią paramą. Ar toks sprendimas yra racionalus? Ar Lietuvai nereikėtų perimti gerosios ES patirties ir keisti teisinį reguliavimą, kuris sėkmingai galioja visoje Europoje? Į šiuos klausimus būtina atsakyti aiškiai, motyvuotai ir kuo greičiau.

Viešosios įstaigos vadovas K.Kupšys, pabrėžęs, kad visa atsakomybė už kontrabandos ir bendrai visos šešėlinės rinkos įsigalėjimą tenka valdžiai, atkreipė dėmesį ir į ydingus, iškraipytus socialinės sąrangos Lietuvoje ypatumus, kurie skatina žmones kontrabandą vertinti ne kaip nusikaltimą, bet kaip kone savaime suprantama pragyvenimo būdą.

"Yra tyrimų, kurie labai aiškiai sieja žmonių pakantumą šešėlinei prekybai su jų gaunamų viešųjų paslaugų kokybe – kuo žemesnė kokybė, tuo labiau žmonės linkę eiti į šešėlį. Taip jie tarsi keršija valstybei, kuri nesugeba už piliečių sunešamus mokesčius sudaryti normalių gyvenimo sąlygų. Kalbėdamas apie prastą viešųjų paslaugų kokybę, turiu galvoje žemo lygio švietimą, silpną sveikatos apsaugą, nesąžiningai paskirstomas socialines išmokas", – sakė "Lietuva be šešėlio" vadovas.

Pasak jo, nesiimant ryžtingų priemonių, ilgainiui susiformuoja dinastijos smulkių gabentojų: gabeno senelis, gabeno tėvas, gabena sūnus. Ir galbūt jo sūnus gabens, jei požiūris į rūkalų kontrabandą Lietuvoje radikaliai nepasikeis. Ne paslaptis, jog kai kurie eiliniai gabentojai atsiduria nusikalstamos piramidės viršūnėje ir tampa kontrabandos karaliais, kuriančiais ir finansuojančiais naujas parazitines struktūras. Tokiu būdu kontrabandos ratas sukasi įgaudamas vis didesnį pagreitį ir sustabdyti jį darosi vis kebliau.

Minint Kriminalinės policijos dieną apdovanoti policininkai, šiemet labiausiai pasižymėję kovoje su šešėline prekyba ir kontrabanda.

Apdovanota dešimt pareigūnų iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Tauragės, Telšių ir Utenos, kuriems savo apskrityse per metus pavyko uždaryti daugiausia kontrabandinių ir nelegalių prekių realizavimo vietų, šeštadienį pranešė įstaiga „Lietuva be šešėlio“ .

Policininkai, gaudydami nelegalius prekeivius, rėmėsi ir atsižvelgė į viešosios įstaigos „Lietuva be šešėlio" internete sukurtą šešėlio žemėlapį, kuriame gyventojai anonimiškai praneša apie jiems žinomas nelegalių akcizinių prekių prekybos vietas.

„Per dvejus metus, kiek gyvuoja Lietuvos šešėlio žemėlapis, uždaryta daugiau kaip 500 nelegalios prekybos vietų. Dar daugiau vietų patikrinta, nes ne visi pranešimai pasitvirtina. Tai svarbus ir reikšmingas darbas, kurį atlieka kriminalinės policijos pareigūnai visoje Lietuvoje. Svarbu, kad reaguojama į pačių gyventojų paliekamus pranešimus ir žmonės visose apskrityse yra aktyvūs – per žemėlapio gyvavimą gauta beveik 7000 pranešimų", - sakė „Lietuvos be šešėlio" vadovas Kęstutis Kupšys.

Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas skelbia, kad Kriminalinės policijos dienos proga policijos generalinis komisaras Linas Pernavas vienkartinėmis piniginėmis išmokomis paskatino du Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnus, trečiąjį šių metų ketvirtį pasiekusius geriausių rezultatų kovojant su nelegalia tabako gaminių apyvarta.

Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui taip pat skirta 390 eurų, kuriuos bus galima panaudoti priemonėms, skirtoms kovai su nelegalia prekyba stiprinti ir įsigyti.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto atliekamo tyrimo duomenimis, šešėlinės ekonomikos dalis Lietuvoje siekia beveik 30 proc. Kartu su Bulgarija ir Rumunija Lietuva vis dar yra tarp didžiausią šešėlinės ekonomikos dalį turinčių valstybių Europos Sąjungoje.

Nelegali prekyba ir kontrabanda ypač paplitusi tarp akcizais apmokestinamų prekių: kas trečia surūkoma cigaretė ir įsigyjamas spiritinis gėrimas Lietuvoje yra nelegalus, vidutiniškai vienas iš 6 litrų sunaudojamų degalų yra kontrabandinis.

„Lietuva be šešėlio" užsakytas tyrimas parodė, kad 62 proc. Lietuvos gyventojų vis dar toleruoja šešėlinę prekybą.

Nors pasigirsta nuomonių, kad kontrabandos mąstai Lietuvoje mažėja, viešosios įstaigos „Lietuva be šešėlio“ vadovo Kęstučio Kupšio manymu, išvadas daryti dar anksti. Šešėlis sparčiai transformuojasi reaguodamas į įvairias aplinkybes, pavyzdžiui, į Rusijos rublio kritimą.

– Viešojoje erdvėje vis pasirodo informacijos esą kontrabandos mąstai mažėja. Ar išties yra priežasčių džiaugtis?

– Šešėlio matavimai remiasi netiksliais vertinimais, dažnai – tik ekspertų nuomone. Todėl patarčiau neapsigauti, esą šešėlis jau smarkiai susitraukė. Teisingiau būtų sakyti: ,,nežinau, tendencija taps aiškesnė per 3-5 metų laikotarpį“. Matosi, kad nelegalių degalų prekyba jau tikrai sumažino apsukas, nes juk paprasčiausiai pas mus kuras atpigo, o Baltarusijoje – smarkiai pabrango. Todėl nelegalų kurą dabar daugiau gabena iš Kaliningrado srities. Tas pats nutiko cigarečių rinkoje: kainos Baltarusijoje sparčiau vejasi mūsiškes, todėl smulkioji kontrabanda silpsta. Bet – dėl valiutų kursų pokyčių vėl atsigauna cigarečių gabentojų per Nemuną (iš Rytprūsių) verslas.

Todėl net jei vienur šešėlis mažiau juntamas (kaip antai sostinėje, dėl Baltarusijos specifikos), tai palei Rusijos sieną jam vis dar atviri keliai.

– Kad kontrabanda, šešėlinis akcizinių prekių verslas egzistuoja, patvirtina ir nuolat pasirodantys pranešimai apie jos sulaikymą...

– Iš tiesų, jei nebūtų kontrabandos, samanės varymo, tokių pranešimų nebūtų. Taip pat jų nebūtų, jei pareigūnai nustotų kovoti su šiuo reiškiniu. Tačiau pastebime valingą postūmį valdžios institucijų veiksmuose, atsiranda rimtas nusiteikimas iš tikrųjų kovoti su šešėliu, o ne simuliuoti tą kovą. Štai išgirdome apie kratas vienoje stambioje transporto bendrovėje, kuri galimai naudojosi pigaus kuro, parsigabenamo iš Rytų, privalumais. Iš to, koks tai platus tyrimas, matosi, jog operacijai ruoštasi. Tai bus geras pavyzdys mažesniems pervežimų rinkos žaidėjams, tikėsimės, kad jie vengs taip piktnaudžiauti.

– Pareigūnų aktyvumas liečia tik kurą ar ir alkoholio bei cigarečių pardavimo taškus?

– Sunku pasakyti, kol kas nejaučiame, kad www.beseselio.lt būtų sumažėjęs pranešimų srautas apie nelegalias prekybos vietas. Bet pastebime, kad policija tapo atviresnė visuomenės pranešimams. Neatmesčiau galimybės, kad čia ir ,,Lietuva be šešėlio“ iniciatyvų nuopelnas. Daugėja atvejų, kai pagal nepakančios kontrabandai ir girdymui visuomenės dalies pranešimus policija uždaro nelegalios prekybos irštvas. Vien ko vertas štai šis skaičius - per nepilnus dvejus metus uždarytų „taškų“ skaičius jau artėja prie 400!

– Galbūt didėja ir visuomenės nepakantumas kontrabandai?

– Jaučiasi pokyčiai į gerą ,,samanių“ sulaikymo statistikoje. Visuomenė jaučia kintančią laiko dvasią: tik tarp specifinių sluoksnių, daugiausia kaimuose, lieka madinga girtis „ekologišku pilstuku“ ar kitokiu pamiškių produktu. Labiau išprususi visuomenės dalis nebegaili kelių papildomų eurocentų stipraus prekės ženklo gėrimui, ypač kai tarp pasiūlą užtikrinančių tiekėjų prasideda konkurencija „akcijinėmis kainomis“.

Pastebiu ir tendenciją, jog visuomenė apskritai palengva keičia požiūrį į patį gėrimą apskritai. Siekiama ne prisigerti ir apsvaigti, vartojant neaiškios kilmės skystį, o saikingai pasimėgauti subtiliais kokybiškų gėrimų skoniais. Todėl alkoholio šešėlis stumiamas į visuomenės užribį, ir tas procesas turėtų tęstis, jei palengva didės žmonių pajamos ir mažės pakantumas šešėliui. Beje, tai galioja ne tik alkoholiui, bet ir tabakui bei kurui.

– Tuomet gal verta koncentruotis į švietimą, o ne kovą?

– Vien švietimas tikrai nepadės, taip pat kaip ir kylantis pragyvenimo lygis. Kontrabandos problema yra ir labai turtingose valstybėse. Šešėlis ne tik gyvybingas, bet ir išradingas, nuolat keičiantis formas.

Štai, Seimas nuo lapkričio 1-osios uždraudė kioskuose prekiauti odekolonais ir burnos skalavimo skysčiais, kuriuose alkoholio koncentracija yra didesnė nei 20 procentų. Apsukrūs verslininkai iš karto pasiūlė jiems alternatyvą – tokius pat pigius ir vos kelis litus kainuojančius, bet leistinos 20 proc. ribos neviršijančius kosmetinio spirito produktus. Tokių produktų dabar – pilnos kioskų lentynos. Šie gaminiai net ženklinami panašiai kaip alkoholiniai gėrimai – nurodant stiprumą procentais.

Šešėlinė rinka labai operatyviai sureaguoja į bet kokius bandymus riboti šį verslą ir, jei paliksime ją ramybėje, ji sparčiai plėsis.

Nors Klaipėda nėra vienas labiausiai šešėlio apgaubtų miestų, tačiau nelegalios prekybos čia tikrai nestinga. Viešosios įstaigos "Lietuva be šešėlio" duomenimis, uostamiestyje yra per pusšimtis nelegalios prekybos vietų.

Dėl romų – dešimtys skundų

Internetinėje šios įstaigos svetainėje gyventojai gali anonimiškai pranešti apie nelegalią prekybą alkoholiniais gėrimais, cigaretėmis ar degalais.

Kiekvienas pranešimas pažymimas žemėlapyje ir perduodamas teisėsaugos institucijoms.

Įstaigai vadovaujantis Kęstutis Kupšys – klaipėdietis, todėl uostamiesčiui skiria ypatingą dėmesį.

"Santykinai Klaipėda nėra smarkiai užkrėsta šešėliu. Vis dėlto mano mieste yra keletas skaudulių", – apibendrino K.Kupšys.

Jo teigimu, tiesiog dešimtimis plūsta pranešimai apie cigaretėmis prekiaujančius romų tautybės žmones šalia Naikupės gatvėje esančio prekybos centro.

Kitas pašnekovo įvardytas skaudulys – Senojo turgaus prieigos. Ten prekiaujama ne tik cigaretėmis, bet ir alkoholiu.

Apie minėtus taškus informacija yra perduodama Klaipėdos pareigūnams.

Židiniai – visame regione

Šiuo metu Klaipėdos žemėlapyje yra pažymėta daugiau nei 50 nelegalių prekybos "taškų".

"Tiek yra pačiame mieste, o visame regione tokių vietų suskaičiuotume apie 200", – skaičius vardijo pašnekovas.

Įstaigos vadovas pabrėžė, jog kai pateikiama informacija, labai svarbu viską įvardyti kuo tiksliau.

"Daugelis nusikaltimų kaip tik ir buvo atskleista todėl, kad žmonės labai tiksliai įvardijo vietą, butą ar net prekiaujančio asmens duomenis", – pasakojo K.Kupšys.

Siūlė ir kvaišalų, ir mašiną

Beveik metus veikiant įstaigai išryškėjo ir daugiau negatyvių faktų.

Gyventojai vis dažniau praneša, kad šešėliniai prekiautojai neapsiriboja vien cigaretėmis, alkoholiu ar degalais.

Dažnas jų pardavinėja viską iškart arba prekiauja dar ir narkotikais.

"Pastebėjome, jog žmonės praneša apie tokius asmenis, kurie pardavinėdami cigaretes prisiduria dar ir iš kvaišalų prekybos. Būta atvejų, kai iš kontrabandinės produkcijos prekeivio įsigytas net automobilis", – nusikaltimų mastą įvardijo "Lietuva be šešėlio" vadovas.

Faktai ir skaičiai

Visoje Lietuvoje užregistruota 2 230 šešėlinių "taškų".

Iš jų 52 – Klaipėdoje.

Iki šiol visoje Lietuvoje kartu su "Lietuva be šešėlio" teisėsaugininkai likvidavo 128 taškus.

Iš jų 6 – Klaipėdoje.