Eismo ribojimai

Kauno policija praneša, kad dėl vairuotojų ir šventės dalyvių saugumo maksimalus greitis Tunelio gatvėje bus apribotas iki 40 km/val. Taip pat bus ribojamas ir transporto priemonių sustojimas – apie tai vairuotojus įspės papildomi kelio ženklai. Įvažiavimas į stovėjimo aikštelę prie Dainų slėnio – draudžiamas.

Siekiant užtikrinti viešąją tvarką, eismo dalyvių ir šventės lankytojų saugumą, pareigūnai intensyviai patruliuos aplinkinėse teritorijose. Policija ir renginio organizatoriai rekomenduoja automobilius palikti toliau nuo šventės teritorijos: prie Kauno zoologijos sodo, Ąžuolyno ar stoties rajone.

„Eismo pokyčiai laukia ir Žaliakalnyje. Atvykus Perkūno alėja sankirtoje su Vaižganto gatve bus leidžiama važiuoti tik į kairę. Eismas vyks ratu, maršrutu Perkūno al.–Vaižganto g.–Ąžuolyno g.“, – teigė šventės organizatoriai.

„Lankytojams su negalia į šventę rekomenduojame atvykti apatine slėnio dalimi, Tunelio gatve. Neįgaliesiems bus rezervuotos patogios vietos Dainų slėnio amfiteatro apačioje, bus pasirūpinta neįgaliesiems pritaikytais tualetais“, – pabrėžė organizatoriai.

Viešojo transporto pokyčiai

Po šventės, apie 22 val., dalyviai ir žiūrovai galės išvykti 1-ojo, 5-ojo, 7-ojo, 13-ojo, 14-ojo, 15-ojo, 16-ojo maršrutų troleibusais ir 3-iojo, 6-ojo A, 18-ojo, 34-ojo, 38-ojo, 39-ojo, 47-ojo maršrutų autobusais. Autobusai ir troleibusai išvyks iš stotelių „Dainų slėnis“.

1-ojo, 13-ojo, 14-ojo maršrutų troleibusai važiuos iki stotelės „Islandijos pl.“, 15-ojo, 16-ojo maršrutų troleibusai – iki „Partizanų g.“, 5-ojo maršruto troleibusas – iki „Petrašiūnai“, 7-ojo maršruto troleibusai važiuos iki stotelės „Kaniūkai“.

3-iojo maršruto autobusai važiuos Tunelio g. iki Geležinkelio stoties, toliau esamu maršrutu iki Onkologijos ligoninės, 6-ojo A maršruto autobusai važiuos iki stotelės „Garliava“, 18-ojo, 34-ojo, 38-ojo maršrutų autobusai važiuos Tunelio g. iki Geležinkelio stoties ir toliau esamais maršrutais, 39-ojo maršruto autobusai važiuos Tunelio g. iki Geležinkelio stoties, toliau esamu maršrutu iki stotelės „Medekšinės g.“, 47-ojo maršruto autobusas važiuos Tunelio g., M. K. Čiurlionio g. ir toliau esamu maršrutu iki stotelės „Onkologijos ligoninė“.

Autobusuose ir troleibusuose bus pateikta informacija apie važiavimo kryptis.

Tautos bendrumo, vienybės jausmą stiprinanti šventė šiemet skirta lietuvių profesionaliosios muzikos patriarcho Juozo Naujalio 150-osioms gimimo metinėms paminėti. 1924 m. pirmajai dainų šventei vadovavęs J. Naujalis pradėjo tradiciją, kuri gyva iki šiol ir jau 95 metus suburia lietuvius bendrai dainai.

2019-ieji paskelbti kompozitoriaus, vargonininko, pedagogo, choro dirigento J. Naujalio metais.

„Dainų šventė – tai didžiavimasis savo tauta, istorija ir kultūra. Ir kol mes visi kartu už rankų susiėmę dainuosim „Lietuva brangi“, tol bus gyva ir Juozo Naujalio, ir lietuvybės dvasia“, – sako šventės meno vadovė Danguolė Beinarytė.

Dainų šventė – tai didžiavimasis savo tauta, istorija ir kultūra.

Birželio 1 d. 19 val. Dainų slėnyje prasidėsiančioje šventėje, kurią rengia Kauno miesto savivaldybė ir Lietuvos nacionalinis kultūros centras, dalyvaus per 3 tūkst. atlikėjų: suaugusiųjų, studentų, moterų, vyrų, merginų, berniukų, jaunuolių bei moksleivių chorai, vaikų, jaunimo ir vyresniųjų tautinių šokių kolektyvai ir ansambliai, solistai Linas Adomaitis, Otilija Žikas, Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“.

Šventės programoje – per 30 chorinių kūrinių ir choreografinių kompozicijų. Skambės visiems gerai žinomi ir jau klasika tapę „Tautiška giesmė“, „Lietuva brangi“, „Už Raseinių, ant Dubysos“, „Kur giria žaliuoja“, taip pat nauji, dainų šventėse dar neskambėję kūriniai: Donato Zakaro išplėtota lietuvių liaudies daina „Parbėg laivelis“, Lino Adomaičio „Vandenynai“ – choreografinę kompoziciją šiam kūriniui sukūrė jauna baletmeisterė Goda Puleikytė.

Kauno dainų ir šokių šventė yra nemokamas renginys, į kurį kviečiami ir laukiami visi.

Kūrinį, pelniusį garbingą titulą, atliko Merūnas Vitulskis. Didžiojoje LRT studijoje susirinkę žiūrovai jo klausė stovėdami.

Maironio eilėraštis „Lietuva brangi“ pirmą kartą publikuotas 1895 metais garsiausiame Jono Mačiulio-Maironio kūrybos rinkinyje „Pavasario balsai“, o muzikinę aranžuotę jam sukūrė vienas žymiausių Lietuvos kompozitorių J. Naujalis. 1905 m. jis išleido aštuonių dainų sąsiuvinį mišriam ir vyrų chorui. Tarp jų buvo „Lietuva brangi“.

Ugdant tautinę savimonę ir patriotinius jausmus, šis kūrinys buvo itin reikšmingas sovietiniu laikotarpiu. Tuomet jis laikinai atstojo sovietinės valdžios uždraustą V. Kudirkos tautinę giesmę – Lietuvos himną.

Komisijos balai:

Žiūrovų balsai:

Bendra lentelė:

Žiūrovai ir profesionalų komisija vertino 10 dainų, patekusių į projekto finalą. Komisijoje finalo vakarą  –  etnomuzikologė Zita Kelmickaitė, muzikos apžvalgininkas Ramūnas Zilnys ir Arūnas Valinskas.

Prie jų specialiajame kambarėlyje prisjungė dar 7 nariai: Teisutis Makačinas, Rimantas Bagdzevičius, Audrius Siaurusevičius, Mykolas Natalevičius, Donatas Katkus, Darius Užkuraitis ir Vytautas Miškinis.

Pirmasis šventinį vakarą scenoje suskambo Kosto Smorigino atliekamas kūrinys „Paukščiai“. „Pradėjome nuo labai gražios, mąstančios dainos“, – pastebėjo Z. Kelmickaitė. Ji žavėjosi ir kūrinio atlikėju.

Tačiau komisijos nariai atkreipė dėmesį ir į tai, kad šimtmečio dainų dešimtuke vyrauja lyriškos, ramios dainos. „Nėra nei vieno kūrinio, pagal kurį būtų galima šokti ir linksmintis, tai turbūt labai gerai atspindi lietuvių būdą.  Mes nebijome skaidraus liūdesio. Man atrodo, kad tai yra labai gražu ir šventiniu laikotarpiu mūsų laukia labai šiltas ir jaukus vakaras“, – kalbėjo R. Zilnys. A. Valinskas atskleidė, kad šis kūrinys – didelė jo gyvenimo dalis. „O Kostas – šios dainos dvasia ir vėliava“, – sakė jis.

Antroji skambėjo daina „Dieve, laimink Lietuvą“, atliekama grupės „El fuego“. „Tai – viena rimčiausių pretendenčių tapti šimtmečio daina. Tai – istorijos dalis. Kūrėjai į ją sudėjo mūsų lūkesčius, kurie ir po tiek metų laisvės skamba aktualiai“,  – tikino A. Valinskas.

„Unikalūs, labai paprasti žodžiai“, – įvertino Z. Kelmickaitė. R. Zilnys stebėjosi, kad dauguma kūrinių nepateko į finalą, o ypač – šis, mat jį į finalą delegavo LRT.lt portalo skaitytojai. Tai, jo įsitikinimu, rodo, kiek puikių dainų turi lietuviai.

Merūnas ir Rūta Ščiogolevaitė į sceną lipo su kūriniu „Aš mylėjau tave tau nežinant“.

„Niekas negali prikišti, kad lietuviai vyrai nemoka parašyti dainos, kad verktum. Laukiau, kol jie priartės, bet nepriartėjo, čia toks tikras lietuviškas „ne“, – nutarė Z. Kelmickaitė. R. Zilnio teigimu, šie du atlikėjai kūriniui suteikė visai kitų spalvų ir jei jis taps šimtmečio kūriniu, tai didele dalimi bus jų nuopelnas

„Jei ką nors mylite, tai daba prieš šventes duokite jiems žinoti. Blogiausia, kas gali nutikti, tai jus užblokuos „Facebooke“, bet bent prieš Kalėdas reikia, kad jie tai žinotų“, – patarė R. Zilnys. Su juo sutiko ir komisijos kolega A. Valinskas. „Mes dažnai pamirštame pasakyti savo mylimoms moterims, kad jas mylime, tai bent prieš šventes pasakykime“, – siūlė jis.

Jurgos Šeduikytės pristatyta kūrinio „Laisvė“ versija sulaukė prieštaringiausių komisijos vertinimų.

„Man labai patinka, kad ši daina pateko į finalą. Man gražu, kad šioje dainoje jaučiasi Jurgos prisilietimas. Tam reikia drąsos, tačiau manau, kad net prie komisijos stalelio gali būti skirtingų nuomonių“, – nutarė R. Zilnys. Z. Kelmickaitė jam pritarė:  „Jurga visada yra labai asmeniška ir mes turime priimti tokią jos dainos traktuotę.“

Tačiau priešingos nuomonės laikosi Arūnas Valinskas. „Mes renkame šimtmečio dainą, o ne šimtmečio interpretaciją. Kai tas dainas, kurios – mūsų širdyse, atlikėjai pasidaro sau kaip repertuaro dalį... Negalima taip daryti, mes ne tokią dainą mylėjom, ne tokią ją atsimenam“, – rėžė komisijos narys.

Kūrinį „Rudens naktis sustojo“ atliko jį išgarsinusi Justė Arlauskaitė-Jazzu.

„Noriu padėkoti Justei už nuostabų ir tikrą jausmą. Apie dainą kiekvienas turi savo nuomonę, galbūt per daug akiplėšiška tokią dainą siūlyti šimtmečio daina“, – svarstė A. Valinskas.

Tuo tarpu, R. Zilnio įsitikinimu, visos dešimt vakaro dainų yra šimtmečio dainos ir kiekviena jų galėtų laimėti. „Man ji labai patinka. Minimalistinė aranžuotė, viskas labai nuoga ir labai tikra.  Tai – vienintelė daina, išgarsinta šiame tūkstantmetyje“, – dėmesį atkreipė jis.

Eugenijus Chrebtovas į sceną žengė su daina „Šaukiu aš tautą“. Z. Kelmickaitės nuomonė, šis kūrinys šeštadienio vakarą buvo nepaprastai gerai atliktas. Su ja sutiko ir R. Zilnys.

„Nuostabi, graži, pakili daina, pripildanti krūtinę pasididžiavimo, ryžto. Finale turime net keletą dainų, kurias atlikdavo Vytautas Kernagis. Tai tik parodo, koks svarbus jis mums buvo. Tačiau Eugenijus šiandien ją sugebėjo atlikti taip puikiai, kad net šiurpuliukai bėgiojo“, – tikino komisijos narys.

„Ši daina apima daugiau nei tik šimtmetį. Man atrodo, kad ši daina skambės ir skambės. Pasakysiu per anksti, bet man tai ir yra šimtmečio daina“, – kalbėjo A. Valinskas.

Anksčiau taip pat V. Kernagio dainuotas kūrinys „Paukščiai“ patikėtas Bjellei. „Sveikinu, tai – pavyzdys, kaip galima naujai, šviežiai padainuoti, neišdarkant melodijos. Tu buvai nuostabi. Daina galinga, norint ją „paimti“, reikia turėti tiek drąsos, tiek ir sugebėjimo tai padaryti“, – tvirtino A. Valinskas.

„Šiek tiek nuverkiau, atleiskit. Taip džiaugiuosi, kad mūsų karta pažinojo V. Kernagį. Jis visada buvo atviras viskam, toks tiesos ieškotojas, o štai Bjelle... Girdėjote, kaip žmonės plojo“, – minties dėl susikaupusių ašarų neįstengė baigti Z. Kelmickaitė.

Kad plojimai po šios dainos truko ilgiausiai ir buvo garsiausi, pastebėjo ir R. Zilnys.  „Kai prieš projektą pamačiau visų dainų sąrašą, nebuvau atspėjęs, kad ši daina bus finale. Šią nuomonę pakeičiau išgirdęs Bjelle versiją“, – atskleidė jis.

Į sceną dar kartą lipo M. Vitulskis, šį kartą jis atliko kūrinį „Lietuva brangi“. „Visą laiką galvojau, jei jau išdavė A. Valinskas už ką balsuos, aš balsuosiu už šią dainą“, – atskleidė Z. Kelmickaitė.

R. Zilnys papasakojo, kad užkulisiuose kiti atlikėjai kalbėjo, jog beprasmiška rungtis, nes šis kūrinys – antrasis Lietuvos himnas. „,Net jei „Lietuva brangi“ neužims pirmos vietos, ji vis tiek bus šimtmečio daina, o jei užims, tai antra daina taip pat drąsiai galės vadintis šimtmečio, nes su šiuo kūriniu konkuruoti tiesiog neįmanoma“, – mano komisijos narys.

Dainą „Laužo šviesa“ finale pristatė Mia. A. Valinskas pagyrė, kad Mia kūrinį interpretavo, o ne perdarė. „Man būtų labai įdomu, ką pasakytų Andrius  Mamontovas, bet greičiausiai tai būtų tik komplimentai“, – nutarė komisijos narys.

R. Zilnio teigimu, A. Mamontovo ir „Fojė“ gerbėjams tai yra šventa daina. „Kai primą kartą išgirdau, kad šį kūrinį dainuos Mia, buvau labai skeptiškas, nes jie tiek skirtingi, kiek tik gali būti, bet visas mano skeptiškas požiūris buvo išblaškytas.  Dramos čia yra daugiau nei originalioje dainoje, Andriau, tu taip negalėtum“, – šypsojosi muzikos apžvalgininkas.

Pauliaus Bagdanavičiaus lūpose suskambo kūrinys „Švelnumas“. „Ta daina – kaip nuoširdus laiškas. Vyrukai, jei turit problemų su moterimis, išmokit mintinai šitą dainą“, – siūlė Z. Kelmickaitė.

R. Zilnio teigimu, nesusimąstome, kiek vienas ar kitas kūrinys lietuvių gyvenimuose gali reikšti. „Šios dainos autorius Algimantas Raudonikis turi tokią frazę: ši daina turi teisę skambėti. Manau, kad Lietuvos estrada be šitos dainos neturi teisės būti“, – perfrazavo A. Valinskas.

Tokiu muzikiniu būdu vilniečiai ruošis Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečiui ir miesto svečiams primins apie šią svarbią artėjančią sukaktį.

Kūrinio atlikimo laikas – 19 val. 18 min. – žymi Lietuvos valstybingumo atkūrimo metus: 1918-uosius. Tokiu metu kasdien Katedros aikštėje skambės trimitininko atliekama pagal Maironio žodžius sukurtas kūrinys „Lietuva brangi“, plačiai tituluojama „antruoju“ Lietuvos himnu.

Eilėraštis pirmą kartą publikuotas 1895 m. garsiausiame Jono Mačiulio-Maironio kūrybos rinkinyje „Pavasario balsai“, o muzikinę aranžuotę jam sukūrė vienas žymiausių Lietuvos kompozitorių – Juozas Naujalis.

“Kviečiu visus laisvus ir neabejingus savo istorijai vilniečius šio trimitininko grojimu kasdien paminėti artėjantį Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmetį. Tegul tai tampa gražia tradicija, apie kurią sužinos ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio miestai ir miesteliai. Simboliška ir tai, kad trimitas skambės iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų. Sąmoningai pradedame šių metų Vasario 16-ąją, 19 val. 18 min. ir iki pat 2018 m. vasario 16 d. sostinėje trimituosime laisvę ir valstybingumą“, - sako Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Tam, kad projektas gyvuotų visas 365 dienas, bus reikalinga pilietiškai nusiteikusių įmonių ir asmenų parama. Visi norintys ir galintys prisidėti prie projekto, bus kviečiami paremti iniciatyvos gyvavimą.