Pekinas atstovybę taivaniečių pavadinimu priėmė kaip vienos Kinijos principo sulaužymą ir pareiškė, kad Lietuvą numuš kaip musę. Kinija sumažino diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadorių iki laikinojo reikalų patikėtinio. Be to, antra pagal dydį pasaulio ekonomika Lietuvai paskelbė prekybos karą, dalis verslo jautėsi vertybinės politikos aukomis.
„Yra gyvenančių kažkur visai kitoj visatoj. Tai, ta prasme, ne visiems tai atrodo svarbu“, – kalbėjo „Brolis Group“ vienas iš įkūrėjų Kristijonas Vizbaras.
Ekonominiame kare Lietuvą užtarė Europos Sąjunga – kreipėsi į pasaulio prekybos organizaciją. Taip pat valdžia sakė, kad bus gerai, nes Taivanas gamina lustus.
Pirmą savo fabriką Europoje taivaniečiai atidaro Vokietijoje, o su praeitą savaitę Vilniuje viešėjusiu Taivano užsienio reikalų ministru Džosefu Vu vykdomoji valdžia oficialiai nesusitiko. Tuo metu G. Landsbergis paklaustas, ar Lietuva derasi su Kinija dėl galimybės santykius normalizuoti ir vėl turėti šalių ambasadorius, atsakė, jog pokalbiai vyksta, nors nieko tiksliai įvardinti nenorėjo.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Nustebau, nes, dažniausiai, konservatoriai savo avantiūrų nepripažįsta, kad jie klaidas padarė. Tai buvo avantiūra ir tai labai aiškiai matosi“, – teigė „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis.
Tačiau Kinija žinoma kaip ilgai neatleidžianti šalis.
„Tai beveik neįmanoma. Na, reikia suprasti, kad kinai yra kitokie nei lietuviai“, – paklaustas, ar bus lengva susitaikyti su Kinija, atsakė Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas.
Kai 2013 m. Lietuvoje viešėjo Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama, su juo susitiko prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tai irgi sukėlė Kinijos pasipiktinimą. Derybos įvairiais klausimais sustojo.
„Tai buvo labai sunku, ginant mūsų ekonominius interesus, labai sunku“, – prisiminė S. Skvernelis.
Bet santykius atkurti pavyko. Kai Dalai Lama į Lietuvą atvažiavo 2018 m., valdžia jau nesusitiko.
„Aš manau, kad tai užtruks 3-5 metus tikriausiai, nebus taip paprasta. Manau, kad pagrindinė sąlyga, kalbant apie Kiniją, tai rinkimai Lietuvoje ir kita valdžia“ – spėliojo S. Skvernelis.
„Jiems yra labai svarbu, kad būtų kažkas patikima. Lietuva parodė, kad ji yra nepatikima vieną kartą ir dabar antrą kartą tarsi vėl pykdamasi su Taivanu, kas visiems buvo labai netikėta“, – sakė S. Besagirskas.
Išsišokėliai. Buvom išsišokėliais šitam klausime.
Bet konservatoriai situaciją aiškina kitaip – esą tai Kinija siekia santykius normalizuoti, nes Lietuva prekybos karą prieš „drakoną“ laimėjo, o Pekinas dabar neva ieško, kaip iš situacijos išeiti oriai.
Seimo narys Mantas Maldeikis tvirtina, kad Lietuva taivaniečių atstovybės pavadinimo nekeis.
„Lietuva nekeičia savo strategijos, mes niekur nenusileidinėjame, nes mes nieko blogo nepadarėm“, – teigė M. Maldeikis.
Konservatoriai sako, kad atstovybę taivaniečių vardu Lietuva atidarė pirma pasaulyje. Bet tam, kad būtum pirmas, turi varžytis bent du, o Lietuva vienintelė, neprisijungė net kitos Baltijos šalys. Estija paskelbė apie planus atidaryti atstovybę kitose Europos šalyse naudojamu Taipėjaus vardu.
„Kaip kažkada senelis iškovojo laisvai gyventi be Rusijos komunistų, taip Gabrielius iškovojo tą teisę laisvai, nevaržomai vystyti ekonominius, politinius ir kitokius santykius su ne komunistais jau Indijos ir Ramiojo vandenyno baseine. Mes nugalėjome „drakoną“, – kalbėjo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.
S. Skvernelis buvo kitokios nuomonės.
„Išsišokėliai. Buvom išsišokėliais šitam klausime“, – sakė „Vardan Lietuvos“ lyderis.
