Apsaugos nuo spekuliacijų

Dėl sankcijų Rusijai ir Baltarusijai, iš kur buvo importuojami milžiniški kiekiai medienos, regione jaučiamas šios žaliavos trūkumas. Reaguodama į tai, Vyriausybė birželio viduryje pakeitė Prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis tvarkos aprašą, keičiantį aukciono ilgalaikėms ir pusmetinėms sutartims rezultatų nustatymo būdą.

Pagal jį, įsigyti iki 1 tūkst. kietmetrių medienos galima be jokių apribojimų, kitiems pirkėjams maksimalus jos kiekis nustatomas atsižvelgiant į jų pirkimo istoriją. Pokyčius inicijavusi Aplinkos ministerija teigia, kad tai apsaugos nuo spekuliacijų rinkoje ir užtikrins žaliavą vietos gamintojams.

Verslas į tokias valdžios permainas reaguoja atsargiai: jis sako, kad laikina tvarka apriboja sveiką konkurenciją. Didėjantis aukciono dalyvių skaičius esą tik patvirtina nuogąstavimus, kad lietuviška mediena bus išvežta ir parduota kitoms regiono šalims, – saugiklių tam nėra.

Reakcija į galimas grėsmes

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad tvarką keisti buvo būtina, nes, dėl karo Ukrainoje pritaikius sankcijas medienos importui iš Rusijos ir Baltarusijos, regione pradėjo labai trūkti žaliavos, dėl to kilo grėsmė rinkos spekuliacijoms ir Lietuvos medienos perdirbėjų apsirūpinimui ja.

„Pirmiausia, šis prekybos tvarkos pakeitimas buvo reikalingas tam, kad būtų apsisaugota nuo spekuliacinių medienos pirkimų intervencinėmis kainomis, kilo reali grėsmė spekuliaciniams rinkos iškraipymams ir Lietuvos medienos perdirbėjų apsirūpinimui žaliava“, – teigiama ministro atsiųstame komentare BNS.

Anot jo, tai turėtų apsaugoti nuo medienos trūkumo ir kainų iškraipymo nuolatinius pirkėjus.

„Iš esmės pakeitimai padaryti tam, kad tie medienos pirkėjai, kurie iki šiol nuolat ir tvarkingai pirko medieną iš Valstybinių miškų urėdijos, galėtų ir toliau tai daryti tokia pačia apimtimi ir apsirūpinti jiems reikalinga mediena, o medienos rinkoje susiformuojančios kainos nebūtų iškraipomos“, – teigė S.Gentvilas.

Ar apsaugos vietinius?

Vakarų Lietuvos medienos perdirbėjų ir eksportuotojų asociacijos administratorius Arvydas Urbis abejoja, ar naujoji tvarka apsaugos vietinius gamintojus ir ar nebus priešingo efekto, kai žaliava iškeliaus svetur.

„Kaip suprantu, pagrindinis tikslas buvo apsaugoti vietinius gamintojus nuo netikėtų atėjūnų – turimos galvoje didžiosios regiono kompanijos iš Švedijos ir Suomijos – jos labai didelius kiekius gaudavo iš Rusijos ir Baltarusijos ir dabar jaučia didelį trūkumą. Įdomu, ar apsaugosime, ar sudarysime sąlygas kažkam būti labiau išrinktiems. Daug nežinomųjų, vienareikšmiškai pasakyti, gerai tai ar blogai, sudėtinga, laikas parodys“, – BNS sakė A.Urbis.

Jo teigimu, asociacija siūlė Vyriausybei, kad pagrindinis kriterijus turėtų būti gamybinis pajėgumas, kuris įrodo, jog šalyje įsigyta mediena ir bus panaudota šalies įmonėse, o pagal naują tvarką įsigyjamos žaliavos kiekiai nustatomi pagal ankstesnius įsigijimus.

„Pirmiausia turėtų apsirūpinti gamybinius pajėgumus turinčios įmonės ir perdirbančios medieną Lietuvoje, kad pirmajame rate būtų galima nusipirkti tiek, kiek gali perdirbti, ir neliktų erdvės spekuliuoti. Toks buvo mūsų pagrindinis pasiūlymas – pagal tai, kiek gali perdirbti. Dabartinė tvarka numato pagal tai, kiek anksčiau buvo pirkta“, – kalbėjo A.Urbis.

„Pajėgumai yra tas kriterijus, kuris įrodo, kad mediena bent perdirbama Lietuvoje ir teikia valstybei didžiausią pridėtinę vertę, o šiandien išeina taip, kad atiduodame pardavimui, bent jau didesnę dalį. Regione poreikis auga“, – pridūrė A.Urbis.

Pažeidžia sąžiningą konkurenciją

Advokatų kontoros „Sorainen“ advokatas Daivis Švirinas mano, kad kriterijus, pagal kurį parduodamos medienos kiekis nustatomas pagal ankstesnius įsigijimus, ne tik neapsaugo perdirbėjų, bet diskriminuoja juos ir pažeidžia sąžiningą konkurenciją.

„Tie medienos pirkėjai, kurie, pavyzdžiui, pirko pagal ilgalaikes sutartis arba pirko medieną iš privačių miškų, atsiduria daug mažiau palankesnėje padėtyje nei tie, kurie pirko pagal pusmetines sutartis. Vadinasi, jie pagal tą sąlygą dalyvauti negalės. Ilgalaikių sutarčių kiekiai neįskaičiuojami į pusmetinių aukcionų kriterijų“, – BNS sakė jis.

D.Švirinas primena, kad, pagal galiojantį teisinį reguliavimą, valstybės medienos aukcionuose gali dalyvauti visi pirkėjai be jokių apribojimų.

Laikinoji tvarka numato, kad pirkėjams, kurie ankstesniuose pusmetiniuose aukcionuose pirkdavo daugiau nei 1 000 kietmetrių medienos, limitas nustatomas pagal jų pastarųjų dvejų metų pirkimų istoriją. Tokių pirkėjų, Aplinkos ministerijos duomenimis, iki šiol buvo apie 30 proc. Likę aukciono dalyviai iki šiol įsigydavo iki 1 000 kietmetrių medienos.

D.Švirinas abejoja, ar mažiau ribojami ir dėl to pranašumą įgavę pirkėjai iš tikrųjų apsaugo Lietuvos perdirbėjų interesus, nes didžioji dalis medienos galėjo būti superkama perparduoti.

„Reikėtų panagrinėti, kas laimėdavo tuos pusmetinius aukcionus. Tiek, kiek žinoma iš rinkos dalyvių surinktos informacijos, didžiąją dalį tos medienos supirko viena įmonė, o kiti yra perpardavėjai. Gal dėl skubos tokia informacija nebuvo pakankamai išanalizuota ir įvertinta, dėl to deklaruojamas tikslas skiriasi nuo realybės“, – teigė jis.

Teisininko skaičiavimu, Vyriausybės nutarimu keičiama tvarka prekybą paveiks maždaug 1,1 mln. kietmetrių, arba iki 20 proc., per metus Lietuvoje pagaminamos medienos. Tai, anot jo, labiausiai paveiks vidutines ir dideles medienos perdirbimo įmones, kurių optimaliai veiklai reikia daug žaliavos.

„Jie turi įsigyti didelius kiekius, kad optimaliai vyktų gamybos procesas, kad masto ekonomija būtų pasiekta, o užkraunant tik dalį pajėgumų, ji vyksta neefektyviai, dėl to labai brangsta mediena. Jiems taikomas limitas 1 000 kietmetrių, jų mastais – tai niekas. Iš tiesų tai, ką ministerija norėjo padaryti, ir tai, kas išėjo, labai skiriasi“, – BNS teigė advokatas.

Medienos įsigijimo pokyčius inicijavusi Aplinkos ministerija teigia, kad tai apsaugos nuo spekuliacijų rinkoje ir užtikrins žaliavą vietos gamintojams.

Aukcione dalyvių daugėja

Energijos išteklių biržos operatorės „Baltpool“ teigimu, pirmasis aukcionas pagal naują tvarką jau paskelbtas, rinkoje jaučiamas padidėjęs susidomėjimas, o dalyvių skaičius išaugo dešimtadaliu.

„Šiuo metu vyksta aukcionas pusmetinėms sutartims sudaryti. Dėl situacijos medienos rinkoje jaučiamas didesnis dalyvių susidomėjimas – dalyvauti aukcione užsiregistravo 10 proc. daugiau dalyvių nei į prieš tai buvusį aukcioną, – iš viso registruota apie 290 dalyvių“, – BNS sakė „Baltpool“ atstovė Vilija Nemunytė-Ročė.

Anot jos, statistika, kiek dalyviai siekė įsigyti medienos, kiek įsigijo ir už kokias kainas, bus paskelbta pasibaigus aukcionui, – šie rezultatai gali būti aiškūs maždaug liepos 18 d.

A.Urbio manymu, didėjantis dalyvių skaičius tik patvirtina nuogąstavimus, kad rinkoje atsiranda iki šiol nematytų žaidėjų, kurių tikslai neaiškūs.

„Tai rodo, kad atsiranda poreikis pirkti. Tik įdomu, ar tie pirkėjai yra gamybininkai, o jeigu ne, vadinasi, tai pirkėjai, ieškantys medienos išvežti“, – sakė Vakarų Lietuvos medienos perdirbėjų ir eksportuotojų asociacijos administratorius.

Pasak jo, aukcionas parodys, ar Vyriausybės tikslai bus pasiekti ir duos naudos, tačiau versle esą yra daugiau pesimistų nei optimistų.

„Gali būti nuo labai blogai iki neblogai. Didesnė dalis mano, kad bus labai blogai. Visi tyli ir nelabai ramiai laukia“, – sakė A.Urbis.

Asociacijos administratoriaus teigimu, iki šiol į užsienį buvo išvežama iki 40 proc. medienos, o ateityje šis kiekis gali padidėti iki 50 proc. A.Urbis sako, kad dėl ES sankcijų regione, kuriam priskiriamos Baltijos, Skandinavijos šalys ir Lenkija, kitą pusmetį bus jaučiamas apie 20 mln. kub. m medienos trūkumas, Lietuvoje stigs apie 3 mln. kub. m.

A.Urbio teigimu, Lietuva neįvedė jokių apribojimų naujiems rinkos žaidėjams, todėl yra tikimybė, kad lietuviška mediena gali būti išvežta svetur.

„Baisiausia tai, kad kitos šalys yra įvedusios griežtesnius ar švelnesnius apribojimus kitiems, ne vietos perdirbėjams, ateiti į rinką. Lietuva yra vienintelė, kuri duoda visiems“, – BNS sakė jis.

Lietuvoje rinkai kasmet pateikiama apie 7 mln. kietmetrių medienos. Maždaug pusė jos pagaminama valstybiniuose miškuose ir parduodama pagal ilgalaikes, pusmetines ir trumpalaikes sutartis.

Laikina taps nuolatinė?

Advokato D.Švirino teigimu, rinkos dalyviams nerimą kelia tai, kad nenurodyta, kiek laikina tvarka galios, baiminamasi, kad ji netaptų nuolatinė ir nebūtų kliūtis ilgalaikėms medienos įsigijimo sutartims.

„Nėra jokių realių saugiklių, kurie užtikrintų, kad šie tvarkos pakeitimai iš tikrųjų bus laikini ir bus panaikinti ar peržiūrėti, jei situacija ir priežastys, dėl kurių priimti pakeitimai, keistųsi. Yra mintis, kad ta tvarka bus keičiama, ir neaišku, į kurią pusę, baiminamasi, kad jei ir toliau bus daromi tokie sprendimai, bus sukurtos kliūtys ilgalaikėms sutartims, pagal kurias niekas netrukdo medienos įsigyti ir dabar“, – BNS sakė jis.

Ministras S.Gentvilas sako, kad laikina tvarka bus atšaukta, kai bus panaikintos sankcijos, o rinka grįš į įprastines sąlygas.

„Pagrindinė sąlyga laikinajai tvarkai atšaukti būtų sankcijų panaikinimas ir rinkos grįžimas į įprastas vėžes“, – teigia jis komentare BNS.

Ministras taip pat patvirtino, kad prie ankstesnės tvarkos gali būti nesugrįžta, ją ruošiamasi tobulinti ir įteisinti atviruosius aukcionus, kuriuose būtų varžomasi dėl medienos įsigijimo realiuoju laiku.

„Siekiant ilgalaikėje perspektyvoje turėti atsparesnę sistemą numatoma ne tiesiog grįžti prie buvusios, bet prekybos mediena tvarką toliau tobulinti įteisinant atvirų aukcionų ilgalaikėms ir pusmetinėms sutartims sudaryti taikymo principus. Tokiems pakeitimams paruošti ir pasirengti techniškai įgyvendinti reikia daugiau laiko“, – teigia S.Gentvilas.

D.Švirinas mano, kad tokie aukcionai galėtų pakeisti ilgalaikes sutartis, tačiau verslui gaires reikia žinoti jau dabar, nes kai kurioms įmonėms sutartys baigiasi.

„Tai nėra blogai, rinkos dalyviai supranta, kad tai turbūt būtų gera tvarka, o kiekvienas, kam reikia medienos, gali siūlyti savo kainą, geriausią pasiūlęs galėtų įsigyti. Tačiau tos ilgalaikės sutartys baigiasi jau daugeliui rinkos dalyvių, natūralu, kad domimasi ateitimi, žiūrima plačiau. Faktas, kad Lietuvoje žaliavos nepakaks, paklausa bus mažesnė nei pasiūla“, – sakė advokatų kontoros „Sorainen“ advokatas.

Dabar valstybiniuose miškuose laisvė – lietuviškos žaliavinės medienos ir kirtimų liekanos aukcionuose gali įsigyti bet kas ir be apribojimų, tačiau jau greitai viskas gali pasikeisti.

„Reikia užsitikrinti, kad mūsų mediena bus naudojama mūsų miestams šildyti“, – kalbėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Vyriausybė nutarė keisti tvarką pirmą kartą apriboti leistinos įsigyti medienos kiekį. Nauji pirkėjai, atėję į pusmečio trukmės aukcionus, galėtų nusipirkti ne daugiau nei tūkstantį kietmetrių medienos.

„Ne mums reikia medienos žaliavos, reikia Lietuvai, kad iš jos Lietuvoje perdirbus ir padarius produktą, mes galėtume sumokėti didelius mokesčius valstybei, galėtume sumokėti dideles algas savo žmonėms“, – tvirtino Vakarų Lietuvos medienos perdirbėjų ir eksportuotojų asociacijos vadovas Arvydas Urbis.

Įvedus sankcijas importui iš Baltarusijos ir Rusijos, Lietuva nebeįsiveža 2 mln. kietmetrių medienos iš šių šalių. Dėl to mūsų šalyje jau susidarė medienos deficitas.

„Sandėlyje buvę ištekliai jau baigia išsekti ir jau šiandien mes turime problemų, kad reikia atsisakinėti užsakymų“, – komentavo A. Urbis.

Jei Lietuva medienos sau nepasisaugos ir pardavinės užsieniečiams, žiemą gali tekti ypač rimti iššūkiai.

„Mes matome indikacijas, kad biokuras žiemai brangs trigubai“, – teigė S. Gentvilas.

Dabar šitie pakeitimai nesprendžia nieko. Kaip senais kanalais žaliava iš čia išvažiuodavo, taip ir važiuos toliau.

Bet eksporto vartai užsienio kompanijoms visiškai neužsivers. Į rinką neįeitų tik nauji žaidėjai, o aukcionų senbuviai arba perkantys pastaruosius dvejus metus toliau medienos gautų sočiai ir net dešimtadaliu daugiau nei anksčiau.

„Dabar šitie pakeitimai nesprendžia nieko. Kaip senais kanalais žaliava iš čia išvažiuodavo, taip ir važiuos toliau“, – sakė asociacijos „Lietuvos mediena“ vadovas Raimundas Beinortas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

R. Beinortas sakė, jei valdžia norėtų medieną išsaugoti sau, reikėtų uždėti normalius saugiklius.

„Jeigu deklaruoti reikėtų ne tik pirkimo istoriją, bet ir medienos perdirbimo istoriją, tokiu būdu atsirastų saugiklis, kuris tikrai ženkliai prisidėtų prie to, kad žaliava liktų Lietuvoje“, – aiškino R. Beinortas.

Opozicija gąsdina, kad aukcionuose sumažės konkurencijos, o kainos tik kils aukštyn.

„Man atrodo, konkurencijos suvaržymas atsilieps gyventojams, kai prasidės vėl šildymo sezonas ir tos kainos, iškreiptos konkurencijos atveju, bus didesnės“, – kalbėjo Aplinkos apsaugos komiteto narys Linas Jonauskas.

Prieš porą metų medienos kaina buvo nukritusi į rekordines žemumas, dabar – rekordiškai aukštai. Valdžia neneigia, kad ribodama medienos kiekį, kainas dar išpūs.

„Žinoma jos kils“, – sakė aplinkos ministras.

Per metus žaliavinė mediena pabrango pusantro karto, o miško kritimo liekanos – pustrečio karto. Medieną sunku įpirkti ir perdirbėjams, ir jau paprastiems žmonėms.

„Kiekvieną kartą, kai paskambini, vis brangyn, brangyn ir sako dar brangs“, – piktinosi Upytės gyventojas Leonas.

Užtat miškų urėdija gegužę giriasi rekordiniu pelnu. Pajamos didėjo 40 proc. Kaip aiškina, turtas sukauptas pagrįstai.

„Medienos gaminiai įgauna vis didesnę prasmę mūsų kasdieniame gyvenime, jų paklausa auga, todėl auga ir medienos kaina“, – kalbėjo valstybinių miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė.

Bet suprantama ne visiems, kodėl valdžia viena ranka dalijo kompensacijas šildymo kainoms apmokėti, o dabar pati kelia medienos kainas.

„Logiką čia labai sunku įžiūrėti“, – komentavo R. Beinortas.

Sumažėjus aukcionų dalyvių baiminamasi, ar nesugrįšime į senus, mažiau skaidrius laikus, kai pats urėdas galėdavo pardavinėti medieną be jokių konkursų.

„Mes tą aukciono dalyvių ratą šiek tiek apribojome. Skaidrumas nenukenčia, čia tik tie, kas gali dalyvauti aukcione, siūlyti ir teikti užsakymus dideliems medienos kiekiams“, – aiškino S. Gentvilas.

Anot S. Gentvilo, medienos apribojimai galiotų tik laikinai – pusmečiui arba daugiausiai metus. 

Anot Valstybinės miškų urėdijos (VMU) generalinio direktoriaus Valdo Kaubrės, rinkoje esančios medienos žaliavos kainą didina kelios pagrindinės priežastys.

„Paklausai įtaką daro rinka. Poreikis yra, natūralu, kad visi medienos perdirbėjai tarp to kiekio konkuruoja, nes mediena yra ribotas išteklius, kurio naudojimą patvirtina Vyriausybė ir aplinkos ministras“, – LNK žinioms sakė urėdijos atstovas.

Pasak V. Kaubrės, dar prieš porą metų medienos kaina buvo nukritusi į rekordines žemumas, kilimas prasidėjo pernai. VMU atstovo teigimu, praėjusiais metais medienos žaliavos kaina augo 40 proc., šiemet ji – dar maždaug penktadaliu didesnė.

Žada imtis priemonių

Aplinkos ministerija sako, kad medienos sektorių stipriai veikia įvestos sankcijos medienos importui iš Rusijos ir Baltarusijos.

„Lietuva importuodavo medieną tiek iš Baltarusijos, tiek iš Rusijos. Dabar tas importas yra sustojęs ir faktiškai Lietuvos sąlygomis mes turime medienos deficitą“, – LNK žinioms teigė aplinkos viceministras Danas Augutis.

Lietuva liko vienintelė valstybė, kurioje medieną pirkti gali bet kas panorėjęs.

Asociacijos „Lietuvos mediena“ vadovas Raimundas Beinortas sako, kad Lietuvos pramonei jaučiant vis didesnį vietinės žaliavos stygių, būtina spręsti medienos išvežimo klausimą.

„Dėl tos priežasties, žinodami, kas gali atsitikti, lygiai taip pat savo rinkas uždarė estai ir latviai. Lietuva iš esmės liko vienintelė valstybė, kaip jau daug metų šiame regione, kurioje medieną pirkti gali bet kas panorėjęs“, – teigė R. Beinortas.

Asociacijos atstovo teigimu, kitose Europos Sąjungos šalyse taikoma praktika – žaliavą perdirbti valstybėje ir naudoti vietinės pramonės poreikiams.

Aplinkos ministerija sako planuojanti imtis veiksmų, kad papildomo medienos išvežimo iš Lietuvos nebūtų.

„Tiesiogiai riboti (eksporto – red. past.) mes negalime, kadangi yra laisva prekyba tarp Europos Sąjungos šalių. Bet vis dėlto numatome keisti prekybos taisykles ir pagal tas prekybos taisykles fiksuoti įsigyjamos medienos kiekį“, – tikino viceministras.

K. Vanago / BNS nuotr.

Asociacija: pakeitimai – nepakankami

Asociacijos „Lietuvos mediena“ vadovas R. Beinortas Eltai sakė, kad ministerijos siūlomi pakeitimai neturės poveikio susiklosčiusioje situacijoje.

„Ministerijos siūlomi sprendimai neatneš norimų rezultatų ir medienos išvežimo iš Lietuvos nesustabdys. Teikiami pakeitimai nėra pakankami, dėl jų pramonė išsakė savo pastabas ir nuogąstavimus“, – teigė R. Beinortas.

Anot jo, dėl išaugusių ir toliau kylančių kainų bei žaliavų trūkumo šalies medienos sektoriaus įmonės šiuo metu jau yra priverstos spręsti ilgalaikių sutarčių klausimus, mažinti gamybos apimtis, kyla grėsmių stabdyti veiklą.

„Viskas gerai, kai medienos kaina kyla arba krinta dėl objektyvių priežasčių. Ekonominė Lietuvos tragedija yra ta, kad kainų augimą dažnu atveju sukelia spekuliantai, kurie į pusmetinius aukcionus ateina su intervencinėmis kainomis, iškreipiančiomis situaciją“, – pažymėjo R. Beinortas.

„Lietuvos mediena“ duomenimis, medienos pramonė sukuria apie 10 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP), o visame sektoriuje dirba apie 60 tūkst. specialistų. Šalies medienos, baldų ir popieriaus pramonės sukuriama vertė 2020 m. viršijo 4,8 mlrd., o 2021 m. pasiekė beveik 6 mlrd. eurų.

„Užuot iš valstybinės medienos gaminę pridėtinę vertę kuriančius produktus, pasirūpinę regionais, vystę pramonę ir darbo vietas, esame paskutinė valstybė Europoje, kuri tik parduoda žaliavą bet kuriam pirkėjui, pasiūliusiam didesnę kainą“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas asociacijos „Lietuvos mediena“ vadovas Raimundas Beinortas.

Lietuviška mediena – latviams

R. Beinorto teigimu, gegužės pabaigoje Elektroninėje medienos pardavimų sistemoje (EMPS) įvykusiame aukcione pusmetinėms sutartims sudaryti 2021 m., 90 bendrovių varžėsi dėl galimybės įsigyti rąstų statybinės medienos gamybai.

„Aukciono metu parduota kiek daugiau nei 100 tūkst. kubinių metrų šios žaliavos, tačiau didžioji jos dalis Lietuvos įmonių nepasieks. Beveik 75 proc. aukcione pasiūlyto rastų kiekio bus eksportuota į Latviją, praktiškai vienai bendrovei“, – aiškina R. Beinortas.

Vakarų Lietuvos medienos perdirbėjų ir eksportuotojų asociacijos (VLMPEA) valdybos pirmininkas Arvydas Urbis sako, kad augantis medienos žaliavos eksportas yra „ilgus metus negydytos ligos pasekmė“.

„Lietuvoje valstybinę medieną aukcionuose laisvai gali pirkti bendrovės iš kitų valstybių. Tuo tarpu Lietuvos medienos pramonė žaliavomis gali apsirūpinti tik Lietuvoje – mums jos įsigyti iš latvių ar lenkų praktiškai neįmanoma“, – tikina A. Urbis.

Jam antrina ir Medienos perdirbėjų asociacijos direktorius Andrius Zimnickas.

„Būnant Lietuvoje nusipirkti valstybinės latviškos medienos yra visiškai neįmanoma. Vargu net ar Lietuvoje yra asmuo, kuris gali įvardyti, kokia yra Latvijos valstybinio miško kainodara“, – sako jis.

Pašnekovai teigia, kad tokie atvejai aukcionuose nėra pavieniai – lietuviška mediena eksportuojama į Latviją, Lenkiją ar kitas valstybes, o vietos gamintojai neturi galimybių įsigyti valstybei priklausančios, Lietuvoje užaugintos žaliavos.

Iškreipia kainas Lietuvoje

Pasak R. Beinorto, didelė problema yra ir tai, kad kaimyninių valstybių kompanijos, dalyvaudamos Lietuvos medienos aukcionuose, sukelia kainas.

„Pavyzdžiui, toje pačioje Latvijoje vietinė bendrovė jau gali būti įsigijusi 90 proc. jai reikalingo medienos kiekio patraukliomis vietinėmis kainomis. Trūkstamą kiekį tokia bendrovė jau gali užsitikrinti Lietuvos aukcione, siūlydama daug didesnes kainas, kadangi bendroje sąnaudų struktūroje tai nesudarys ženklaus pokyčio“, – aiškina asociacijos „Lietuvos mediena“ vadovas.

A. Zimnicko teigimu, tokios kainų kovos net negalima laikyti konkurencine.

„Tai intervencinės kainos, vėliau atsiliepiančios Lietuvos medienos perdirbimo įmonėms, turinčioms ilgalaikes sutartis. Jei taip toliau, tai Lietuvoje neliks nei konkurencijos, nei pačios medienos pramonės“, – teigia A. Zimnickas.

VLMPEA atstovas A. Urbis teigia, kad Lietuvos įmonės nebus pajėgios konkuruoti su intervencinėmis kainomis.

„Rinkos, kuriose konkuruojame produktais, yra tos pačios. Tačiau mūsų įmonės jau pradeda ne tik negauti medienos, bet tampa net nekonkurencingos. Tokios kaimynų intervencinės kainos yra ekonominis karas su Lietuva ES viduje“, – sako A. Urbis.

Stos gamyba ir investicijos

Bendrovė „Šilalės mediena“ savo veikloje naudoja būtent rąstus statybinei medienai gaminti. Gegužės aukcione įmonė išreiškė poreikį įsigyti per 72 tūkst. kubinių metrų šios žaliavos, tačiau užsitikrino vos ketvirtadalį poreikio.

„Lentpjūvė „Šilalės medienoje“ stovi, nedirba. Įmonė turi medienos savaitei laiko – pradedamas stabdyti pjovimas, dvejojama dėl naujų komercinių įsipareigojimų. O apie kažkokią naują statybą ar modernizaciją net nėra kalbų“, – teigia A. Urbis.

Medienos perdirbėjų asociacijos direktorius A. Zimnickas sako, kad neturėdamos žaliavų ir kitos bendrovės bus priverstos mažinti gamybos apimtis ar pamainas, spręsti ilgalaikių sutarčių klausimus.

„Europoje nėra šalies, kuri vienomis ar kitomis priemonėmis neaprūpintų žaliavomis savo vietinės pramonės. Medienos pramonėje modernizacija yra labai brangi, todėl įmonės, negaudamos žaliavų, nerealizuodamos produkcijos, neturės lėšų reinvestavimui“, – aiškina A. Zimnickas.

Pasak jo, jei tokia aukcionų tendencija laikysis toliau, medienos pramonė Lietuvoje nesivystys pakankamai sparčiai, neliks konkurencijos, įmonės išsikels arba jas perpirks konkurentai iš kaimyninių valstybių.

Jam pritaria ir A. Urbis, teigdamas, kad situacija tampa išties kritine.

„Dar vienas kitas toks aukcionas ir jau galėsime kabinti raktus ant durų ir uždaryti įmones. Kelios kompanijos jau dabar rimtai svarsto galimybę iškelti veiklą į Čekiją ar Vengriją“, – teigia A. Urbis.

Grėsmė renovacijai ir ES Žaliojo kurso tikslams

Asociacijos „Lietuvos mediena“ vadovas R. Beinortas teigia, vietinėje rinkoje perdirbama mediena šaliai kuria daugiau ekonominės naudos nei eksportuojama.

„Skaičiuojama, kad Lietuvoje perdirbamas vienas kubinis metras medienos įvairių mokesčių pavidalu valstybei sukuria apie 70 eurų naudos. Tuo tarpu medieną eksportuojančios įmonės neretai susigrąžina net PVM mokestį“, – pažymi R. Beinortas.

Kitas svarbus aspektas, pasak jo, yra Europos Komisijos paskelbtas Žaliasis kursas ir tikslas, kad statybose ne mažiau nei 50 proc. žaliavų būtų iš organinių medžiagų.

„Kaip Lietuva pasieks šio tikslo, jei didelė dalis pjautinių rąstų, tinkamų statyboms, yra eksportuojama iš Lietuvos? Tokia situacija kertasi ir su ambicingais vyriausybės tikslais iki 2024 m. padidinti renovacijos mastą iki 1000 namų per metus. Šie tikslai netenka prasmės, jei medienos žaliavų eksporto kiekiai ir toliau augs“, – sako „Lietuvos medienos“ asociacijos vadovas.

A. Urbis atkreipia dėmesį ir į medinių namų statybų iššūkius.

„Jei taip toliau, tai mūsų medinių namų statyba bus parklupdyta ant kelių, vargu ar kas apsiims statyti. Neliks lentpjūvystės, vešimės ruošinius ir pinigus mokėsime ne savo valstybėje, o kitiems“, – teigia A. Urbis.

Įstrigusi įstatymo nuostata

Pasak R. Beinorto, Valstybinių miškų įstatymas numato, kad parduodama medieną valstybė turi gauti didžiausią ekonominę ir socialinę naudą, tačiau iki šiol nėra apibrėžti kriterijai, kaip pasiekti šio tikslo vertinant pirkėjus.

„Dar pernai įstatymo pataisos buvo įtrauktos į Seimo pavasario sesijos programą, sėkmingai praėjo visus svarstymus komitetuose ir tik priėmimo stadijoje plenariniame posėdyje, pritrūkus dviejų balsų, buvo grąžintas Vyriausybei tobulinti. Iki šiol ten ir yra“, – pažymi R. Beinortas.

„Iki šiol neturime jokio rezultato, vyksta tik procesas. Tačiau mums, kaip gamybininkams, yra svarbiausias rezultatas“, – sako ir VLMPEA valdybos pirmininkas A. Urbis.

Kad aiškios, ekonominę ir socialinę naudą teikiančios politikos valstybinės miškininkystės srityje trūksta, pritaria ir A. Zimnickas.

„Trūksta elementaraus aiškumo, pasakymo – reikia galų gale medienos pramonės Lietuvoje ar ne. Sunku nuolat gyventi pažadais ir viltimis. Jei pramonės nereikia – suteikit galimybę persikraustyti į kitas valstybes. Duokite konkretumo ir mes prisitaikysime“, – teigia A. Zimnickas.