Iki lapkričio 20 dienos perskaityk knygą, pristatyk vaizdo įrašo formatu ir atsiųsk pristatymą organizatoriams. Dalyvauti gali visi – dalyvių amžius neribojamas! Trys pirmų vietų nugalėtojai bus paskelbti prieš pat gražiausias metų šventes – gruodžio 20 d.

Nuo Šiaulių iki visos Lietuvos: konkursas plečia savo auditoriją

Knygos pristatymo konkursas startavo Šiaulių mieste, tačiau augant jo populiarumui, nuspręsta jį organizuoti visos Lietuvos mastu. Kaip teigia vienas iš konkurso organizatorių Tomas Pauliuščenka, nors per konkurso gyvavimo metus jis keitėsi, evoliucionavo, bet „koncepcija per daug nesikeitė – pavieniai dalyviai arba komandos turi išsirinkti mėgstamą kūrinį ir jį pristatyti pasirinktu formatu. Pasirodymą vertina kompetentinga komisija pagal keletą kriterijų – pasirinktą literatūrą, komunikaciją su publika, vaidybą. Konkursas prieš keletą metų pakeitė savo formatą ir tapo nuotolinis, taip pat neberibojamas ir dalyvių amžius. Šie pokyčiai atvėrė kelius platesnei auditorijai ir kūrybos galimybėms“, – teigė Tomas Pauliuščenka.

Organizatorių nuotr. 

Dalyvauti kviečiami visi norintys

Knygos pristatymo konkurse, kuriame apjungiamos tokios sritys, kaip literatūra, scenos menai ir medijos, dalyvauti gali ne tik pavieniai asmenys, bet ir komandos, šeimos, klasės draugai. Konkurso sąlygose numatoma, kad grupės turi būti sudarytos iš ne daugiau kaip penkių narių, o vaizdo filmukas trukti ne ilgiau kaip penkias minutes. Dalyviams suteikiama visiška laisvė pasirinkti knygos pristatymo formą, tai gali būti – animacija, piešinių montažas, tekstų skaitymas, mini spektaklis, monologas, dialogas ar reklaminis klipas.

Pagrindinis prizas – staigmena

Kaip ir kasmet, gruodžio mėnesio pabaigoje, trys aukščiausiais balais komisijos įvertinti vaizdo filmukų dalyviai bus apdovanoti pagrindiniais prizais. „Šiais metais pagrindiniai prizai – ypatingi. Keletą metų iš eilės prizas įprastai būdavo koks nors daiktas, knygų ar žaidimų rinkiniai. Tačiau visada norėjosi tokio prizo, kuris atitiktų konkurso temą, tiktų bet kurio amžiaus dalyviui ir būtų lengvai padalijamas komandai. Ne paslaptis, kad konkurse dalyvauja daug skaityti mėgstančių ar save kaip skaitytoją dar tik atrandančių žmonių. Todėl sugalvojome konkurso nugalėtojams įteikti po nedidelę asmeninę biblioteką, kurios knygos ir įvairios smulkmenėlės atitiktų savininko pomėgius ir norus. Kad būtų įdomiau – ši asmeninė biblioteka atkeliaus ne visa iš karto. Pusę metų kas mėnesį laimėtojai paštu gaus staigmenas – jiems asmeniškai surinktas dovanas, kurias sudarys knygų ir staigmenėlių komplektai”, – apie prizo išskirtinumą kalbėjo konkurso koordinatorė Urtė Šulskienė.

Dalyvių laukia ir įvairūs kiti siurprizai bei papildomos nominacijos. Specialią nominaciją – elektroninių knygų prenumeratą metams, įsteigs ir konkurso draugas „Antanukas.lt“. Atskiras prizas lauks ir vieno aktyviausio mokytojo ar bibliotekininko, kuris paskatins ir padės konkurse sudalyvauti didžiausią skaičių dalyvių. Viso konkurso laikotarpiu Knygos pristatymo konkurso „Facebook“ (https://www.facebook.com/KPKonkursas/) paskyros sekėjai taip pat galės dalyvauti papildomuose konkursuose ir laimėti šaunius prizus. „Iš dalyvių, ypač prizininkų, dažnai išgirstame, kad dalyvavimas konkurse jiems buvo įsimintina patirtis, padėjusi ne tik atsiskleisti naujiems gabumams, bet ir pažvelgti į literatūrą kitu žvilgsniu. Mat norėdami parengti gerą pristatymą dalyviai turi įsigilinti į pasirinktą knygą, paieškoti, kuo ji galėtų būti ypatinga ne tik jiems patiems, bet ir kitiems skaitytojams. Tikimės, kad šiemet mūsų konkursas pritrauks dar daugiau mėgstančių skaityti, norinčių save išbandyti žmonių“, – viliasi konkurso organizatoriai.

Spalio 15-oji – Baltosios lazdelės diena. Šia proga viešosios šalies bibliotekos įteikia simbolinę dovaną neregiams – knygas Brailio raštu artimiausioje bibliotekoje.

„Didelė dalis nereginčių skaitytojų gyvena mažuose Lietuvos miesteliuose, vienkiemiuose, kaimuose. Mes juos aprūpindavome knygomis Brailio raštu, tačiau tai užtrukdavo, nes knygą pristatydavo mūsų darbuotojai tiesiai į skaitytojo namus“, – sakė LAB vartotojų aptarnavimo skyriaus vedėja Justina Gagarina.

Anot jos, pasinaudojęs Tarpbibliotekinio abonemento paslauga paslauga, skaitytojas ar jo artimieji knygą Brailio raštu gali atsiųsdinti į artimiausią ar patogiausiai pasiekiamą biblioteką.

„Knyga išduodama į namus – procesai sukasi greičiau, ir laimės žmogui daugiau“, – teigė vedėja.

Prieš kiek daugiau nei metus šalies bibliotekininkai įsipareigojo atverti bibliotekas visiems – pasirašė Bibliotekų prieinamumo manifestą.

LAB direktorė Inga Davidonienė pabrėžė, kad tai buvo „ne vienkartinis gestas, o ilgo proceso pradžia“.

„Bibliotekų atsivėrimas įvairioms vartotojų grupėms vyko iki manifesto ir su dar didesniu įkvėpimu vyksta po jo. Norime ir siekiame, kad regos negalią turintį vartotoją galėtų aptarnauti biblioteka, esanti arčiausiai jo namų“, – teigė ji.

Anot bibliotekos, brailio raštą moka ne visi neregiai. Dalis jų, ypač netekusių regėjimo vyresniame amžiuje, mieliau skaito garsines knygas, jaunimas renkasi leidinius moderniais ir prieinamais PDF, EPUB, DAISY formatais.

Įgarsintas ir kitais prieinamais formatais pateikiamas knygas skaitytojai gali rasti nemokamoje virtualioje bibliotekoje ELVIS. Ši biblioteka skirta ne tik neregiams, bet visiems žmonėms, kuriems sudėtinga ar net visai neįmanoma skaityti įprastos knygos dėl regėjimo, skaitymo ar mokymosi sutrikimų, fizinės negalios ar kitų būklių.

Virtuali biblioteka ELVIS pasiekiama internetu. Prie šios iniciatyvos jungiasi vis daugiau šalies bibliotekų, kurios pasiruošusios garsinę knygą parsiųsti ir įrašyti į skaitytojui patogią laikmeną.

„Nuo akcijos pradžios pagamintas 3291 skydelis“, – BNS penktadienio popietę sakė Jarda Paukštienė iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos.

Pasak bibliotekos atstovės, skydelių laukia greitosios pagalbos ekipažai, ligoninės, poliklinikos, kitos padidintos rizikos zonose esančios įstaigos ir organizacijos.

„Iš pradžių planuojama aprūpinti kiekvieną ligoninę bent 200 vienetų, ypač rajonuose, nes ten priemonių labai trūksta, o toliau papildyti jas atsargomis iki 15 tūkst. vienetų didžiosioms įstaigoms. Sulaukiame daug palaikymo ir padėkos žodžių iš medikų, bendruomenių, savivaldybių“, – teigė J. Paukštienė.

Skydelis padeda apsisaugoti nuo lašeliniu būdu plintančio koronaviruso, jis dengia veidą, tad mažina galimybę užsikrėsti virusu.

Apsauginių skydų dizainą sukūrė Robotikos mokykla.

Lietuvos nacionalinė biblioteka Lietuvos viešosioms bibliotekoms yra nupirkusi ir įrengusi 58 naujus 3D spausdintuvus.

Dėl koronaviruso plitimo kovo 16 dieną šalyje paskelbus karantiną, šalies bibliotekos nepriima lankytojų, dirba virtualioje erdvėje.

Atvykus į skaitymo festivalį „Aš žinau, ką tu skaitei aną vasarą“ bus galima užsukti į keturias skirtingas erdves: Literatūrinę vaistinę, Išmaniojo skaitymo erdvę, Knygos sceną bei Susitikimų gatvę. Čia vyks kultūriniai renginiai, susitikimai su autoriais ir kūrėjais, taip pat bus galima susirasti literatūrinį receptą nuo įvairių ligų, sužinoti apie naująsias skaitymo technologijas, o jaukią renginio atmosferą kurs čia pat atliekamos muzikos skambesys.

Konkurso #vasarasuknyga finalas

Rugsėjo 8 d. bus apdovanoti visą vasarą vykusio kūrybinio konkurso #vasarasuknyga nugalėtojai.

Ilgai dirbusi konkurso komisija iš daugiau nei tūkstančio dalyvių pirmos vietos nugalėtoja išrinko Agnę Žaromskytę,  antros – Gertrūdą Valaškevičiūtę, o trečios – Kamilę Drutytę. Joms atiteks vertingi prizai: pirmos vietos prizininkė gaus „Nikon Coolpix AW130“ fotoaparatą, antrosios vietos nugalėtoja rankose laikys „Samsung Tablet Galaxy SM-T561 9.6“ planšetinį kompiuterį, o trečią vietą iškovojusi bus apdovanota atmintuku „SanDisk Cruzer Ultra 64GB“.

Taip pat bus įteikti 5 paskatinamieji prizai, kuriuos įsteigė apskričių viešosios bibliotekos.

Užkariavo Lietuvos bibliotekas

Šią vasarą Lietuvos viešosios bibliotekos kvietė į daugiau nei 1300 skaitymo skatinimo akcijos „Vasara su knyga“ renginių. Ir maži, ir dideli dalyvavo kūrybinėse dirbtuvėse, žaidimų popietėse, netradiciniuose skaitymuose, knygų mugėse, edukaciniuose užsiėmimuose ir daugelyje kitų įdomių veiklų.

Startavę birželio 1 d., „Vasaros su knyga“ renginiai kvietė visą Lietuvą įjungti atostogas su knyga ir kartu skaityti geriausią praėjusią metų knygą jaunimui – R. Unos „Atjunk“. Teletiltą, sujungusį visas šalies viešąsias bibliotekas, stebėjo per 8 tūkst. į renginį atvykusių ir virtualių žiūrovų. 

Iš jos matyti, kad 2015 m. iš lietuvių autorių daugiausia skaitytos vaikų ir paauglių rašytojo Vytauto Račicko knygos. Iš mokslinės literatūros autorių populiariausia Viktorija Daujotytė. 2015 m. daugiausia skaitytojams išduotas lietuviškos grožinės literatūros kūrinys – Roko Flick knyga „Ema, pastoriaus dukra“.

„V. Račicko knygos paimtos beveik 30 tūkst. kartų, 10-oje vietoje esančios Kristinos Sabaliauskaitės knygos skaitytojoms išduotos per 5 tūkst. kartų. Skaitomiausių lietuviškos grožinės literatūros kūrėjų dešimtuke galima rasti ir Romualdą Granauską, Ireną Buivydaitę-Kupčinskienę, Algimantą Čekuolį, Eleną De Strozzi, Vytautą Ažušilį, Jurgą Ivanauskaitę, Vytautą V. Landsbergį, Renatą Šerelytę-Mendeikienę“, – ataskaitą apžvelgia Asociacijos LATGA Kūrinių panaudos ir reprografinio atgaminimo poskyrio vadovė Jurga Bražiūnienė.

Populiariausių 2015 m. knygų sąraše be Roko Flick knygos „Ema, pastoriaus dukra“ taip pat yra Jolitos Herlyn kūrinys „Mano vyrai ir jų žmonos“, R. Granausko „Trečias gyvenimas“, Rūtos Vanagaitės „Ne bobų vasara“, I. Buivydaitės-Kupčinskienės „Kitapus rūko“, Jurgos Jancikevičiūtės „Mėlynas rūkas“ (I d.), Andriaus Tapino „Vilko valanda“, Ginos Viliūnienės „Vilniaus Madona“, Agnės Žagrakalytės „Eigulio duktė: Byla F 117“, Elenos De Strozzi „Laiko upės slenksčiai“.

Mokslinės literatūros autorių sąraše lyderiauja V. Daujotytė, jos knygos skaitytojams išduotos beveik 3 tūkst. kartų. Taip pat lietuviai gana aktyviai skaitė Norberto Vėliaus, Filomenos Taunytės Algimanto Sakalo, Rositos Lekavičienės ir kitų darbus.

Užsienio autorių grožinės literatūros populiariausių knygų dešimtuko viršūnėje – Aleksandros Marininos „Nutrauktos gijos“ I t. (vertėjas J. Gimberis). Ši knyga skaitytojams išduota per 3 tūkst. kartų. Ne daug nuo jų atsiliko Jerome Davido Selindgerio „Rugiuose prie bedugnės“ (vertėjas P. Gasiulis), Sandros Brown „Skandalas“ (vertėjas D. Masilionis) ir kitos knygos.

Populiariausia užsienio grožinės literatūros vertėja – Danguolė Žalytė. Populiariausias grožinės literatūros dailininkas – Agnius Tarabilda, o tarp iliustratorių – Alfreda Steponavičienė.

Autorinio atlyginimo už knygų ir kitų leidinių panaudą bibliotekose paskirstymo ir išmokėjimo sistema Lietuvoje sukurta bei įgyvendinama nuo 2002 m. Atlygis autorių teisių turėtojams už išduodamas knygas bei leidinius bibliotekose nuo 2015 m. kasmet didėja po vieną procentą.

Pasak J. Bražiūnienės, Asociacija LATGA Kultūros ministerijos konkursą dėl autorinio atlyginimo už knygų panaudą bibliotekose paskirstymo autoriams laimėjo jau 13 kartą. 2016 metų gegužę pasirašius sutartį su Kultūros ministerija už knygų panaudą bibliotekose 2015 metais, autoriams buvo skirta 228480 Eur, t. y. 40806 Eur, arba 18 proc. daugiau nei praėjusiais metais.

2015 metų autorinio atlyginimo už knygų panaudą paskirstyme dalyvavo 1373 Lietuvos autoriai, kurie pateikė paraiškas asociacijai LATGA. Beje, tam, kad gautų atlyginimą už tokį kūrinių panaudojimą, knygų autoriams ir bendraautoriams LATGA nariais tapti nebūtina, pakanka tiesiog užpildyti atitinkamas paraiškos formas, kurias galima rasti www.latga.lt. Visi autoriai, gaunantys atlyginimą už knygų ir kitų leidinių panaudą bibliotekose, taip pat dalyvauja atlyginimo už kūrinių reprografinį atkūrimą paskirstyme. Atlyginimas paskirstomas kartą metuose iki birželio mėn.1 d.

Autorinio atlyginimo už knygų panaudą bibliotekose paskirstyme dalyvavo ir 19 užsienio autorių, kuriuos atstovauja Airijos kolektyvinio administravimo bendrija (The Irish Copyright Licensing Agency). Autorinis atlyginimas iš viso buvo paskirstytas 1337 autoriams. 36 autorių knygos nebuvo paimtos skaityti nė karto.

Autorinio atlyginimo paskirstyme dalyvavo 800 knygų tekstų autoriai, 429 vertėjai, 113 iliustruotojai ir 31 knygos dailininkų. Per 2015 metus užregistruoti 107 nauji autoriai.

Informacija buvo renkama iš 64 bibliotekų, kuriose yra pilnai įdiegta LIBIS (Lietuvos integrali bibliotekų informacinė sistema).

2015 m. autorinis atlyginimas paskirstytas: knygų tekstų autoriams 65407,24 Eur (2014 m. 50241,55 Eur), vertėjams 120523,35 Eur (2014 m. 101936,45 Eur), iliustruotojams ir knygų dailininkams 19563,87 Eur (2014 m. 16634,67 Eur), meno albumų autoriams 137,54 Eur (2014 m. 94,33 Eur). Iš viso autoriams paskirstyti 205632 Eur. Lietuvos autoriams paskirstyta 204677,12 Eur. Užsienio autoriams – 954,88 Eur.

2015 METŲ POPULIARIAUSIŲ AUTORIŲ DEŠIMTUKAI

GROŽINĖS LITERATŪROS AUTORIAI

1. Vytautas Račickas

2. Romualdas Granauskas

3. Irena Buivydaitė-Kupčinskienė

4. Elena De Strozzi

5. Vytautas V.Landsbergis

6. Algimantas Čekuolis

7. Vytautas Ažušilis

8. Jurga Ivanauskaitė

9. Renata Šerelytė

10. Kristina Sabaliauskaitė

POPULIARIAUSIOS LIETUVIŲ AUTORIŲ GROŽINĖS LITERATŪROS KNYGOS

1. Rokas Flick „Ema, pastoriaus dukra“

2. Jolita Herlyn „Mano vyrai ir jų žmonos“

3. Romualdas Granauskas „Trečias gyvenimas“

4. Rūta Vanagaitė „Ne Bobų vasara“

5. Irena Buivydaitė-Kupčinskienė „Kitapus veidrodžio“

6. Jurga Jancikevičiūtė „Mėlynas rūkas“ I d.

7. Andrius Tapinas „Vilko valanda“

8. Gina Viliūnienė „Vilniaus Madona“

9. Agnė Žagrakalytė-Platelienė „Eigulio duktė: Byla F 117“

10. Elena De Strozzi „Laiko upės slenksčiai“

MOKSLINĖS LITERATŪROS AUTORIAI

1. Viktorija Daujotytė

2. Norbertas Vėlius

3. Filomena Taunytė-Paškonienė

4. Dalia Antinienė

5. Rosita Lekavičienė

6. Algimantas Sakalas

7. Junona Almonaitienė

8. Visvaldas Legkauskas

9. Arvydas Pajuodis

10. Vitalija Bagdžiūnienė

POPULIARIAUSIOS LIETUVIŲ AUTORIŲ MOKSLINĖS, DALYKINĖS LITERATŪROS KNYGOS

1. Vytautas Pranulis, Arvydas Pajuodis, Regina Virvilaitė, Sigitas Urbonavičius „Marketingas“.

2. Filomena Taunytė „7 nuodėmės ir 12 ligų“.

3. Filomena Taunytė „9/10 laimės“.

4. Algimantas Sakalas „Personalo vadyba“.

5. Zita Vasiliauskaitė, Rosita Lekavičienė, Junona Almonaitienė, Dalia Antinienė „Bendravimo psichologija šiuolaikiškai“.

6. Filomena Taunytė „Laimingas senelių gyvenimas“

7. Alfonsas Laurinavičius, Roma Jusienė „Psichologija“

8. Visvaldas Legkauskas „Vaiko ir paauglio psichologija“

9. Jūratė Baranova „Jurgos Ivanauskaitės fenomenas“

10. Autorių kolektyvas „Psichologija šiandien“

POPULIARIAUSIOS UŽSIENIO AUTORIŲ GROŽINĖS LITERATŪROS KNYGOS

1. Aleksandra Marinina „Nutrauktos gijos“ I t. (vertėjas J. Gimberis)

2. Gillian Flynn „Dingusi“ (vertėja D. Zaikauskienė)

3. Michael Robotham „Įtariamasis“ (vertėjas V. Petrukaitis)

4. Santa Montefiore „Neužmiršk manęs“ (vertėja I. Buivydaitė-Kupčinskienė)

5. Lucinda Riley „Levandų sodas“ (vertėja A. Karsokienė)

6. Sandra Brown „Skandalas“ (vertėjas D. Masilionis)

7. Christina Beker Kline „Našlaičių traukinys“ (vertėja Z. Marys)

8. Jeffrey Archer „Tik laikas parodys“ (vertėja I. Žakevičienė)

9. Jerome David Selindger „Rugiuose prie bedugnės“ (vertėjas P. Gasiulis)

10. Mary Higgins Clark „Mėnesiena tau tinka“ (vertėja V. Vitkūnienė)

Aukso, sidabro ir bronzos medaliais pasidabino komandos „Auksinis alavukas“ (Marijampolės Petro Kriaučiūno viešoji biblioteka), „Dzindzakė“ (Prienų rajono Justino Marcinkevičiaus viešoji biblioteka) ir „Knygiai“ (Jonavos rajono viešoji biblioteka).

Finaliniame Nacionalinės bibliotekų olimpiados renginyje 17 komandų rungėsi trijose rungtyse: greitojo skaitymo, teksto sakymo atmintinai ir mikliųjų bibliotekininkų pirštų turnyruose.

Greitojo skaitymo užduotis visoms komandoms buvo ta pati – reikėjo kuo greičiau ir be klaidų perskaityti rašytojo Sauliaus Šaltenio 1972 m. romano „Riešutų duona“ ištrauką apie vasarą ir riebų katiną.

Greičiausiai ir raiškiausiai tekstą perskaitė komandos „Šypsena“ (Šiaulių r. viešosios bibliotekos Kairių filialas), „Šilalės greitutės“ (Šilalės r. viešoji biblioteka) ir „Ant šlaito“ (Ukmergės r. Vlado Šlaito viešoji biblioteka), užduočiai įveikti sugaišusios atitinkamai tik po 47, 49 ir 53 sekundes.

Atlikdami antrąją užduotį dalyviai privalėjo raiškiai, taisyklingai ir be klaidų atmintinai padeklamuoti Salomėjos Nėries eilėraštį „Kaip žydėjimas vyšnios“ iš jos 1931 m. rinkinio „Pėdos smėly“. Šią rungtį greičiausiai įveikė komanda iš Marijampolės bibliotekos „Auksinis alavukas“ (12 sek.), Zarasų r. viešosios bibliotekos „Šlipsai“ (13 sek.) ir Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos komanda „Už Raseinių...“ (14 sek.)

Trečią užduotį – abėcėlės tvarka sudėlioti 23 knygas – greičiausiai ir be klaidų įveikė Šiaulių r. viešosios bibliotekos Gruzdžių Augustino Griciaus filialo komanda „Činčiberis“ (95 sek.), Prienų Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos komanda „Dzindzakė“ (96 sek.) ir Jonavos r. viešosios bibliotekos komanda „Knygiai“ (98 sek.). Atliekant trečiąją užduotį išryškėjo, ko gero, didžiausias atotrūkis tarp lyderių ir lėčiausiai pasirodžiusių komandų, kurios užduotį atliko net 3,5 karto lėčiau.

Pirmąją vietą bendroje įskaitoje užėmusios ir aukso medalius iškovojusios komandos „Auksinis alavukas“ narės į olimpiadą atvyko jau pasipuošusios kaip nugalėtojos – auksinėmis karūnomis. Nors iškovoti auksą buvo sunku, Marijampolės bibliotekos komandos merginos buvo nusiteikusios laimėti iš pat pradžių.

O štai trečiosios vietos nugalėtojų komandoje buvo ir jauniausia olimpiados dalyvė – aštuonerių metų Kornelija. Birželio 20 dieną švęsdama gimtadienį, ji buvo paprašiusi dovanų riedlentės. Ir iš tiesų ją gavo, tiksliau, jų komanda buvo apdovanota net penkiomis riedlentėmis.

Antrosios vietos nugalėtojai apdovanoti veidrodiniu fotoaparatu „Nikon“, o pirmosios vietos laimėtojams atiteko naujausia „X-Box“ žaidimų konsolė su FIFA 15 futbolo žaidimu. Prizus olimpiados nugalėtojams įsteigė mažmeninės prekybos internetu lyderis Lietuvoje „Pigu.lt“.

„Ši olimpiada puikiai atskleidė, kaip aktyviai šiandien keičiasi Lietuvos bibliotekos. Jos ne tik teikia naujas ir vis įvairesnes paslaugas, bet ir jau sugeba susiburti į tokius puikius, bibliotekų bendruomenes vienijančius renginius kaip ši Nacionalinė bibliotekų olimpiada. Čia matėme žmonių iš pačių įvairiausių Lietuvos kampelių ir visi jie garbingai atstovavo savam kraštui ir bibliotekai. Džiugu, kad ne tik bibliotekininkai, bet ir patys bibliotekų lankytojai aktyviai prisideda prie modernios, šiuolaikiškos bibliotekos kūrimo“, – sakė Eugenijus Stratilatovas, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginės plėtros departamento direktorius, projekto „Bibliotekos pažangai 2“ vadovas.

Visus finalinio renginio dalyvius vertino profesionali specialistų komisija, kurioje buvo Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininko pavaduotoja Jolita Steponaitienė, Kultūros ministerijos Muziejų, bibliotekų ir archyvų skyriaus vyriausioji specialistė Gražina Lamanauskienė ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Konsultacijų grupės vadovė Sigita Sereikienė.

Bibliotekų olimpiada yra Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos projekto „Bibliotekos pažangai 2“ iniciatyva, kuria siekiama Bibliotekų metais suvienyti šalies bibliotekas ir jų bendruomenes.

Vilniaus miesto savivaldybės centrinės bibliotekos Naujosios Vilnios filiale vaikai internetu dalyvauja biblioterapijos žaidime ir taip sprendžia savo socialines ar psichologines problemas.

„Mes knygų saloje“ – taip pavadintas projektas, kuriuo siekiama per interneto erdvėje sukurtą biblioterapinį žaidimą, bendraujant nuotoliniu būdu, su bibliotekų pagalba spręsti socialinės rizikos vaikų ir jaunimo psichosocialines problemas, stiprinant jų psichikos sveikatą. Projekte dalyvauja Vilniaus centrinės bibliotekos Antakalnio, Karoliniškių, Naujosios Vilnios, Pilaitės, Tomo Zano filialų bibliotekos, šios įstaigos vaikų biblioteka „Saulutė“, Vilniaus Antakalnio vaikų socialinės globos namai, vaikų ir jaunimo dienos centras „Mūsų nameliai“.

„Ši idėja gimė labai seniai. Prieš 16 metų Naujosios Vilnios bibliotekoje buvo įkurtas vaikų ir jaunimo dienos centras, kuris vienas pirmųjų teikė biblioterapijos paslaugas. Ši paslauga tarp vaikų buvo labai populiari, nes bibliotekoje lankosi daug vaikų iš socialiai remtinų šeimų, jie turi begalę problemų. Po dešimties metų, teikiant biblioterapijos paslaugas, radosi mintis šiai veiklai suteikti konfidencialumo. Sugalvojome žaidimo versiją, kuri būtų įdomi vaikui; šiuolaikinės technologijos leidžia tai daryti“, – pasakojo projekto vadovė R. Venskūnienė.

Kaip tik dabar planuojama pristatyti šį projektą švietimo ir socialinių institucijų atstovams. Jeigu jie susidomės ir norės dalyvauti, projektas bus tęsiamas kartu su naujais partneriais. „Bendradarbiaudami su mokslo partneriais, siekiame atlikti kokybinį tyrimą apie biblioterapijos poveikį vaikams. Tokio tyrimo kol kas niekas nevykdė nei Lietuvoje, nei pasaulyje. Tyrimas susideda iš kelių etapų, vasaros pradžioje turėtume turėti rezultatus apie biblioterapijos poveikį vaikams ir paaugliams“, – pasakojo R. Venskūnienė.

Virtualių konsultacijų projektas vykdomas nuo šių metų sausio mėnesio, jame dalyvauja dvi amžiaus grupės: 10–13 metų ir 14–16 metų vaikai. Projekto „Mes knygų saloje“ psichologė Raminta Seniūnaitė išsamiau papasakojo, kaip vykdoma biblioterapijos veikla. Abi grupės bibliotekoje renkasi atskirai, 5 dienas per savaitę. Per 30 minučių seansą paaugliai bendrauja su psichologu jiems rūpimomis temomis.

Vaikas internetu prisijungia prie žaidimo sistemos, kurioje gali susisiekti su kitais vaikais ir psichologu. Žaidimo metu jis gali patekti į savo salą, kurioje gali statyti namus, rinktis įvairius daiktus, gyvūnus, kurti savo aplinką, ar lankytis kitų vaikų salose. Virtualiojoje erdvėje vaikui bendrauti yra patogiau, nes jis, išsaugodamas tapatybę, atskleidžia tikrąsias savo mintis ar paslaptis.

„Iš pradžių vaikų savijautą buvo sunku suprasti, nes jie buvo nekalbūs ir atsargūs. Dabar jie jaučiasi laisvai, iš jų išgirstame, kad čia yra ta erdvė, kur juos geriausiai supranta, – teigė psichologė. – Tiesioginis konsultavimas labai skiriasi nuo konsultavimo dalyvaujant žaidime, kuriame nematai dalyvių, tad stengiesi būti pastabesnė vaiko balso tembrui ar tonui. Galiu nurodyti populiariausią temą, kuria kalbame, tai – narkotikai. Vaikai apie juos žino, tačiau jiems trūksta informacijos“.

Psichologė pabrėžė, kad vaikai virtualaus žaidimo metu labiau atsiskleidžia, išsako savo nuomonę, įsiklauso į kitą asmenį. Jie išmoksta plačiau apibūdinti save, ne vien tik žodžiais „gerai“ ar „blogai“.

„Matau, kad vaikai jaučia didelį šio projekto poreikį. Norėčiau, kad jis būtų vystomas toliau. Vaikams reikia išsikalbėti. Jie patys pripažįsta, kad čia gali kalbėti apie tai, ko suaugusieji nesupranta. Vaikai nori būti išgirsti ir gali būti išgirsti, tik reikia surasti tą vietą, kur jie galėtų išreikšti save. Tai galima padaryti tokiuose projektuose kaip šis – „Mes knygų saloje“, – patirtimi dalijosi psichologė Raminta.

Nors jaunieji bibliotekos lankytojai buvo nekalbūs, Naujosios Vilnios bibliotekoje šurmuliavę vaikai buvo geriausias įrodymas, kad jiems biblioterapijos projektas įdomus ir naudingas.

Jos dabar keliauja į mažų miestelių mokyklų bibliotekas ir džiugins moksleivius naujaisiais mokslo metais.

„Džiaugiamės, kad pavyko padaryti tikrai didelį darbą. Surinkti tokį kiekį knygų, jas perrinkti, perrūšiuoti ir perduoti 130 mokykloms, iš tiesų, didelis, tačiau prasmingas darbas. Perskaitytų knygų galima rasti kiekvieno žmogaus namuose ir jei jos yra nebereikalingos, prasminga jas padovanoti kaimo mokykloms, nes čia knygų visuomet trūksta. Tokia ir buvo mūsų šios labdaros iniciatyvos misija,“ – sako Tadas Bojarskas, labdaros ir paramos fondo „Auginame ateitį“ steigėjas ir šios iniciatyvos autorius.

Moksleiviai ieško populiarių, paaugliams skirtų lietuvių ir užsienio autorių knygų. Juos domina nuotykių,  fantastikos ar siaubo istorijos. Tokių knygų, o taip pat ir naujausių grožinės literatūros leidinių dauguma provincijos mokyklų įsigyti neturi lėšų. Vykdytos iniciatyvos metu žmonės ir įmonės daugiausiai dovanojo populiarius romanus, skaitinių vyresnio amžiaus moksleiviams, mokslui skirtos literatūros.

„Kvietėme dovanoti perskaitytas, tačiau naujas knygas. Žinoma, pasitaikė ir visai nebenaudojamos literatūros ar suplėšytų, iškarpytų knygų, kurios labiau tinkamos makulatūrai, o ne bibliotekos lentynai. Tačiau džiaugiamės, kad pavyko surinkti nemažai vertingų leidinių, populiarių romanų, kurie jaunimui dabar yra įdomūs, jie tokių knygų ieško, noriai jas skaito,“ – sako T. Bojarskas.

Akcijos iniciatoriai tikisi, kad dalintis knygomis su mokyklų bibliotekomis ir tais, kurie neturi galimybių įsigyti naujausių leidinių, gali tapti gražia tradicija.  Perskaitytų knygų rinkimo labdaros kampanija buvo organizuojama drauge su knygynų tinklu „Vaga“, kur visi norintys galėjo palikti savo knygą.

Knygnešiu tapti ir skaitymo malonumą dovanoti galėjo kiekvienas – ne tik pavieniai žmonės, bet ir įmonės, organizacijos, institucijos. Daug knygų dovanojo „Swedbank“, „DNB“, „Ergo“, „Barclays“, JAV ambasada, Specialiųjų tyrimų tarnybos darbuotojai, Kauno Vinco Kudirkos biblioteka, advokatų kontoros, kolegijos universitetai bei kitos mokslo įstaigos. Savo namų bibliotekos duris atvėrė ir prezidentas Valdas Adamkus bei mokykloms padovanojo perskaitytas vertingas knygas. 

Apie 

Labdaros ir paramos fondas, „Auginame ateitį“, anksčiau vadintas Almos Adamkienės vardu, tęsią veiklą ir vykdo projektus, kurie leistų sumažinti atskirtį tarp miesto ir kaimo mokyklų.

Po 15 metų prasmingo ir sėkmingo darbo A. Adamkienės labdaros ir paramos fondas pakeitė pavadinimą, tačiau savo veiklos nenutraukė.

Šiuo metu labdaros organizacija vykdo moksleiviams skirtus edukacinius renginius bei projektus, dovanoja knygas, suteikia moksleiviams galimybę lankytis teatruose bei koncertuose.