„Šie metai – paskutiniai prieš viso unijų sektoriaus reformą. Nuo kitų metų visos Lietuvoje veikiančios kredito unijos, sukaupusios pakankamas tvaraus kapitalo atsargas, turės priklausyti centrinėms kredito unijoms. Daugiau nei 50 unijų sprendimas telktis po dabartinės LCKU vėliava ne tik rodo mūsų sektoriaus vienybę – tai aiškus ženklas, kad po reformos konsoliduotas ir sutvirtėjęs unijų sektorius taps dar rimtesne bankų alternatyva aptarnaujant smulkųjį ir vidutinį verslą bei regionų gyventojus“, – sakė LCKU valdybos pirmininkas Fortunatas Dirginčius.

Pasak LCKU vadovo, organizacija turi aiškų pertvarkos planą, kurio įgyvendinimas leis LCKU priklausančioms unijoms sustiprinti pozicijas finansiniame sektoriuje bei užtikrinti pelningą unijų veiklą.

Neeiliniame LCKU narių susirinkime taip pat išrinkta naujos sudėties LCKU stebėtojų taryba bei papildomas valdybos narys.

Į stebėtojų tarybą, kurią sudaro 5 nariai, išrinkti: Ramūnas Džiugas (Akademinė kredito unija), Andrius Mackonis (Utenos kredito unija), Danguolė Matukevičienė (Anykščių kredito unija), Rimantas Slavinskas (kredito unija „Prienų taupa“), Diana Umbrienė (kredito unija „Kupiškėnų taupa“). D. Matukevičienė išrinkta stebėtojų tarybos pirmininke.

Į LCKU valdybą išrinktas naujas narys Aurimas Lankas (kredito unija „Žemdirbio gerovė“).

Didieji Lietuvos komerciniai bankai SEB, "Swedbank" ir DNB bei Lietuvos centrinei kredito unijai priklausančios kredito unijos šalies įmonėms, norinčioms kuo anksčiau pasirengti bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA) reikalavimams, pradėjo teikti mokėjimų siuntimo ir sąskaitos išrašo gavimo ISO 20022 XML formato pranešimais paslaugas.

Kaip numatyta SEPA reglamente, nuo 2016 metų pradžios Lietuvos įmonės, išskyrus labai mažas, importuodamos bei eksportuodamos duomenis tarp savo apskaitos programos ir internetinės bankininkystės sistemos turės naudoti šio formato pranešimus, teigiama Lietuvos banko pranešime.

"Idealiu atveju visos įmonės prie naujojo standarto turėtų pereiti tą pačią dieną, tačiau realiame gyvenime tai neįmanoma, nes kalbame apie tūkstančius įmonių. Kiekviena jų šiam pakeitimui pasirengs savo tempu. Vis dėlto kviečiame įmones, jeigu tik yra galimybių, testuotis ir pradėti naudoti ISO 20022 XML formatą kuo anksčiau, neatidedant visko metų pabaigai, kai atlikti pakeitimus taps sudėtingiau dėl trumpo laikotarpio ir didelio mokėjimo paslaugų teikėjų klientų aktyvumo", - pranešime sakė , Lietuvos banko valdybos narys, Lietuvos SEPA koordinavimo komiteto pirmininkas Marius Jurgilas.

Bankai, kurie savo klientams dar nepasiūlė galimybės pateikti mokėjimus ir gauti sąskaitos išrašą SEPA formato pranešimais, tai žada padaryti vėliau šiais metais, ir dauguma jų sudarys sąlygas testuoti šio formato pranešimų funkcionalumą iš anksto.

SEPA standartus atitinkanti mažmeninė mokėjimų sistema eurais Lietuvoje pradės veikti nuo 2016 metų sausio 1 dienos. 

Šių metų sausį 14 kredito unijų aptarnavimo vietų apsilankė 6260 gyventojų, kurie į eurus nemokamai pakeitė 8,5 mln. litų.

Neatlygintino valiutos keitimo programoje dalyvauja 11 kredito unijų, kurios priklauso Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) sistemai.

„Nors didmiesčių kredito unijose gyventojai keičia didesnes pinigų sumas, tačiau daugiausia klientų sulaukiame mažesniuose miesteliuose – Akmenėje, Šakiuose, Pasvalyje, Prienuose. Didmiesčių unijose vidutinė vieno kliento keičiama suma siekia 2,9 tūkst. litų, o regionuose įsikūrusiose unijose – 1,2 tūkst. litų“, – teigia Lietuvos centrinės kredito unijos Euro valiutos keitimo projekto vadovė Simona Kukytė.

11 kredito unijų neatlygintinai valiutą keis iki 2015 m. kovo 1 d. Likusios 52 kredito unijos valiutą keičia pagal jų priimtus nutarimus.

Neatlygintino valiutos keitimo programoje iš kredito unijų dalyvauja: Akademinė kredito unija, Kaišiadorių kredito unija, Kauno kredito unija, Kėdainių krašto kredito unija, kredito unija „Prienų taupa“, kredito unija „Tikroji viltis“, kredito unija Zanavykų bankelis, Pareigūnų kredito unija, Pasvalio kredito unija, Trakų kredito unija, Vilniaus regiono kredito unija.

Lietuvoje šiuo metu veikia 75 kredito unijos, iš jų 63 vienija Lietuvos centrinė kredito unija ir Asociacija Lietuvos kredito unijos. Pastarųjų kredito unijų veiklą prižiūri Lietuvos bankas ir Lietuvos centrinė kredito unija.

343 Lietuvos bankų padaliniai, 330 Lietuvos paštų, 14 kredito unijų skyrių ir 3 Lietuvos banko kasos baigia pasirengti nemokamam litų keitimui į eurus. Šis darbas bankuose prasidės sausio 1 d., paštuose ir kredito unijose - sausio 2 dieną.

Tačiau iki tol finansinių paslaugų teikėjų dar laukia karštas periodas. Gruodžio 31 - sausio 1 d. sandūroje ruošiant sistemas darbui su naująja valiuta, bus stengiamasi, kad beveik 3 mln. bankų klientų pajustų kuo mažiau nepatogumų dėl galimų laikinų paslaugų sutrikimų. Kita vertus, bankų atstovai pripažįsta, kad sklandus perėjimas prie euro priklausys ir nuo gyventojų elgesio sąmoningumo pirmosiomis sausio dienomis.

Atidėlioti finansinių reikalų neverta

Gruodžio 30 d., 31 d. ir sausio 1 d. Lietuvos pašto skyriai nedirbs. Pasak bendrovės generalinės direktorės Linos Minderienės, metų sandūroje bus atnaujinama Lietuvos pašto informacinė sistema ir atliekami kiti būtiniausi parengiamieji darbai, siekiant kruopščiai pasirengti darbui su naująja valiuta ir nemokamam litų keitimui nuo sausio 2 d.

"Nors iki euro įvedimo Lietuvoje liko dar kelios dienos, paštų darbuotojai yra pasirengę padėti gyventojams, atsakyti į rūpimus klausimus ir užtikrinti sklandų valiutos keitimą. Taip pat norime priminti, kad skubėti į paštus keisti litų į eurus nėra būtinybės - šią paslaugą nemokamai Lietuvos paštas teiks du mėnesius, tad kviečiame paštuose apsilankyti patogiu metu ir išvengti eilių", - tvirtino Lietuvos pašto generalinė direktorė Lina Minderienė.

Bankuose ir kredito unijose pasirengimas euro įvedimui derinamas su klientų aptarnavimo darbais - gruodžio 29-30 dienomis klientai daugelyje skyrių aptarnaujami įprastu režimu. Tačiau gruodžio 31 d. bus dirbama sutrumpintu režimu. Beveik visi bankų skyriai klientus aptarnaus iki 13.30-14 val., kredito unijų padaliniai - iki 12-15 valandos. Po to bankinės sistemos bus ruošiamos darbui su naująja valiuta.

"Atidėlioti finansinių reikalų paskutinėms metų minutėms neverta ne tik dėl sutrumpinto skyrių darbo laiko, bet ir sutrumpintų pervedimų terminų. Gruodžio 31 d. lėšų pervedimo litais nurodymą bankams reikia pateikti iki 12 valandos - pavėlavus lėšos gavėjus pasieks jau eurais sausio 1 ar 2 d., perskaičiavus jas pagal oficialų kursą", - sakė Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.

E. bankininkystė gali neveikti

Daugelis bankų ir kredito unijų jau įspėjo savo klientus apie specialų paslaugų teikimo režimą gruodžio 31 - sausio 1 d. Mokėjimų, elektroninės ir mobiliosios bankininkystės paslaugos daugelyje bankų ir unijų nebus teikiamos nuo gruodžio 31 d. popietės iki sausio 1 d. ryto arba dar ilgesnio termino - tai priklauso nuo konkretaus paslaugos teikėjo.

"Gyventojams itin rekomenduotume išsamiai susipažinti su savo banko informacija apie atskirų paslaugų teikimo grafiką gruodžio 31 - sausio 2 dienomis. Vieningos taisyklės čia nėra - kiekvienas bankas savarankiškai planuoja sistemų perjungimą darbui su eurais", - sakė S. Kropas.

Lietuvos bankų asociacijos vadovo teigimu, kai kurių paslaugų kokybė pirmosiomis metų dienomis priklausys ir nuo klientų veiksmų: "Jei nėra būtinybės, sausio 1-ąją nevertėtų vien iš smalsumo žiūrėti, kaip pasikeitė skaičiai į eurus sąskaitų išrašuose - masinis klientų prisijungimas prie e. bankininkystės sistemų gali įtakoti lėtesnį jų darbą".

Naktį iš gruodžio 31 d. į sausio 1 d. maždaug nuo 23 val. iki 0.30 ar 1 val. nakties gali kilti laikinų sutrikimų naudojantis mokėjimo kortelėmis, taip pat lėšų išgryninimu bankomatuose. Todėl rekomenduojama išvykstantiems iš namų naujametinę naktį turėti šiek tiek lėšų grynaisiais.

Litų keitimas į eurus: skubėti neverta

Jau sausio 1 d. bankai ir Lietuvos banko kasos pradės nemokamą grynųjų litų keitimą į eurus -  ketvirtadienį duris atvers 41 keitimo vieta. Sausio 2 d., penktadienį, litai į eurus bus nemokamai keičiami beveik 700 keitimo vietų: 343 bankų padaliniuose, 330-yje Lietuvos paštų, 14-oje kredito unijų skyrių, 3 Lietuvos banko kasose.

Sausio 3 d., šeštadienį, litai į eurus bus keičiami daugiau nei 350, o sausio 4 d., sekmadienį - daugiau nei 250 keitimo vietų. Nuo sausio 5-osios darbo dienomis vėl veiks maksimalus skaičius iš anksto numatytų keitimo vietų.

Kaimyninės Latvijos pavyzdys parodė, kad pirmosiomis savaitėmis keitimo vietose nusidriekia nemenkos klientų eilės. Siekdami to išvengti Lietuvoje veikiantys bankai, Lietuvos paštas ir kredito unijos apmokė kelis tūkstančius su klientais dirbsiančių darbuotojų, keli šimtai darbuotojų priimti papildomai. Bankai ir Lietuvos paštas pakoregavo savo skyrių darbo laiką - visą sausio mėnesį jie dirbs ilgiau nei įprastai.

"Norint, kad nesusidarytų klientų eilės, labai svarbus ir gyventojų elgesys. Pirmosiomis sausio savaitėmis litus į eurus siūlytume keisti tik esant būtinam reikalui. Pavyzdžiui, šių paslaugų tikrai prireiks smulkiesiems verslininkams, norint gauti grąžai skirtų eurų. Taip pat lietuvišką valiutą pasikeisti reikės iš šalies išvykstantiems užsienio svečiams. Gyventojai, laikantys santaupas grynaisiais, tikrai sutaupys laiko, jei neskubės jų iškeisti pirmosiomis 2015 m. dienomis. Juolab kad išsikeisti litus į eurus bus galima ir gerokai vėliau", - sakė Lietuvos centrinės kredito unijos valdybos pirmininkas Fortunatas Dirginčius.

Lietuvos bankų asociacijos vadovas S. Kropas atkreipė dėmesį, kad dar galima suspėti per šiuos metus turimus litus padėti į banko sąskaitą, kur jie sausio 1 d. nemokamai automatiškai bus pakeisti į eurus.

Litus į eurus paštai ir kredito unijos nemokamai keis iki 2015 m. kovo 1 d., 343 bankų skyriai - iki 2015 m. birželio 30 d., 89 bankų skyriai - iki 2015 m. gruodžio 31 d. (tik litų banknotus). Lietuvos bankas litus į eurus nemokamai keis neribotą laiką.

Litų į eurus keitimo vietų žemėlapį bei darbo laiką galima rasti interneto svetainėje www.euras.lt arba sužinoti paskambinus nemokama euro linija 8 800 34 528.

Dešimtadalis nuosavą verslą planuojančių gyventojų ketina rinktis vien elektroninės veiklos modelį, išvis neinvestuodami į klientų aptarnavimą fizinėje erdvėje. Dar 54 proc. planuoja apjungti tradicinį ir elektroninį verslą. Rinktis vien tradicinę verslo kryptį, t.y. gaminti, prekiauti ar teikti paslaugas tik fizinėje erdvėje, planuoja vos 30 proc. būsimų verslo naujokų.

Tokias tendencijas atskleidė Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) inicijuotas reprezentatyvus gyventojų nuomonių tyrimas, kurį atliko bendrovė „Spinter tyrimai“.

„Tyrimo duomenimis, nuosavą verslą per 24 mėnesius ketina įkurti 10 proc. šalies gyventojų. Iš pastarųjų beveik du trečdaliai planuoja žengti į elektroninę erdvę – daugelis apjungdami tradicinio ir e. verslo modelius. Tai rodo, kad daugelis net ir tradicinį verslą besirenkančių asmenų tolesnės plėtros perspektyvas sieja ir su internetiniu verslu. Be to, norą susieti savo ateitį su e. verslu skatina ir įkvepiantys tokių pasaulines rinkas užkariavusių startuolių kaip „GetJar“, „Vinted“ bei panašūs pavyzdžiai“, – sakė LCKU vyriausiasis ekonomistas prof. Vaidievutis Geralavičius.

Tyrimo metu taip pat išsiaiškinta, kad daugelis būsimųjų verslininkų savarankiškos veiklos pradžią ketina finansuoti iš asmeninių santaupų, investicijoms reikalingų lėšų prisidurdami iš kreditų ir verslo finansavimo programų.

Asmenines lėšas verslo startui planuoja panaudoti 66 proc. būsimų verslo naujokų. 33 proc. mano neapsieisiantys ir be banko ar kredito unijos paskolos, dar 17 proc. ketina skolintis iš privačių asmenų.

Daugiau nei trečdalis būsimų verslininkų – 34 proc. – ketina pasinaudoti tokiomis mažų verslų finansavimo programomis kaip Verslumo skatinimo fondas (VSF). Paskolomis iš šio fondo jau yra pasinaudoję per 1000 verslo naujokų iš daugiau nei 50 Lietuvos savivaldybių. VSF paskolas Lietuvoje teikia 56 kredito unijos, didžiausia skolinama suma yra 86 tūkst. litų, o 95 proc. palūkanų yra kompensuojama ES struktūrinių fondų lėšomis.

Reprezentatyvų gyventojų nuomonių tyrimą, susijusį su verslumu ir verslo vertinimu, 2014 m. rugsėjo mėn. Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“.

Europos Sąjungos (ES) parlamentarų neseniai priimta vadinamoji Indėlių direktyva, kuri 2015 metais turi būti perkelta ir į Lietuvos teisę, ES valstybėms leidžia pasirinkimą, ar drausti kredito unijų indėlius, todėl Lietuva gali nuspręsti indėlių kredito unijose nebedrausti arba tai daryti su tam tikromis išimtimis.

Pasak advokatų profesinės bendrijos "Tvins" asocijuotojo partnerio Vytauto Šenavičiaus, žinant Lietuvos banko (LB) požiūrį į kredito unijas, naujų indėlių nebedraudimas visai tikėtinas, penktadienį rašo "Verslo žinios".

Tuo tarpu buvęs LB valdybos narys dabar - Lietuvos kredito unijas vienijančios Lietuvos centrinės kredito unijos vyriausiasis ekonomistas Vaidievutis Geralavičius įsitikinęs, kad teisininkai netinkamai interpretavo ir naująją Indėlių direktyvą.

"Naujoje direktyvoje kalbama, kad gali būti nedraudžiami kitose finansų įstaigose, tačiau ne kredito įstaigose, laikomi indėliai. O kredito unijos bent jau Lietuvoje priskiriamos prie kredito įstaigų, ir neturėtų kilti klausimų dėl jose laikomų indėlių draudimo", - dienraščiui teigė V.Geralavičius.

26 kredito unijos pradėjo teikti e. indėlių paslaugas

Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) sistemai priklausančios kredito unijos plečia internetinės bankininkystės paslaugų spektrą – nuo šios savaitės 26 unijose galima sudaryti e. indėlio sutartis internetu. Likusiose 36 unijose e. indėlių paslauga bus pradėta teikti vasaros pabaigoje. 

„Internetinės bankininkystės paslaugų naudojimosi apimtys LCKU sistemos unijose pernai augo penktadaliu. Atsižvelgiant į didėjantį šių paslaugų populiarumą, unijos internetu pradeda siūlyti ir indėlius. Tai ne tik patogesnis, bet ir saugesnis lėšų taupymo būdas – norintiems sudaryti indėlio sutartį nebereiks nešiotis grynųjų pinigų į klientų aptarnavimo skyrius. E. indėlių, kaip ir įprastinių indėlių, palūkanos nustatomos kiekvienoje kredito unijoje individualiai“, – teigia LCKU Produktų grupės vadovė Simona Kukytė.

Šių metų pradžioje LCKU administruojama internetinės bankininkystės sistema „i-Unija“ naudojosi 36,7 tūkst. unijų narių ir klientų – 19 proc. daugiau nei prieš metus (30,8 tūkst.).

idžiausią dalį „i-Unijos“ sistemos vartotojų sudarė fiziniai asmenys, kurių skaičius per 2013 metus išaugo 18 proc. iki 33 tūkst. (pernai tuo pačiu laikotarpiu – 28 tūkstančiai).

„i-Unijos“ sistemos vartotojai 2013 metais atliko 635 tūkst. pavedimų internetu – 22,7 proc. daugiau nei 2012 metais. Pavedimų internetu suma per praėjusius metus išaugo 21 proc. iki 790,4 mln. litų. LCKU sistemos unijų klientai pernai internetu sumokėjo 120 tūkst. įmokų už komunalines ir kitas paslaugas, o šių įmokų suma per metus padidėjo 22 proc. iki 10,9 mln. litų.

Lietuvoje veikia 75 licenciją turinčios kredito unijos, iš kurių 62 priklauso LCKU sistemai ir Asociacijai Lietuvos kredito unijos. 

Praėjusiais metais suaktyvėjusią žemės sklypų rinką pajuto ir kredito unijos. Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) sistemai priklausančios 62 kredito unijos pernai suteikė paskolų už 56,5 mln. litų žemės sklypams įsigyti.

Per 2013 metus šių unijų suteiktų žemės sklypų paskirties paskolų portfelis išaugo 25,7 procento (2012 m. siekė 45 mln. litų).

„Tokį spartų augimą nulėmė suaktyvėjusi prekyba žemės ūkio paskirties žemės sklypais. Žemdirbiai, žinodami apie 2014 m. įsigaliosiančius žemės sklypų įsigijimo apribojimus, pernai gerokai aktyviau nei ankstesniais metais plėtė savo valdas. Ketvirtadaliu padidėjo ne tik kredito unijų suteiktų žemės sklypų paskirties paskolų portfelis, bet ir šių paskolų sutarčių skaičius“, – teigė LCKU rizikos valdymo grupės vadovas Aurelijus Cvilikas.

Daugiau ir dažniau kreditus žemės sklypams įsigyti ėmė privatūs asmenys. 2013 m. LCKU sistemai priklausančios kredito unijos fiziniams asmenims suteikė 50,7 mln. litų paskolų žemės sklypams įsigyti – 38 proc. daugiau nei 2012 m. (36,8 mln. litų). Tuo tarpu juridiniai asmenys žemės sklypams skolinosi rečiau, bet maždaug 5 kartus didesnėmis sumomis.

Vidutinė suteikto kredito žemės sklypui suma įsigyti pernai išliko tokia pati kaip ir 2012 metais ir sudarė per 64 tūkst. litų.

Lietuvoje veikia 75 licenciją turinčios kredito unijos, iš kurių 62 priklauso LCKU sistemai ir Asociacijai Lietuvos kredito unijos. Tik LCKU sistemai priklausančios kredito unijos teikia platų paslaugų spektrą, tokių kaip el. bankininkystė „i-Unija“, mokėjimo korteles „MasterCard“, „Maestro“, apmokėjimus už komunalines paslaugas, pinigų pavedimus Lietuvoje ir užsienyje. Šių 62 kredito unijų veiklą prižiūri Lietuvos bankas ir Lietuvos centrinė kredito unija. LCKU narės – 62 kredito unijos aptarnauja per 133 tūkst. narių, bendras turtas sudaro 1,37 mlrd. Lt.

Per 2013 metus pradedantiesiems verslininkams suteikta 15,8 mln. litų paskolų iš Verslumo skatinimo fondo (VSF) – 35 proc. daugiau nei 2012 metais (11,7 mln. litų). VSF paskolų išdavimą koordinuojanti Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) prognozuoja, kad iki šių metų birželio 30 d., kai baigsis VSF paskolų teikimo terminas, lengvatinėmis kreditavimo sąlygomis dar spės pasinaudoti iki 150 verslo naujokų.

„Per trejų su puse metų laikotarpį iš VSF pradedantiesiems verslininkams jau suteikta paskolų už 34,1 mln. litų. Pagal dabartinius skolinimo tempus galima daryti prielaidą, kad iki 2014 m. birželio mėn. pabaigos verslo naujokų kreditavimui bus panaudotas visas šio fondo, kurį sudaro 42 mln. litų, limitas“, – sakė LCKU Europos Sąjungos projektų skyriaus vadovas Tomas Valauskas.

LCKU duomenimis, vien per 2013 metus 57 kredito unijos sudarė 287 paskolų, finansuojamų VSF lėšomis, sutartis – 34 proc. daugiau nei užpernai (214 sutarčių). Aktyvesnį kreditavimą skatino ir pernai suteikta nauja galimybė paskolų gavėjams susigrąžinti dalį darbuotojų darbo užmokesčio pagal priemonę „Subsidijos verslumui skatinti“. Teikti paraiškas daliniam darbo užmokesčio kompensavimui VSF paskolų gavėjai gali ir šiemet – tokia tvarka galios iki gegužės 31 dienos.

2013 metais verslo naujokai VSF lėšomis dažniausiai steigė bei plėtė prekybos įmonių, grožio ir masažo salonų, automobilių servisų, medienos apdirbimo, biokuro gamybos verslą. Vidutinė 2013 metais suteiktos VSF paskolos suma siekė 61,3 tūkst. litų.

Iš VSF didžiausia skolinama suma yra 86 tūkst. litų, o vienas pagrindinių šios paskolos privalumų – 95 proc. faktiškai sumokėtų paskolos palūkanų kompensavimas. Per trijų su pusę metų laikotarpį 530 įmonių kompensuota palūkanų suma siekia per 1,64 mln. litų. Paraiškų priėmimas palūkanų kompensavimui yra pratęstas iki š.m. gegužės 31 d.

Paskolos iš VSF bus teikiamos iki 2014 metų birželio 30 d. Paskolas išduoda 57 kredito unijos, jų išdavimą koordinuoja Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU), o fondą valdo UAB „Investicijų ir verslo garantijos“.

Atnaujinta Vartotojų ir bankų tarybos sudėtis – prie jos prisijungė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ir Lietuvos centrinės kredito unijos atstovai, informuoja Lietuvos bankas.

„Džiaugiuosi, kad Lietuvos banko iniciatyva prie vieno stalo sukviesti vartotojų asociacijų ir bankų atstovus pasiteisino – tarp šių dviejų pusių prasidėjo konstruktyvus dialogas, kurį, tikimės, sėkmingai pavyks plėtoti ir toliau. O tarybai pasipildžius naujų organizacijų atstovais, bus galima aprėpti daugiau vartotojams kylančių problemų“, – sako Vilius Šapoka, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius.

Praėjusiais metais įsteigta Vartotojų ir bankų taryba per pirmuosius veiklos metus daugiausia dėmesio skyrė problemoms, kylančioms dėl būsto kreditavimo santykių, aptarti. Tarybos iniciatyva buvo pasiūlytos, parengtos ir patvirtintos Įsiskolinimų, susidariusių klientams nesilaikant finansinių įsipareigojimų pagal kredito sutartis, valdymo gairės. Dokumente apibrėžtos kredito įstaigų teisės ir pareigos finansinių įsipareigojimų nevykdančių klientų atžvilgiu bei tokių klientų teisės ir pareigos bendradarbiaujant su kredito įstaiga ir siekiant, jei įmanoma, išvengti kredito sutarties nutraukimo.

Taryba kitais metais savo veikloje daugiausia dėmesio skirs bankų taikomiems įkainiams, vartotojų informavimui euro įvedimo klausimais ir geros bankų praktikos kodekso keitimo galimybėms.

Vartotojų ir bankų taryboje taip pat diskutuojama bankų taikomų mokesčių, atsakingojo skolinimo ir skolinimosi, geros bankų praktikos kodekso keitimo klausimais, konsultuojamasi dėl Lietuvos banko parengtų teisės aktų projektų. Ši taryba prisidėjo prie vartotojų informavimo apie vartotojų ir finansų įstaigų ginčų Lietuvos banke nagrinėjimo tvarką.

Atnaujintos sudėties Vartotojų ir bankų tarybą sudaro šie nariai: Rūtenis Paukštė ir Vytautas Kalmatavičius (Lietuvos bankų klientų asociacija), Kęstutis Kupšys (Asociacija „Už sąžiningą bankininkystę“), Marekas Močiulskis (Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba), Vytautas Plunksnis (Investuotojų asociacija), Ramūnas Džiugas (Lietuvos centrinė kredito unija), Lietuvos bankų asociacijos atstovai – Audrius Matikiūnas, Vilmantas Martišius, Žygimantas Stankevičius ir Mindaugas Morkūnas.

Šią tarybą Lietuvos bankas, siekdamas tvarios finansų rinkos plėtros ir ieškodamas būdų veiksmingai spręsti bankų ir jų paslaugų vartotojų asociacijų problemas, įsteigė 2012 m. liepos mėn. Tarybos veiklą koordinuoja Lietuvos banko Priežiūros tarnyba.