„Žiūrint į bendrą kontekstą, kokių priemonių ir ribojimų imasi kitos pasaulio šalys, išties tie ribojimai yra labai panašūs. Žiūrint į ribojimus, kuriuos buvo priėmusi buvusi Vyriausybė, jie yra labai panašūs į tuos, kurie yra šiandien, todėl kažkokio stebuklingo recepto, kaip būtų galima riboti kažką, bet nieko nenuskriaudžiant, turbūt nėra“, – žurnalistams penktadienį sakė G. Skaistė.

Jos teigimu, Vyriausybė „stengiasi, kad sprendimai būtų kuo mažiau žalingi.“

„Stengiamės, kad sprendimai būtų kuo mažiau žalingi ir pirminis prioritetas yra išsaugoti gyvybes, kad kuo mažiau žmonių mirtų ir kuo mažiau virusas vystytųsi. Šiandien taip pat turime atkreipti dėmesį ir į mutacijas, kurios ateina. Matome Vilniuje, Marijampolėje didelę sklaidą britiškos mutacijos, kuri kelia papildomas grėsmes, todėl atlaisvinant ribojimus reikia labai aiškiai suvokti, kokias pasekmes tai gali atnešti“, – sakė G. Skaistė.

Lietuvos darbdavių konfederacijos skunde teigiama, kad Vyriausybės nustatomos ūkinės veiklos reguliavimo taisyklės yra nenuoseklios, neobjektyvios ir nepagrįstos aiškiais duomenimis ar skaičiavimais dėl vienokių ar kitokių ribojimų taikymo maisto ir kitų prekių prekyba užsiimantiems ūkio subjektams.

Pasak LDK prezidento Dano Arlausko, pavyzdžiui, neaišku, kuo remiantis Vyriausybė skirtingiems ūkio subjektams nustatė skirtingus reikalavimus dėl prekybos ploto pirkėjams, reikalavimo turėti tiesioginį išėjimą į lauką ar priėmė sprendimą leisti vykdyti prekybą tik konkretų prekybos plotą turėjusioms parduotuvėms (turimas omenyje galiojęs 300 kv. m prekybos ploto reikalavimas).

„Svarbiausias dalykas, ką darys valstybė su paskolintais pinigais, su atidėtais mokesčiais. Kaip čia bus: ar iš karto lieps grąžinti? Mes tikimės, galbūt kažkur bus paskelbtas moratoriumas, gal nurašys (atidėtus mokesčius – ELTA) kaip po Rusijos krizės. Manau, kad įmonės tiesiog laukia šito didesnio aiškumo“, – „Žinių radijui“ pirmadienį sakė jis.

„Manau, kad vis tiek labai diferencijuotai reikės prieiti prie šio klausimo“, – pridūrė D. Arlauskas.

ELTA primena, kad 34 tūkst. naujų įmonių, įtrauktų į 2021 metų nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašą, bus taikomas mokestines pagalbos priemonė mokesčių nepriemokoms.

Kaip praneša VMI, šios pagalbos priemonės taikomos nuo šių metų sausio 1 iki balandžio 30 dienos. Į nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašą patekę verslininkai iki balandžio 30 d. ir du mėnesius po to yra atleisti nuo delspinigių, jiems nebus pradėti išieškojimo veiksmai, o kreiptis dėl mokestinės paskolos sutarties (MPS) be palūkanų jie galės iki balandžio 30 dienos.

„Mes nesame šalininkai visuotinio atsidarymo, tai po kiek laiko mums smogs taip pat, todėl tai mums nėra priimtina. Mes kiek kitaip formuojame atidarymo algoritmą. Nesakome: „atsidarykite visi ir bus gerai“. Mes sakome, kad bus blogai. Paskutinėje eilėje turėtų atsidaryti naktiniai barai, kur parduodamas alkoholis. Ten nėra įmanoma suvaldyti žmonių elgsenos“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė D. Arlauskas.

Anot jo, verslas turėtų prisiimti atsakomybę suvaldant atsidarymo rizikas.

„Užeinu į kokią parduotuvę, pradžioje mačiau tam tikrą discipliną, kiek žmonių yra parduotuvėje, kur dezinfekuoti rankas. Žmonės jau įprato, atsipalaidavo. Sakome: kad jeigu atidarome, užtikrinkime, kad nebūtų grėsmės. Tas, kas atsidarė, turi prisiimti atsakomybę. Jei koks kontroliuojantis subjektas ateis, pamatys, – mes iki to netgi, kad gal net reikėtų uždaryti“, – sakė darbdavių atstovas.

„Man patiko Singapūro atvejis. Ateini prie didžiausio prekybos tinklo ir turi programėlę telefone, užsiregistruoji ir iškart matosi, kiek (žmonių parduotuvėje – ELTA). Jei žmonių per daug – kitas neįeis. Tada išjungiame žmogiškąjį faktorių“, – pridūrė jis.

Karantinas šalyje pratęstas iki vasario 28 dienos, primena ELTA.

Konfederacijos prezidentas Danukas Arlauskas teigia, kad dabar didžiausią naudą gauna maisto prekių parduotuvės, kurios tuo pačiu prekiauja ir kitomis prekėmis, pradedant buitine technika ir baigiant namų apyvokos daiktais. Kitos parduotuvės, kurių pagrindinė veikla nėra prekyba maistu, vykdyti veiklos negali.

D. Arlauskas teigia, kad tokia tvarka iškraipo sąžiningą konkurenciją ir stumia daugybę įmonių iš rinkos.

„Tolesnis nepagrįstų ir diskriminacinių sąlygų taikymas ne tik pažeis Konstitucijos reikalavimus, tačiau ir negrįžtamai iškreips pačią rinką, o atkurti situaciją į ankstesnę padėtį būtų neįmanoma“, – teigiama Vyriausybei adresuotame rašte, kuris paskelbtas Vyriausybės interneto svetainėje.

Pasak konfederacijos prezidento, tolesnė ribojimų nauda kelia abejonių ir valdant pandemiją, nes dabar žmonių koncentracija didėja fizinėse maisto prekių parduotuvėse.

„Leidus veikti ir parduotuvėms, kurių pagrindinė veikla nėra maisto (...), padėtų išsklaidyti žmonių srautus taip mažinant kontaktų skaičių“, – teigiama rašte premjerei, ekonomikos ministrei ir Konkurencijos tarybos pirmininkui.

D. Arlausko teigimu, elektroninė prekyba negali būti laikoma tinkama alternatyva ir nepadengia įmonių praradimo dėl fizinių parduotuvių uždarymo.

Jis ragina remiantis užsienio patirtimi taikyti informacinių technologijų sprendimus, kurie ribotų žmonių srautus, padėtų atsekti kontaktus esant užsikrėtimo atvejams.

D. Arlauskas taip pat paragino Konkurencijos tarybą imtis aktyvaus vaidmens sprendžiant susidariusią situaciją.

Antrasis karantinas Lietuvoje galioja nuo lapkričio pradžios. Buvusios Sauliaus Skvernelio vyriausybės sprendimu buvo uždarytos kavinės, barai ir restoranai, sporto klubai, kino teatrai, uždrausti žiūrovai sporto renginiuose, apribotos pamokos mokyklose.

Ingridos Šimonytės vyriausybė karantiną gruodžio viduryje dar sugriežtino, nurodė užsidaryti ne maisto prekių parduotuvėms ir daugumai paslaugų teikėjų, uždraudė be svarbių priežasčių išvykti iš savivaldybės ir bendrauti daugiau nei vienam namų ūkiui, pratęstas moksleivių nuotolinis ugdymas.

LDK prezidiumo pareiškime, išplatintame teisėsaugai sulaikius neteisėtu lobizmu įtariamus Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentą Valdą Sutkų ir Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovą Mantą Zalatorių, teigiama, kad taisant „pilkas“ lobistinės veiklos įstatymo zonas turi nenukentėti socialinės partnerystės sritis.

„LDK prezidiumas neturi pagrindo abejoti teisėsaugos institucijų kompetencija priimant sprendimus, susijusius su nusikaltimų užkardinimu ar kitais veiksmais, tačiau šiuo konkrečiu atveju reiškia viltį, kad teisėsaugų institucijų vadovai viešai nevertins, kokio tai Seimo priimto teisės akto, kurį aktyviai palaikė sulaikytų verslo organizacijų vadovai, galimą žalą šalies žmonėms“, – rašoma LDK pareiškime.

Anot jo, tokia retorika be įrodymo pasekmių formuoja neigiamą viso verslo įvaizdį visuomenėje ir, kas ypač svarbu – tai neabejotinas spaudimas pareigūnams, kurie priiminės procesinius veiksmus ir kitus sprendimus.

„Nepriklausomai nuo to, kaip baigsis bylos nagrinėjimo procesas, LDK ir toliau demonstruos savo, kaip socialinio partnerio, pasiryžimą dalyvauti visuose formatuose, kuriuose priimami verslo aplinką ir darbo rinką palankiai veikiantys teisės aktai“, –  rašoma pareiškime.

Tuo pačiu LDK prezidiumas kreipiasi į verslo organizacijų, kurių vadovams pareikšti įtarimai, atsižvelgti į susidariusią padėtį ir priimti atitinkamus sprendimus.

„Kokį priimti sprendimą – tai kiekvienos organizacijos reikalas, tačiau jis yra būtinas siekiant identifikuoti, kokiomis vertybėmis organizacijos vadovaujasi savo veikloje“, – pabrėžė LDK.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) trečiadienį pranešė, kad galimos korupcijos byloje sulaikytas Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus įtariamas gavęs kyšį iš M. Zalatoriaus ir kelių tiesimo bendrovių vadovų.

Pasak STT, V. Sutkus galimai susitarė ir priėmė kyšį iš M. Zalatoriaus už atstovavimą 2019 metų pabaigoje svarstant 2020 metų Lietuvos biudžeto įstatymų paketą, įstatymus dėl bankų turto ir pelno mokesčių. 

Nuo 2017-ųjų LBA vadovaujantis M. Zalatorius buvo sulaikytas antradienį ir tą pačią dieną po apklausos paleistas į laisvę. Taip pat antradienį sulaikytą V. Sutkų prokurorai prašė suimti, tačiau trečiadienį Vilniaus apylinkės teismas prašymą atmetė.

„Galimybę vadovauti didžiausiai šalies smulkiojo ir vidutinio verslo įmones bei darbdavius vienijančiai organizacijai laikau tiek didele garbe, tiek ir nepaprastai įdomiu iššūkiu. Sieksiu, kad Lietuvos darbdavių konfederacija taptų racionaliu balsu ir profesionaliu partneriu kuriant pažangią, darbo rinkos poreikius atitinkančią švietimo sistemą ir tarptautinį konkurencingumą užtikrinančią šalies verslo aplinką“, - pranešime spaudai cituojamas B.Juodka.

2015 metų pradžioje konfederacijos prezidentu buvo išrinktas vienas „Senukų“ akcininkų Augustinas Rakauskas, tačiau pernai jis atsistatydino. Prieš jo išrinkimą konfederacija prezidento neturėjo maždaug dešimtmetį, kai iš šių pareigų pasitraukė ir į politiką pasuko Darbo partijos steigėjas, europarlamentaras Viktoras Uspaskichas.

Konfederacija yra nevyriausybinė organizacija, atstovaujanti narių interesams Lietuvoje ir užsienyje, propaguojanti verslo idėjas, smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą.

Vyriausybei paprašius baigti svarstyti naująjį Darbo kodeksą, Trišalė taryba pirmadienį renkasi į paskutinį jam skirtą posėdį. Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas teigia, kad rasti kompromisų visais ginčytinais klausimais yra neįmanoma.

„Posėdis vyks Vyriausybės iniciatyva, nes ji paprašė priimti galutinius sprendimus. Per paskutinius tris Trišalės tarybos posėdžius įklimpome į detales ir susidūrėme, kad profesinių sąjungų atstovai negirdi mūsų argumentų. Aišku, kad visos pusės lieka prie savo nuomonių, kurias tiesiog fiksuosime“, - BNS sakė D.Arlauskas.

Jis teigė, kad šis tarybos posėdis iš esmės yra formalumas.

„Mes palaikome beveik visus socialinio modelio rengėjų pasiūlymus, profesinės sąjungos daug kam priešinasi. Paskutinis Trišalės tarybos posėdis yra formalus, nes skirtingos socialinių partnerių nuomonės bus pateiktos Seimui, kur prasidės kitas svarstymų ciklas. Vyriausybė nori projektus Seimui pateikti kuo greičiau“, - sakė konfederacijos vadovas.

D.Arlausko teigimu, norisi išgirsti Vyriausybės poziciją dėl naujo fondo, kuris dengs dalį atleidžiamų darbuotojų išeitinių kompensacijų ir kaip toks išlaidų pasidalinimas veiktų socialinio modelio kontekste.

Tarp socialinių partnerių liko nesutarimų dėl nenustatytos apimties darbo, žalos atlyginimo, mokymuisi skirtų atostogų apmokėjimo.

Vyriausybė Seimui jau pateikė su socialiniais partneriais nesuderintus įstatymų projektus, tarp kurių yra ir Darbo kodeksas.

Tiek prezidentė Dalia Grybauskaitė, tiek Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė mano, kad pertvarka turi būti suderinta su visais socialiniais partneriais.

Verslo įmones vienijanti asociacija Lietuvos darbdavių konfederacija (LDK) siūlo neapmokestinti papildomai darbuotojams suteikiamų socialinių garantijų. LDK generalinis direktorius Danas Arlauskas teigia, kad jei siūlymas būtų valdžios priimtas, tai reikštų revoliuciją.

Anot jo, šiuo metu bendrovės turi galimybę skirti lėšų darbuotojų sveikatai, sportui ir kitoms išlaidoms, tačiau jos yra apmokestinamos.

„Pateikėme Seimui įstatymo projektą, išnagrinėjom užsienio šalių patirtį, kaip darbdaviai skatina. Darbdaviai gali investuoti į socialines reikmes darbuotojų: papildomas sveikatos draudimas, studijos apmokamos, odontologo paslaugos. Priklausomai nuo to, ko žmogui reikia. (...) Pas mus tai apmokestinama, pas mus tai vadinama pajamos natūra“, - penktadienį spaudos konferencijoje sakė D.Arlauskas.

Jo nuomone, tokiu būdu verslas galėtų sėkmingiau konkuruoti dėl darbuotojų, nes darbo užmokestis gali būti ne vienintelis būdas pritraukti geriausių specialistų.

„Mes negalime investuoti į darbuotojus, nes tai laikoma pajamos natūra ir yra apmokestinama. Jeigu pavyks, aš manau, kad tai bus revoliucija. Tuomet darbdaviai turės galimybę investuoti į darbuotojo savivertę - jeigu sudaromos sąlygos gydytis ir sportuoti“, - tikino LDK generalinis direktorius.

LDK viceprezidentas Alvydas Žabolis teigė, kad įmonės taip pat galėtų steigti vaikų darželius, tačiau tai turėtų būti įtraukta į sąnaudas. Jo nuomone, papildomos socialinės garantijos darbuotojams populiarėtų palaipsniui.

„Atsiras tam tikra tradicija, nes darbuotojai, gaudami tam tikrą paketą, judėdami į kitą įmonę, taip pat tikėsis to paties. Ir per kurį laiką tai išplis“, - spaudos konferencijoje sakė A.Žabolis.

Lietuvos verslo darbdavių konfederacija pakeitė pavadinimą į Lietuvos darbdavių konfederaciją.