Laimėjęs Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos apdovanojimų Kylančios žvaigždės nominaciją, M. Lukauskas dalijasi asmeninėmis DI domėjimosi įžvalgomis ir patirtimis, kaip nepasimesti tarp veiklų gausybės ir dominančioje srityje nepritrūkti įkvėpimo.
– Kylančios žvaigždės apdovanojimas tarsi įpareigoja ir toliau stebinti Lietuvą savo tyrimais, darbais ir idėjomis. Kokių jūsų ateities planai dirbtinio intelekto srityje?
– Nežinau, ar būtent šis apdovanojimas įpareigoja toliau vykdyti tyrimus, darbus ir realizuoti idėjas, nes dar nuo bakalauro studijų sau kėliau aukštus standartus ir tikslus. Svarbiausia išlaikyti šį ritmą, o tuomet ateitis parodys, kuo nauju galima nustebinti.
Šiuo metu toliau tęsiu savo pradėtus mokslinius tyrimus KTU, įvairių mokslinių straipsnių rašymą, darbe dirbtinį intelektą stengiuosi padėti visiems naudoti vis plačiau, todėl tikiuosi, kad pritaikymo sričių daugės. Manau, ateityje tikrai bus stebinančių naujovių, kuriomis skubėsiu dalytis su visais.
– Turite daug veiklų – galbūt jūsų aistra dirbtiniam intelektui padeda viską suspėti?
– Valdyti laiko dirbtinis intelektas bent jau man nepadeda, pavyksta jį valdyti pačiam, tačiau tikrai yra daug sričių, kur pasitelkiu jo įrankius į pagalbą. Darbovietėje dirbtinį intelektą naudojame kiekvieną dieną, kurdami įvairias funkcijas vartotojams, darbuotojams, tikrindami programinį kodą, kitokiems pasitikslinimams ar nedidelėms užduotims.
Kadangi esu aktyvus socialiniuose tinkluose, labai džiaugiuosi, kad DI suteikia galimybę susikurti vizualizacijas, kas įprastai užtruktų labai ilgai, padeda rašyti tekstą, generuoti idėjas, ištaisyti rašybos klaidas.
– Kas padeda dirbant neperdegti, toliau generuoti idėjas?
– Tai, kas tinka vienam žmogui, ne visada tiks kitam. Man labai svarbu tinkamai planuoti laiką – tada jo visuomet atsiras ir pertraukoms, ir kitoms veikloms. Kitas svarbus dalykas – aistra pasirinktai sričiai ir nuolatinis mokymasis. Kai dirbi srityje, kuri tave domina, nuo jos nepavargsti ir visuomet randi naujų idėjų ir energijos joms realizuoti. Man taip pat labai patinka dalytis informacija su kitais – skaityti paskaitas studentams ar reikšti savo nuomonę socialiniuose tinkluose. Jaučiu, kad padedu kitiems, kurie domisi šia sritimi.
Manau, prie to, kad neperdegčiau, labai prisideda ir tai, kad visi mano darbai susiję – visi yra DI srities, todėl netenka savęs išdalyti per daug skirtingų darbų. Svarbiausia – surasti tai, kas motyvuoja, ir integruoti į savo kasdienius darbus, kad veikla taptų prasminga ir įkvepianti.
– Kalbų apie tai, ko ateityje galime tikėtis iš DI, – begalė, tačiau kaip manote, ko DI ateityje tikrai negalės daryti?
– Baisu net spėlioti, ko dirbtinis intelektas negalės ateityje, o šios ilgai laukti gali ir netekti. Jei ir toliau vystymasis bus toks spartus, galbūt pamatysime dar vieną dirbtinio intelekto šuolį.
Pavyzdžiui, pastaruoju metu buvo daug kalbama apie „OpenAI“ projektą Q, kuris, manoma, kad pasieks net AGI (angl. Artificial General Intelligence). AGI – bendrasis dirbtinis intelektas – dirbtinio intelekto sistema, gebanti suprasti, mokytis ir atlikti užduotis bet kokiu žmogiškuoju intelekto lygiu arba netgi viršyti jį. Teoriškai AGI sukūrimas įgalintų mašinas atlikti bet kokią intelektualią užduotį, kurią gali atlikti žmogus.
Vis dėlto šiuo metu galima manyti, kad AGI gali nepajėgti peržengti tam tikrų ribų ir neturės savybių, būdingų žmonėms.
Bendrasis dirbtinis intelektas neturi sąmonės ar emocinės patirties, todėl negali iš tikrųjų jausti emocijų taip, kaip žmonės. Jis gali imituoti emocinę reakciją, bet tai būtų tik simuliacija, o ne tikras patyrimas. AGI galėtų būti programuotas vadovautis tam tikromis etinėmis gairėmis, tačiau etinis sprendimų priėmimas visuomet reikalauja socialinio konteksto supratimo, empatijos, kultūrinių ir asmeninių vertybių, todėl tai būtų sudėtinga.
Dar viena sritis – autentiškumas. Nors AGI gali kurti kūrinius, kurie atrodo originalūs, tikrasis kūrybiškumas ateina iš žmogaus patirties, individualumo ir asmeninių išgyvenimų, kurie negali būti tiesiogiai perduoti ar sukuriami DI.
Ar AGI sugebės peržengti anksčiau išvardytas ribas, priklauso nuo to, kaip mes apibrėžiame sąmonę, savimonę ir kitas žmogiškąsias savybes. Filosofinė diskusija apie mašinų sąmoningumą ir žmogiškumo esmę daro šią temą ypač sudėtingą.
– Žinome, kad mokytojo darbą pasirinkęs žmogus turi būti kantrus, mylėti vaikus, komunikacijos atstovas – turėti gerus rašymo sugebėjimus, o ar reikia specifinių būdo, charakterio savybių žmogui, norinčiam dirbti ar studijuoti DI srityje?
– Dirbtinio intelekto srityje yra daug skirtingų veiklų, todėl manau, kad kiekvienas sau gali rasti vietos. Pavyzdžiui, labai daug populiarumo pastaruoju metu sulaukė „Prompt engineering“ užklausų rengimo profesija, kai svarbus sugebėjimas nebe programuoti, o tiesiog aiškiai paaiškinti metodams, ką jie turi atlikti.
Jei galvosime apie dirbtinio intelekto metodų, algoritmų ar įrankių kūrimą, kaip svarbiausią savybę išskirčiau norą mokytis. Dirbtinio intelekto sritis tobulėja ypač dideliais tempais, todėl svarbu suprasti, kad šioje srityje reikės nuolatos mokytis. Jei ne kiekvieną dieną, tai kiekvieną savaitę gali atsirasti naujų metodų, modelių, ir su viskuo reikės suspėti.
