„Gauta informacija, kad yra priešiški dariniai mūsų strateginiam objekte, tai buvo pasitelktos specialiųjų operacijų pajėgos ir keletas komandų atliko objekto šturmą“, – pasakojo specialiųjų operacijų pajėgų atstovas.
Sraigtasparniai buvo su vokiečių pilotais, o šturmavo Lietuvos kariai.
„Čia yra sudedamoji pratybų dalis, kurios, iš esmės, vyksta ilgą laiką“ – sakė specialiųjų operacijų pajėgų atstovas.
Anot kariuomenės vado, šios pratybos – dar vienas didėjančio vokiečių įsitraukimo į Lietuvos gynybą ženklas. Valdemaras Rupšys patikslino praėjusios savaitės naujieną, kad su Vokietijos skiriama brigada į Lietuvą atvyks du tankų batalionai – tai būtų apie 70 tankų. Kariuomenės vadas sako, jog vokiečiai skirs vieną tankų batalioną, antras batalionas bus su pėstininkų kovos mašinomis.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Vienas tankų batalionas, kitas mechanizuotas, kaip sakom, arba vidutinis batalionas, turintis „pumas“, – aiškino V. Rupšys.
Jau dabar tankų yra NATO priešakinėje grupėje Rukloje, tankų atsiveža amerikiečiai Pabradėje, paaiškėjus, kad vokiečiai atsiveš dar keliasdešimt tankų. Keliamas klausimas dėl Lietuvos planų turėti savų tankų, nors Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, jog sprendimas, kad Lietuvai reikia tankų esą dar nepriimtas.
„Žinot, viskas daro įtakos, bet šiuo atveju tiesiog dar nėra politinio sprendimo. Tai dėl daugelio ginkluotės rūšių, kurių Lietuvoj neturim, nėra politinio sprendimo, galbūt ateityje“, – kalbėjo A. Anušauskas.
Nors generalinė prokuratūra aiškinasi, ar A. Anušauskas neatskleidė valstybės paslapties, pasakydamas, kad kariuomenė tinkamiausiais Lietuvai laiko vokiškus tankus.
Kariuomenės vadas sako, jog tankai būtini, nes Lietuva jau nusprendė kurti kariuomenės diviziją pagal NATO planus. Divizijai reikia tankų.
„Tankai yra, mano nuomone, būtini. Mes turėtume turėti diviziją vidutinėj perspektyvoj“, – teigė V. Rupšys.
Kariuomenė pateikė rekomendaciją, pateikė poreikį. Politikai sprendžia, ar tai finansuoti, ar ne.
Vidutinė perspektyva saugumo dokumentuose – tai maždaug penki metai. Bet dėl finansų kariuomenei sprendžiantys politikai neviešai kalba, kad įsigyti tankų per penkerius metus – visiškai nerealu, jų gali nebūti ir po dešimties metų. Problema yra kaina. Prezidentūra buvo įvardijusi, kad tankai kainuotų apie 2 mlrd. eurų. Toks kitais metais bus visas gynybos finansavimas.
„Taip, sudėtingas klausimas. Kariuomenė pateikė rekomendaciją, pateikė poreikį. Politikai sprendžia, ar tai finansuoti, ar ne“, – sakė kariuomenės vadas.
Nors kitais metais finansavimas krašto apsaugai didėja, bet, iš esmės, tik dėl laikino bankų mokesčio. Kariuomenės vadas primena, kad papildomo finansavimo reikės ne tik tankams, bet ir vokiečių brigadai priimti. Taip pat pripildyti dėl paramos Ukrainai patuštintas sąskaitas.
„Mes labai daug Ukrainai esam perdavę ir dabar dar planuojam perduoti. Tai reikės dar daug atstatyti“, – kalbėjo V Rupšys.
