Buvęs Skriaudžių buities muziejaus direktorius, kalendorių kolekcininkas Pijus Brazauskas, net ir sulaukęs garbaus amžiaus, vis gausina savo unikalią kolekciją, o prieš kelerius metus parengė ir išleido universalų kalendorių, kurio nereikia keisti kasmet. Maža to, jame galima sužinoti, kurią savaitės dieną jūs, jūsų tėvai, draugai, artimieji, įžymūs žmonės gimė ar įvyko koks nors reiškinys, istorinis ar kitoks įvykis per visus 500 metų!
Tačiau šį kartą P. Brazauską prisiminėme ne dėl kalendorių, o dėl jo prieš 20 metų Lietuvoje organizuotos skėčių akcijos. Ji buvo skirta Lietuvos įstojimui į ES 2004 m. gegužės 1-ąją.
Kaip kilo idėja organizuoti tokią akciją? „2004 m. pradžioje aš, būdamas Skriaudžių buities ir Kalendorių muziejų direktorius, netikėtai gavau vokiečio Michael pasiūlymą 2004 m. gegužės 1-ąją organizuoti Lietuvoje skėčių pakėlimo akciją naujų valstybių priėmimo į ES proga“, – prisiminė P. Brazauskas.
P. Brazausko archyvo nuotr.
„Negaišdamas laiko kreipiausi į LRT laidoje „Ryto garsai“ dirbusį Artūrą Matusą (jis ne kartą lankėsi mūsų muziejuose) prašydamas paskelbti Lietuvos radijo klausytojams apie organizuojamą skėčių pakėlimo akciją, – pasakojo P. Brazauskas. – Kartu buvo viešai paskelbtas mano telefonas ir elektroninio pašto adresas. Netrukus sulaukiau radijo klausytojų skambučių ir laiškų. Žmonės sureagavo įvairiuose Lietuvos kampeliuose.
Iš akcijos organizatorių Lietuvoje gavau laiškų apie dalyvių skaičių ir nuotraukų. Pažymėtina, kad ši akcija, kurioje dalyvavo 8 495 žmonės, vyko 42-ose Europos valstybėse. Pirmoje vietoje pagal akcijos dalyvių skaičių buvo Ispanija – iškėlė 1 796 skėčius, antra Slovėnija – 1 272, trečia buvo Lietuva – 978, ketvirti vokiečiai – 892, penkti latviai – 716. Prancūzai įstengė iškelti vos 20 skėčių, o anglai, matyt, jau galvojo apie breksitą – įstengė išskleisti vos 14 skėčių!“
P. Brazausko archyvo nuotr.
Stojimo į ES chronologija
1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai priėmus Aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“, Europos Parlamento politinės grupės užmezgė santykius su Lietuvos parlamentu ir jo frakcijomis.
1995 m. birželio 12 d. buvo pasirašyta Europos (asociacijos) sutartis, kuria buvo pripažintas Lietuvos siekis tapti ES nare.
1995 m. gruodžio 7 d. Seimas priėmė pareiškimą „Dėl Lietuvos Respublikos paraiškos tapti Europos Sąjungos nare“. Kitą dieną Lietuvos Respublikos Vyriausybė įteikė oficialią paraišką dėl narystės ES.
Paraiškos įteikimas paženklino naują Lietuvos integracijos į ES etapą. Prasidėjo darbas siekiant Lietuvai kiek galima greičiau ir kartu su kitomis šalimis kandidatėmis pasirengti narystei ir pradėti konkrečias derybas dėl narystės ES.
Oficialiai derybos prasidėjo 2000 m. vasario 15 d.
2003 m. balandžio 16 d. iškilmingoje ceremonijoje Atėnuose (pirmininkaujant Graikijai) buvo pasirašyta Lietuvos ir kitų būsimų naujųjų valstybių narių stojimo į ES sutartis.
2003 m. gegužės 10–11 d. Lietuvoje surengtas visuotinis referendumas, kuriame dalyvavo daugiau kaip 63 proc. balso teisę turinčių piliečių, iš kurių daugiau kaip 91 proc. pritarė Lietuvos narystei ES.
2004 m. gegužės 1 d. oficialiai įsigaliojo 2003 m. balandžio 16 d. Atėnuose pasirašyta ir visų sutarties šalių ratifikuota stojimo į ES sutartis. Nuo tos dienos Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES valstybėmis narėmis.
Šaltinis: lrs.lt
