Lietuvos transporto saugos administracijos Jūrų departamento duomenimis, 2019 m. buvo maždaug 6 tūkst. jūrininkų, Lietuvos piliečių, kurie turi galiojančius jūrinius dokumentus.

Lietuvos laivuose dirba šiek tiek daugiau nei tūkstantis jūrininkų.

Tačiau esą tikslių duomenų, kiek jų šiuo metu yra reisuose, nėra, kadangi žmonės migruoja, įsidarbina patys.

O jokios teisinės prievolės pranešti, kur dirba, nėra.

Lietuvos jūrininkų sąjunga taip pat konkrečių duomenų, kas ir kur šiuo metu yra išplaukęs, neturi.

"Tačiau mes nesėdime rankų sudėję. Nuolatos palaikome ryšį su kompanija DFDS, kur dirba labai daug lietuvių. Kol kas jokių pagalbos prašymų nesulaukėme. Esame pranešę visais kanalais savo kontaktus, kad, reikalui esant, į mus kreiptųsi. Paprastai jūrininkai dirba pagal kontraktus nustatytą laikotarpį, palaikome ryšį ir su Tarptautine transporto darbuotojų federacija. Didelio nusižengimo nematysime, jei kontraktas bus pratęsiamas dar mėnesiui, kad darbuotojas galėtų pabūti laive dar mėnesį, nes ten jam dabar būtų saugiau", – kalbėjo P.Bekėža.

Daugelio laivų reisai yra gana ilgi, jų metu kontaktų su pašaliniais žmonėmis esą nebūna daug.

Jau dabar kai kuriose valstybėse jūrininkai nebeišleidžiami į krantą, lieka laive, taigi užkrato tikimybė yra mažesnė.

"Kol kas nusiskundimų iš jūrininkų, kad jie negali sugrįžti namo ar yra kur įstrigę, neturime. Nėra duomenų ir kad reisuose esantys jūrininkai būtų užsikrėtę virusu. Labai tikimės, kad jų ir nebus", – vylėsi P.Bekėža.

Registruoti jūrininkai

Nemažai atsakymų galima rasti Europos jūrų saugumo agentūros (EMSA) paskelbtoje ataskaitoje apie jūrininkus Europos Sąjungos šalyse. Pagal ją matyti ir Lietuvos jūrininkų „svoris“ tarp kitų ES šalių.

Nurodyta, kad Lietuvoje yra 1 701 oficialiai veikiantis kapitonas ir jūrų karininkas, kurie turi kompetencijos dirbti ES šalių laivuose sertifikatus. Iš jų 850 vadinamieji denio karininkai ir 851 – inžinerinis karininkas.

Imant detaliau, nurodyta, kad Lietuvoje yra 230 jūrų kapitonų, 260 – jų pirmųjų padėjėjų, 240 vyriausiųjų laivų mechanikų ir 220 – jų pirmųjų padėjėjų. Likę – žemesnio rango laivų denio ir inžinerinės dalies karininkai.

Išskirta 332 jūrininkų grupė, kurie gali budėti ant kapitono tiltelyje, bei 225 budintys mechanikai ir 157 laivų elektros dalies specialistai.

Realiai kitų ES šalių laivuose iš Lietuvos jūrininkų dirba tik 15 kapitonų ir 21 laivo vyriausiasis mechanikas. Įskaitant ir kitas laivavedybos ir laivų inžinerijos sritis, iš Lietuvos kitų ES šalių laivuose, įskaitant ir Norvegiją, dirbo 93 jūrininkai, kurie yra gavę tų šalių registrų pripažinimą. Tai palyginti nedaug. Vadinasi, dauguma Lietuvos jūrininkų dirbo Lietuvos vėliavos laivuose arba vadinamų pigių šalių vėliavos laivuose. Yra apie 60 jūrininkų, kurie nuolat dirba Rusijos laivuose.

Realiai kitų ES šalių laivuose iš Lietuvos jūrininkų dirba tik 15 kapitonų ir 21 laivo vyriausiasis mechanikas.

Iš Latvijos dirbti kitų ES šalių laivuose pripažinimą yra gavę 407, iš Estijos – 147 jūrininkai-karininkai. 

Baltijoje pirmauja Lenkija

Galima palyginti, kad Latvijoje yra 5 706 jūrininkai-karininkai. Iš jų 2 784 laivavedybos srities, 2 924 – laivų inžinieriai. Latvijoje yra 1 070 jūrų kapitonų ir 1 084 – laivų vyriausieji mechanikai.

Estijoje fiksuota 2 362 jūrų karininkai, iš jų 1 232 navigatoriai ir 1 131 – laivų inžinerinės dalies specialistai. Estijoje yra 551 jūrų kapitonas ir 584 – vyriausieji mechanikai.

Tarp ES šalių daugiausia jūrininkų (karininkų) fiksuota Didžiojoje Britanijoje (30 833), Lenkijoje (20 138), Graikijoje (18 935), Italijoje (15 154), Prancūzijoje (13 632), Kroatijoje (13 519), Rumunijoje (12 354).

Tarp Baltijos jūros daugiausiai jūrininkų-karininkų turi Lenkija (20 138). Po jos seka Vokietija (6 971), Danija (6 665), jau minėta Latvija (5 706), Švedija (5 450), Suomija (3 035), Estija (2 362) ir paskutinė – Lietuva (1 701).

Tarp kitų ES šalių Lietuva lenkia Airiją (1 135), Portugaliją (544), Slovėniją (359), Islandiją (143) ir toliau nuo jūros esančias šalis – Slovakiją (80), Vengriją (42) ir Čekiją (40).

Čia neįskaičiuoti eiliniai jūreiviai, kurie sudaro kitą laivyno darbuotojų kategoriją.

Lietuvoje jūrininkų tarsi ir yra, tačiau laivų savininkams su Lietuvos vėliava suformuoti įgulų nėra lengva.

Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdantysis direktorius Gintautas Kutka teigė, kad stokojama aukštos kvalifikacijos jūrininkų. Tai parodęs nesenas įvykis, kai reikėjo suformuoti dviejų laivų įgulas ir paaiškėjo, kad pasirinkti nelabai yra iš ko.  

Geros lietuvių galimybės

Europos Sąjungos šalių vėliavos laivuose iš pačios ES dirba 202 tūkst. jūrininkų, iš kitų ne ES šalių – apie 88 tūkstančius.

Tarp užsienio šalių net 30 615 jūrininkų ES yra iš Filipinų. Nustebino, kad leidimus dirbti ES šalių laivuose turi net 19 304 Ukrainos jūrininkai ir 15 361 iš Rusijos. Iš Indijos yra 6 357, Turkijos – 4 100 jūrininkų. 

Trečiųjų šalių, kaip ir pačios ES jūrininkai, sunkiai prasimuša į kitų šalių nacionalinius registrus. Tačiau ES šalių vėliavos laivyną užsienio jūrininkais labai smarkiai praplečia Maltos (dirba – 52 938) ir Kipro vėliavų (dirba – 23 233) jūrininkai. 

Trečiųjų šalių, kaip ir pačios ES jūrininkai, sunkiai prasimuša į kitų šalių nacionalinius registrus.

Kvalifikacijos sertifikatus dirbti kitų ES šalių laivuose, pagal pačios Lietuvos jūrinės administracijos pranešimą, yra išduota 1 494 jūrininkams. Tai netgi daugiau nei Italijoje (1 482), Švedijoje (1 064), Vokietijoje (1 056) ar Ispanijoje (1 035). Tai parodo, kad Lietuvoje yra gerai veikianti jūrininkų rengimo ir diplomavimo sistema.

Tačiau ir šioje srityje Lietuva atsilieka nuo Latvijos, kur tokie leidimai išduoti 2 483 jūrininkams.

Iš ES šalių kitų ES šalių laivuose daugiausia galimybių turi įsidarbinti Lenkijos jūrininkai. Tokie sertifikatai išduoti net 9 260 šios šalies jūrininkų.

Įvedama elektroninė sistema

Esminė naujovė, kad įvedama jūrininkų dokumentų teikimo per atstumą, elektroninių ryšių priemonėmis per kontaktinį centrą arba kreipiantis tiesiogiai, sistema.

Tokia sistema jau kurį laiką veikė Estijoje ir pasiteisino.

Pateikiant dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, jie turi būti pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba teikiančiojo asmens tapatybė patvirtinta naudojantis registro tvarkytojo elektroninių paslaugų sistema.

Šie ir kiti pakeitimai įvesti susisiekimo ministro vasario 14 d. įsakymu dėl Jūrinių laipsnių suteikimo, jūrinio laipsnio diplomų, globalinės jūrų avarinio ryšio saugumo sistemos radijo ryšio operatoriaus diplomų, jūrinio laipsnio kvalifikacijos liudijimų, šių dokumentų išdavimo ir pripažinimo patvirtinimų ir specialiųjų liudijimų išdavimo jūrininkams taisyklių.

Šios taisyklės paliečia visus Lietuvos jūrininkus. Veikiančių jūrininkų yra apie penki tūkstančiai. Jūrininkų pažymėjimai išduoti dar didesniam kiekiui žmonių, nes dalis jūrininkų tiesiog jau yra baigę jūrinę karjerą, yra, kaip sakoma, krante.

Esminiai pokyčiai dėl dokumentų

Keičiamas ir dokumentų išdavimo laikas. Dabar Jūrinio laipsnio diplomus, GMDSS radijo ryšio operatoriaus diplomus, kvalifikacijos liudijimus, jų išdavimo patvirtinimai ar jų dublikatai išduodami arba motyvuoti atsisakymai išduoti pateikiami per 7 darbo dienas, skubiu atveju – per 2 darbo dienas.

Specialieji liudijimai ar jų dublikatai išduodami arba motyvuoti atsisakymai išduoti pateikiami per 7 darbo dienas, skubiu atveju – per 1 darbo dieną nuo prašymo ir visų reikiamų dokumentų pateikimo.

Numatyta tvarka kokiais atvejais jūrininkui dokumentai gali būti neišduodami arba atimami jau išduoti. Esminė sąlyga, kad atimti jūrininkui išduotą diplomą galima tik tuo atveju, kai jam konstatuojamas administracinis nusižengimas.

Numatyta tvarka, kaip atsistatyti dokumentus pasibaigus nusižengimo laikotarpiui.

Pakeitimų yra jūrininkų stažo formavimo srityje. Bus pradėta taikytis, kad į būtinąjį jūreivystės stažą įskaitomas ir tarnybos Lietuvos kariniuose jūrų laivuose laikas. Įsakyme detaliai išdėstytas tos tarnybos kariniuose laivuose laikas.

Jūrininkai skųsdavosi, kad dirbant krante jiems neskaičiuojamas laivybos darbo stažas.

Įvesta naujovė, kad per pastaruosius 5 metus ne mažiau kaip 3 metus vykdę uosto kapitono, uosto kapitono pavaduotojo, laivyno skyriaus viršininko, laivų eismo tarnybos dispečerio, jūrų locmano, švartavimo-krovos meistro, jūrinio superintendento, laivybos bendrovės paskirtojo asmens, įgaliotosios laivų klasifikavimo bendrovės jūrinio inspektoriaus, aukštosios mokyklos laivavedybos ar energetinių įrenginių eksploatacijos dėstytojo, GMDSS radijo ryšio operatoriaus, Administracijos inspektoriaus ar kitas funkcijas, jos gali būti prilyginamos reikalaujamam darbo stažui laive.

Valdininkų ryškiai sumažėjo

Dalis pakeitimų yra tiesiog formalūs susieti su tuo, kad Lietuvos saugios laivybos administracijos funkcijas perduota vykdyti Lietuvos transporto saugos administracijai.

Šioje administracijoje atsirado Administracinių paslaugų departamento Klaipėdos skyrius. Jame dirba vedėja Rasa Gedvilė ir trys specialistai.

Taip pat Klaipėdoje yra Jūrų departamentas, kurios vadovu paskirtas jūrų kapitonas Saulius Šiaučiūnas.

Jame yra Laivybos paslaugų skyrius (vedėja Eglė Petrauskienė ir 10 specialistų), Laivybos priežiūros skyrius (vadovas Linas Kasparavičius ir 13 specialistų), Hidrografijos ir laivų eismo stebėsenos skyrius (vedėjas Mindaugas Česnauskis ir 11 specialistų, bei 7 laivų įgulų nariai). Iš viso 41 specialistas. Anksčiau Lietuvos saugios laivybos administracijoje dirbo per 120 žmonių.

Šios tarnybos įsikūrė Klaipėdoje buvusios Lietuvos saugios laivybos administracijos patalpose J.Janonio g. 24. 

Lietuvos transporto saugos administracija Klaipėdoje taip pat turi Transporto veiklos priežiūros departamento Klaipėdos skyrių, kurio vadovas ir keturi specialistai įsikūrė J.Janonio g. 24. Skyrius turi 9 inspektorių padalinį šalia Klaipėdos Dirvupių kaime ir 3 specialistus Tauragėje.

Iš viso Lietuvos transporto saugos administracijoje įskaitant vadovybę Vilniuje ir padalinius dirba 219 žmonių. Jų atlyginimų vidurkis 1216 eurai.

Lietuvos kriminalinės policijos biuras trečiadienį pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl prie Nigerijos krantų užpulto laivo ir pagrobtų dviejų Lietuvos jūrininkų.

Tyrimas pradėtas pagal piratavimą reglamentuojantį Baudžiamojo kodekso straipsnį. Kodeksas už tokį nusikaltimą numato laisvės atėmimą nuo ketverių iki aštuonerių metų, pranešė Policijos departamentas.

Šiuo metu atliekami pirminiai procesiniai veiksmai, renkant visą su šiuo nusikaltimu susijusią informaciją.

Nigerijos uosto prieigose pirmadienį pagrobti du Lietuvos ir du Ukrainos jūreiviai, antradienį pranešė Lietuvos Vyriausybė. Pagrobti jūreiviai buvo išvežti nežinoma kryptimi. Laivas užpultas Port Harcourto uosto prieigose. Bahamų salose registruotas laivas plaukė su Komorų salų vėliava. Iš viso laive buvo 16 Lietuvos piliečių. Didžiąją dalį laivo įgulos sudarė Lietuvos ir Ukrainos piliečiai. Pagrobtas laivo kapitonas Ukrainos pilietis, pirmasis jo pavaduotojas Lietuvos pilietis ir dar du jūreiviai.

Pagal Vyriausybės turimą informaciją, laivas buvo užpultas pirmadienio vakarą. Pagrobti jūreiviai buvo išvežti nežinoma kryptimi. Nurodoma, kad Užsienio reikalų ministerija palaiko ryšį su jūreivius įdarbinusia įmone ir susisiekė su laivo įgula. Gautais duomenimis, šiuo metu laive likusiai įgulai pavojus negresia.

"Lietuvos jūrų laivininkystės" motorlaivis "Raguva" jau ketvirtą mėnesį plūduriuoja prie Nigerijos krantų, ketvirtadienį pranešė dienraštis "Lietuvos rytas".

"Raguva" į Nigeriją atplaukė pernai spalio 7-ąją pasiimti mineralinių trąšų krovinio. Spalio 22-ąją laivas prisišvartavo Onės uoste. Per dvi paras į "Raguvos" triumus buvo suberta pusė trąšų, nuo to laiko motorlaivis plūduriuoja upėje laukdamas krovinio.

LJL vadovybė jūrininkams aiškina, kad saugiau įgulas keisti ne Nigerijoje, kur žmonės grobiami net ir oro uostuose, o kitose Afrikos šalyse.

Darbdaviai aiškina, kad pasikeitus planams neįmanoma greitai sutvarkyti reikiamų dokumentų - esą artimiausia Nigerijos atstovybė, kurioje galima gauti kelionės vizas jūrininkams, įsikūrusi Ukrainoje.

Anot dienraščio, jūrininkams anksčiau taip pat teko 11 parų praleisti Liberijoje, kur siaučia Ebolos virusas.