Parama – didelė paspirtis

Remiama veikla – miškų ūkio modernizavimas, miško kirtimo, apvaliosios medienos ir medienos biokuro ruošos technologijų diegimas, paslaugų miškų sektoriuje teikimas; minkštųjų lapuočių iki 20 metų amžiaus jaunuolynų ir krūmynų pertvarkymas; vidinės miškotvarkos ir miško želdinimo bei žėlimo projektų, kaip savarankiškos investicijos, rengimas ar tikslinimas.

Paramos gali kreiptis privačių miškų valdytojai, savivaldybės ir labai mažos bei mažos įmonės. Pareiškėjai (išskyrus savivaldybes) turi vykdyti miškų ūkio veiklą ne trumpiau kaip 1 m. ir praėjusiais metais iš jos būti gavę ne mažiau kaip 50 proc. visų veiklos pajamų. Didžiausia paramos suma projektui negali viršyti 100 tūkst. eurų.

Jurbarke įsikūrusi daugiau kaip 20 metų gyvuojanti UAB „Miško ruošos darbai“ dėl paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Investicijos į miškininkystės technologijas“ jau kreipėsi ne kartą.

„Kad ir su kuo iš kolegų pakalbi, visi aplink rašo projektus ir teikia Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, finansinės naudos iš to gauna. Jei tokia galimybė yra, tai kodėl ir mums nepasinaudojus?“ – paklaustas, kas skatina dalyvauti KPP programose, teigė šios bendrovės direktorius Nerijus Gurklys. Iš paramos lėšų jo vadovaujama įmonė plečia savo naujos technikos parką, pastarąjį kartą įsigijo dvi medvežes ir medkirtę.

Pasak N. Gurklio, įmonė, kurioje dirba apie 50 darbuotojų, privatiems miškų savininkams bei valstybinių miškų urėdijoms teikia miško kirtimo ir traukimo paslaugas visoje Lietuvoje. „Darbų turime daug, operatoriai – patyrę, sukamės sparčiai“, – pasidžiaugė direktorius.

Kas gali gauti paramą

Pretenduojantiems į paramą privalomas mažiausias projektų atrankos balų skaičius – 30 balų. Jeigu paramos prašo privataus miško savininkas, nuosavybės teise valdantis iki 10 ha miško, ar labai maža įmonė, skiriama 10 balų. Privataus miško savininkas, nuosavybės teise valdantis 10 ha ir daugiau miško, arba miško savininkų kooperatyvas gali gauti 20 balų. Jeigu numatytas minkštųjų lapuočių iki 20 metų amžiaus jaunuolynų ir krūmynų pertvarkymas ne mažesniame kaip 0,5 ha plote, suteikiama 15 balų. Tiek pat – 15 balų – galima gauti, jeigu įsipareigojama, kad, įgyvendinus projektą, kuriame numatytos investicijos į miškininkystės technologijas, ūkio subjekto grynasis pelningumas bus didesnis kaip 4 proc. Balai skiriami ir už sukurtas bei išlaikytas darbo vietas. Jeigu, įgyvendinus projektą, sukurta naujų darbo vietų ir jo kont-rolės laikotarpiu išlaikytas ne mažesnis nuolatinis vidutinis metinis darbuotojų skaičius: iki 3 darbuotojų imtinai – suteikiama 10 balų; daugiau negu 3 darbuotojai – 20 balų.

Balų galima gauti, jeigu pareiškėjas prašo mažesnio paramos intensyvumo negu nustatytas galimas didžiausias paramos intensyvumas – už kiekvieną sumažintą procentinį punktą pareiškėjui suteikiamas 1 balas, bet ne daugiau kaip 15 balų. Pranašumų turi ir miško savininkų asociacijos arba miško savininkų kooperatyvo nariai – jiems skiriami 5 balai.

Užs. 1792137

Bendras brolių ūkis

Rokiškio rajone, Žiobiškio kaimo gyvenvietėje įsikūręs ūkininkas A. Šedys kartu su broliu Mindaugu Šedžiu sėkmingai vykdo mėsinės galvijininkystės veiklą. Jaučių augintojas neslepia, jog tokios srities pasirinkimą lėmė paprastos priežastys: „Abu su broliu turėjome po 10 hektarų mums priklausančios žemės, kurią nusprendėme išnaudoti žemės ūkio veiklai. Visgi, ilgainiui paaiškėjo, jog ši žemė nėra derlinga, tad kilo klausimas, kokia sritimi galime užsiimti. Po ilgų apmąstymų nusprendėme teritorijoje įkurti gyvulininkystės ūkį, tad susikooperavome ir pamažu pradėjome auginti mėsinių jaučių bandas.“

Galvijų augintojas A. Šedys atskleidžia, jog apie paramą smulkiųjų ūkininkų bendradarbiavimui pirmą kartą sužinojo naršydamas internete. Tuomet ūkininkas pasidalijo šia informacija su broliu ir pasiūlė kurti bendrą projektą bei pateikti paraišką. Anot ūkininko, paraiškos teikimo procesas įvyko greitai ir sklandžiai.

A. Šedys sako, jog sprendimas vykdyti bendrą veiklą buvo labai naudingas. Pasinaudoję KPP parama pagal veiklos sritį „Parama smulkiųjų ūkio subjektų bendradarbiavimui“, broliai ne tik sujungė turimus išteklius, bet ir modernizavo ūkį inovatyviomis technikos priemonėmis: „Sulaukę paramos, galėjome įsigyti modernią įrangą, skirtą galvijų auginimui ir priežiūrai: ruloninį presą – vyniotuvą, šarnyrinį krautuvą, grūdų traiškytuvą bei gyvulių priežiūros stakles. Šios priemonės leido padvigubinti auginamų galvijų skaičių – ūkis tapo kur kas produktyvesnis ir, žinoma, pelningesnis.“

Kas gali kreiptis?

Paraiškos dėl paramos pagal veiklos sritį „Parama smulkiųjų ūkio subjektų bendradarbiavimui“ jau renkamos nuo rugsėjo 1 d. Paraiškų teikimo terminas tęsis iki spalio 29 d.

Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) specialistė Kristina Žukienė atskleidžia, kokie kriterijai pareiškėjams numatyti šio projekto reikalavimuose:„Dėl paramos gali kreiptis smulkieji ūkiai, kurių žemės ūkio valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, yra ne mažesnis nei 4 tūkst. Eur ir ne didesnis nei 15 tūkst. eurų. Taip pat parama teikiama miško valdytojams, kurių miško valda ne didesnė kaip 20 ha bei labai mažoms įmonėms, veikiančioms ne trumpiau nei dvejus metus. Paraišką gali teikti ir fiziniai asmenys, sulaukę 18 metų amžiaus ir nacionalinių teisės aktų nustatyta tvarka vykdantys individualią veiklą ne trumpiau negu vienerius metus.“

K. Žukienė pažymi, jog nurodyti subjektai paraišką privalo teikti su partneriais, užsiimančiais ta pačia veikla – žemės ūkio veikla užsiimantys subjektai su žemės ūkio veikla užsiimančiais subjektais, miškininkystės veikla užsiimantys subjektai su miškininkystės veikla užsiimančiais subjektais, o alternatyviąja veikla užsiimantys subjektai – su alternatyviąja veikla užsiimančiais subjektais.

Pasak specialistės, parama tarpusavio bendradarbiavimui skatina kooperuotis ir tapti stipresniais rinkos dalyviais. Bendrą ūkinę, komercinę ir aplinkosauginę veiklą vykdantys ūkininkai, miškininkai ir kiti asmenys gali dalintis ištekliais, įsigyti naujų įrenginių ir technikos, gauti kompensacijas pastatų statybai ar rekonstrukcijai.

Parama projektui – iki 90 tūkst. eurų

Pagal numatytus reikalavimus, vienam smulkiojo verslo bendradarbiavimo projektui gali būti skiriama iki 90 tūkst. eurų be PVM paramos lėšų. Didžiausia paramos suma vienam gavėjui 2014–2020 m. laikotarpiu negali viršyti 200 tūkst. eurų.

„Skiriamos paramos dydis priklausys nuo patirtų išlaidų – bendrosios projekto išlaidos ir einamosios bendradarbiavimo išlaidos bus kompensuojamos 100 proc., o verslo plano įgyvendinimo išlaidos – 60 proc. Tais atvejais, kai verslo planas įgyvendinamas bendradarbiaujant gyvulininkystės, sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės sektoriuose, numatyta kompensuoti iki 70 proc. visų tinkamų finansuoti verslo plano įgyvendinimo išlaidų“, – paaiškina K. Žukienė.

Specialistė primena, jog paraiškas teikti galima NMA Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento teritoriniuose paramos administravimo skyriuose. KPP veiklos sričiai „Parama smulkiųjų ūkio subjektų bendradarbiavimui“ šiemet skirta beveik 3,7 mln. eurų.

Idėja išsivystė savaime

Verslininkas atskleidžia, jog įsikurti Platelių miestelio apylinkėse svajojo jau seniai – jį pakerėjo Žemaitijos nacionalinio parko gamta su vienu gražiausių Lietuvoje Platelių ežeru.

„Prieš aštuonerius metus netikėtai sužinojau apie parduodamą sodybą, todėl ilgai nesvarstęs ją įsigijau ir ten įsikūriau. Po dar keleto metų nusipirkau pirmąjį žirgą pasijodinėjimams po krašto apylinkes. Tuomet viskas klostėsi tarsi savaime – atsirado poreikis pasistatyti arklides, įsigyti daugiau žirgų“, – prisiminimais dalijasi I. Leliuga.

Žirgyno-sodybos „Virš ąžuolų“ įkūrėjas pasakoja, jog įrengus aptvarus, paruošus specialią aikštelę jodinėjimui, atsirado galimybė teikti paslaugas. Vėliau I. Leliuga pradėjo organizuoti sportinius užsiėmimus, edukacijas ir būrelius vaikams, o sugrįžtantys lankytojai vis dažniau domėjosi teikiamomis paslaugomis.

„Bėgant laikui, kilo poreikis verslo plėtrai, todėl nutariau rengti vaikų kaimo turizmo stovyklas. Ši idėja paskatino sukurti projektą, kurio įgyvendinimą pavyko realizuoti sulaukus KPP paramos. Projekto patvirtinimas leido pradėti naują verslo etapą: renovavome seną pagalbinį pastatą, kuriame įrengėme sporto ir edukacijos erdves, mini SPA centrą bei vaikų stovyklų erdvę. Šiandien žirgynas-sodyba tapo ramybės, poilsio ir pramogų oaze. Be paramos nebūtų finansinių galimybių viso to įgyvendinti“, – teigia I. Leliuga.

Verslininkas ragina nedvejojant teikti paraišką

Žirgyno-sodybos savininkas neslepia, jog, prieš pradedant veiklą, jo nuomonė apie paramą buvo gana skeptiška.

„Matyt, mane paveikė vyraujantys stereotipai apie sudėtingus biurokratinius procesus – nė nežinojau, nuo ko pradėti. Visgi nutariau pasidomėti paramos gavimo galimybėmis ir, mano nuostabai, viskas vyko labai sklandžiai. Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) teko susidurti su specialistais, kurie buvo labai draugiški ir visada operatyviai atsakydavo į visus klausimus“, – atskleidžia I. Leliuga.

„Patirtis įrodo, jog paraiškos teikimas nėra nei painus, nei sudėtingas procesas, todėl skatinu visus, norinčius kurti verslą ar plėsti jau esamą veiklą, pasidomėti galimybėmis gauti paramą. Tai puiki pagalba įgyvendinant idėjas, kurios netgi gali pranokti įsivaizduojamus lūkesčius“, – tikina verslininkas.

NMA specialistė Virginija Verikaitė antrina žirgyno-sodybos savininkui ir ragina mažų verslų savininkus nedvejojant kreiptis dėl paramos pagal KPP veiklą „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“. Ji pažymi, jog ši parama teikia ypatingą naudą tiek šalies kaimo vietovėms, tiek jose besikuriantiems ar jau įsikūrusiems nedideliems verslams.

„Steigiant verslus didinama veiklos įvairovė kaimo vietovėse, skatinamas bendruomenių įsitraukimas, kuriamos naujos darbo vietos. Neretai tokie verslai pritraukia lankytojus iš visos šalies, sužadina susidomėjimą kaimo gyvenvietėmis, suteikia joms populiarumo “, – verslo iniciatyvomis džiaugiasi V. Verikaitė.

Norintiems kreiptis dėl paramos

Specialistė teigia, jog atsižvelgiant į numatytus reikalavimus, pretenduoti į paramą pagal veiklą „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ gali fiziniai ir privatūs juridiniai asmenys, atitinkantys mažos arba labai mažos įmonės reikalavimus.

Pagal minėtąją veiklą remiamos ekonominės veiklos sritys yra konkrečiai nurodytos Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje. Veiklas, kurioms ši parama nėra numatyta, galima rasti atskirame neremiamų veiklų sąraše – jis nurodytas veiklos įgyvendinimo taisyklėse.

Paraiškų rinkimui skirtas beveik dviejų mėnesių terminas – nuo rugsėjo 1 iki spalio 29 dienos.

„Pateikti paraišką nesudėtinga, tai padaryti galima pildant elektroninę sistemoje ŽŪMIS esančią paraiškos formą. Paraiškos priimamos ir NMA teritoriniuose padaliniuose. Šiemet paramai pagal veiklos sritį „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ numatyta beveik 19 mln. Eur. Maksimali skiriama suma vienam paramos gavėjui – 200 tūkst. Eur“, – nurodo V. Verikaitė.

Birželio 15 d. įvyko paskutinis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės ,,LEADER“ projektų atrankos komiteto posėdis, kuriame baigtos svarstyti kaimo vietovių VVG parengtos vietos plėtros strategijos (VPS).

49 VVG pateikė paraiškas gauti paramą VPS įgyvendinti. Pažymėtina, kad visos paraiškas pateikusios VVG gaus ES finansavimą parengtoms VPS įgyvendinti (tarp jų ir 3 dvisektorių – kaimo vietovių ir žuvininkystės strategijos).

Kaimo vietovių strategijoms įgyvendinti per 2014–2020 metų laikotarpį bus skirta 110,305 mln. eurų KPP lėšų.

Atrinktose VPS dominuoja priemonės, skirtos verslui, darbo vietų kūrimui. Įgyvendinus VPS planuojama sukurti daugiau nei 1 400 naujų darbo vietų. Taip pat nemažą dalį lėšų planuojama skirti paramai pagrindinėms paslaugoms ir kaimų atnaujinimui kaimo vietovėse.

2014-2020 metų Lietuvos Kaimo plėtros programos patvirtinimas yra svarbus žingsnis, kuris leis šaliai pradėti naudoti finansinę paramą žemės ūkiui, sako Lietuvos nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje.

„Pirmiausiai, tai yra svarbus žingsnis, kad patvirtinta programa, ir patvirtinta vienos iš pirmųjų šalių. Tai leidžia atrišti tas lėšas ir panaudoti naujos finansinės perspektyvos pinigus, pradėti projektus realiai jau dabar. Turime daug šansų šias lėšas panaudoti efektyviau ir pirmiau, - BNS penktadienį sakė ambasadorius Raimundas Karoblis.

Diplomato teigimu, tai, kad Lietuva tarp ES šalių susiderėjo viena pirmųjų, yra geras ženklas ir parodo, kad šalis teisingai bei laiku susidėliojo prioritetus, kurie tapo sėkmingų derybų pagrindu.

„Tai yra geras ženklas, rodantis, kad mes galime judėti į priekį. Žemės ūkio ministrė ir jos žmonės labai stipriai dirbo su šia programa. Manau, kad sėkmę lėmė ankstyvas prioritetų nusistatymas ir žinojimas, ko mes norime“, - BNS sakė R.Karoblis.

Jo vertinimu, kitoms šalims nėra taip paprasta, nes jų procesas užtruko tiek viduje, tiek su Komisija.

„Ko gero, antrasis dalykas yra tai, mes esame vieni iš efektyviausiai paramą panaudojančių šalių praeitoje finansinėje perspektyvoje, ir esame vertinami kaip užtikrinantys neblogą efektyvumą. Neturėjome jokių didesnių problemų ar įtarimų jokioje srityje“, - BNS sakė ambasadorius.

Naujosios Kaimo plėtros programos paimtis siekia 1,9 mlrd. eurų - apie 17 proc. mažiau negu 2007-2013 metais. Europos Komisija (EK) penktadienį patvirtino, kad programai skirta 1,6 mlrd. eurų Europos Sąjungos (ES) biudžeto lėšų ir 0,3 mlrd. eurų nacionalinių lėšų.

Programos lėšomis numatyta paremti beveik 8 tūkst. ūkių, išsaugant biologinę įvairovę, gerinant dirvožemio būklę, skatinant ekologinę žemdirbystę, sukuriant beveik 2 tūkst. darbo vietų.

2007-2013 metais išmokėta 6,073 mlrd. litų Lietuvos kaimo plėtros programos lėšų - 76 proc. visų programai skirtų lėšų. 4,614 mlrd. litų iš šios sumos yra Europos Sąjungos pinigai.

Tokie duomenys pateikti Žemės ūkio ministerijos parengtoje Kaimo plėtros programos įgyvendinimo ataskaitoje, kuri trečiadienį bus pristatyta Vyriausybei.

Per visą šį laiką buvo paskelbti 253 kvietimai teikti paraiškas, jų gauta 892,7 tūkst., o prašoma paramos suma siekė 9,468 mlrd. litų, iš kurių 7,257 mlrd. litų yra ES lėšos.

Iki praėjusių metų pabaigos pasirašyta sutarčių už 7,148 mlrd. litų (90,5 proc. visų programai skirtų lėšų), iš kurių 5,512 mlrd. litų - ES lėšos.

Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumui didinti išmokėta 2,81 mlrd. litų (iš jų 2,108 mlrd. litų - ES lėšos), arba 81 proc. šai krypčiai skirtų lėšų. Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimui išmokėta 2,121 mlrd. litų (1,697 mlrd. litų - ES lėšos) - 77 proc. tam skirtų lėšų, gyvenimo kokybei kaime ir kaimo ekonomikai skatinti - 491,1 mln. litų (368,3 mln. litų - ES lėšos), kurie sudaro 54 proc. tam skirtų lėšų.

Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programai iš viso skirta 7,89 mlrd. litų, iš kurių 6,097 mlrd. litų yra ES lėšos, o likusios - biudžeto.

188,914 mln. litų yra skirta Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 veiksmų programai. Iki 2013-ųjų pabaigos šios programos projektams įgyvendinti įsipareigota skirti 168,262 mln. litų (89 proc. visų lėšų), o išmokėta - 113,745 mln. litų (60 proc.).