Atrinktos projektų idėjos taps sezono kultūros renginių programa, kurią Lietuvos ir Prancūzijos kultūros organizacijos įgyvendins kitų metų rugsėjo-gruodžio mėnesiais Paryžiuje, Marselyje, Lione ir kituose Prancūzijos miestuose.

Anot Kultūros ministerijos pranešimo, planuojama, kad programą sudarys daugiau nei 100 tarptautinių kultūros renginių.

Pasiūlymų laukiama iki balandžio 10 dienos.

Kultūros sezonų tradicija Prancūzijoje egzistuoja nuo 1987 metų. Šalies pasirinkimas nusprendžiamas aukščiausiu politiniu lygmeniu ir atspindi strategines Prancūzijos užsienio politikos kryptis. Kultūros sezonus Prancūzija  jau organizavo bendradarbiaudama su daugiau nei 100 valstybių.

Valstybių pristatymų metu daugiausiai dėmesio tradiciškai skiriama menams ir kultūrai, o šiuo metu sezonai tapo tarpdisciplininiai ir įtraukia tokias sritis kaip ekonomika, švietimas ir mokslas, sportas, turizmas bei gastronomija.

Lietuva, kaip kultūros sezono Prancūzijoje valstybė, pasirinkta pirmą kartą.

J. Reklaitė pasirinkta iš dviejų kandidatų, Kultūros ministerijos kartu su Valstybės tarnybos departamentu organizuotame konkurse surinkusių daugiausiai balų. Konkurse iš viso dalyvavo 6 pretendentai.

J. Reklaitė, turinti architektūros magistro išsilavinimą, taip pat yra dirbusi kultūros atašė Italijoje, vadovavo Architektūros fondui.

„Siektini rezultatai vadovaujant Lietuvos kultūros institutui – kryptinga, į ilgalaikius tikslus orientuota institucija, pasižyminti ekspertine veikla ir iš jos kylančia reputacija, skaidrus finansavimo konkursų organizavimas ir komunikacija, platesnis, tvaresnis, atviras ir ilgalaikis Lietuvos ir užsienio kūrėjų bei kultūros institucijų bendradarbiavimas“, – savo pristatytose Lietuvos kultūros instituto programos gairėse teigia J. Reklaitė.

Anot ministerijos, Lietuvos kultūros institutas yra pagrindinė institucija, atsakinga už Lietuvos kultūros pristatymą ir jos sklaidą užsienyje.

Instituto tikslai – nuosekliai stiprinti Lietuvos kultūros vaidmenį pasaulyje, plečiant Lietuvos meno kūrėjų ir kultūros srities specialistų tarptautinio bendradarbiavimo galimybes ir jų įtinklinimą, skatinant tikslingą nacionalinės kultūros sklaidą užsienyje ir inicijuojant kultūros mainus.

Nuo sausio 1 dienos Lietuvos kultūros institutas tampa viešojo administravimo įgaliojimus turinčia biudžetine įstaiga.

Anot ministerijos, ši nauja organizacinė forma institutui suteikia galimybes skirti valstybinį finansavimą kultūros organizacijoms, vykdančioms nacionalinės kultūros sklaidą užsienyje, išskyrus kino sritį, taip pat kryptingiau ir efektyviau skleisti Lietuvos kultūros sklaidą užsienyje, kelti Lietuvos kultūros pristatymų užsienyje kokybę tarptautiniuose forumuose.

Nuo 2023 m. sausio 1 d. Kultūros ministerijai pavaldžios biudžetinės įstaigos Lietuvos kultūros instituto organizacinė forma keičiama į biudžetinę įstaigą Lietuvos kultūros institutą prie Kultūros ministerijos.

Lietuvos kultūros instituto veiklos tikslas – nuosekliai stiprinti Lietuvos kultūros vaidmenį pasaulyje, didinant tarptautines Lietuvos meno kūrėjų ir kultūros srities specialistų galimybes ir skatinant tikslingą nacionalinės kultūros sklaidą užsienyje.

Šalia šiuo metu Lietuvos kultūros instituto atliekamų funkcijų įgyvendinant Lietuvos kultūros pristatymo programas užsienio valstybėse, koordinuojant kultūros atašė veiklos programų įgyvendinimą, organizuojant ir vykdant užsienio valstybių kultūros srities specialistų vizitus, skatinant nacionalinės literatūros vertimus į užsienio kalbas ir kt., Lietuvos kultūros institutas įgis teisę skirti valstybinį finansavimą kultūros organizacijoms, vykdančioms nacionalinės kultūros sklaidą užsienyje, išskyrus kino sritį, tai yra turės galimybę glaudžiau dirbti su kultūros srities organizacijomis ir įtraukti jas į vykdomas tarptautines programas.

Tikimasi, kad papildomus įgaliojimus įgijusi įstaiga padės kryptingiau ir efektyviau, vadovaujantis tarptautinių projektų kokybės vertinimo kriterijais, įgyvendinti nacionalinės kultūros sklaidą užsienyje, taip pat kelti Lietuvos kultūros pristatymų užsienyje kokybę tarptautiniuose forumuose, ne tik finansuojant šiuos pristatymus, bet ir prisidedant prie jų kokybiško įgyvendinimo, aktyvių komunikacijos veiksmų.

Įstaigos organizacinės formos pakeitimu siekiama įgyvendinti 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano uždavinį „Gerinti sąlygas kuriantiems Lietuvoje ir didinti Lietuvos kultūros sklaidą užsienyje“ ir spręsti 2021–2030 metų Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos kultūros ir kūrybingumo programoje nustatytą poreikį sukurti tolygią ir tvarią kūrybinių pajėgumų stiprinimo konkuruoti tarptautiniu mastu sistemą.

Suaugusieji ir vaikai savo gimtosiomis kalbomis galės skaityti Romualdo Granausko, Dalios Grinkevičiūtės, Kristinos Sabaliauskaitės, Alvydo Šlepiko, Kęstučio Kasparavičiaus, Kotrynos Zylės ir kitų autorių kūrinius. Kaip jau įprasta, rudenį vyksiančio konkurso metu planuojama finansuoti antra tiek vertimų.

Nauji vertimai – tvarių partnerysčių rezultatas

„Kiekviena išversta knyga yra Instituto puoselėjamų ilgalaikių partnerysčių su autoriais, literatūros vertėjais ir užsienio leidyklomis rezultatas. Jų nenutraukė nei siautusi pandemija, nei karas. Tad šiais metais džiaugiamės ne tik plačia europietiška vertimų sklaida, bet ir tuo, kad Ukrainos leidyklos rado būdų ir valios tęsti savo veiklą“, – sako Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė.

„Iki šiol Ukrainos leidyklos buvo labai aktyvios, kasmet finansuodavome po 5-9 Lietuvos autorių knygų vertimus. Nuo 2016 m. Ukrainoje buvo aktyviai leidžiama ir modernioji lietuvių literatūros klasika, ir šiuolaikiniai autoriai, taip pat – ne grožiniai kūriniai, prisiminimai“, – sako Vertimų skatinimo programos vadovė Kotryna Pranckūnaitė.

Dnipre įsikūrusi leidykla „Gerda“ pernai išleido Dalios Staponkutės knygą „Iš dviejų renkuosi trečią. Mano mažoji odisėja“, o šiais metais leis Gabijos Grušaitės romaną „Stasys Šaltoka: vieneri metai“. Leidyklos redaktorius Mishealis D. Kyslovas sako, kad savo skaitytojams pristatyti šį romaną suplanavo dar prieš karą. Tuo metu jam atrodė, kad tai šiuolaikinio jaunimo kalba parašytas universalus pasakojimas apie jaunimui aktualias temas. Dabar M. D. Kyslovas tikisi, kad Stasys Šaltoka padės jo šalies jaunuoliams ir jaunuolėms ištverti karą.

Europa domisi Lietuvos ir jos sudėtingos kaimynystės istorija

Leidėjų dėmesio šįkart vėl sulaukė Antrojo pasaulinio karo ir pokario istorijas pasakojantys grožiniai ir ne grožiniai literatūros kūriniai. Dalios Grinkevičiūtės memuarai „Lietuviai prie Laptevų jūros“ bus verčiami į islandų ir graikų, o Alvydo Šlepiko romanas „Mano vardas – Marytė“ – į albanų ir makedonų kalbas. Abu kūriniai yra tarp daugiausiai į užsienio kalbas verstų Lietuvos autorių knygų. Lietuvos kultūros institutas jau finansavo po dešimt D. Grinkevičiūtės tremties atsiminimų ir A. Šlepiko romano apie vilko vaikus vertimų į įvairias užsienio kalbas.

Lenkijoje bus verčiama paskutinė K. Sabaliauskaitės tetralogijos „Silva rerum“ dalis, o Nyderlanduose pasirodys šioje šalyje sėkmės sulaukusio romano „Petro imperatorė“ antrasis tomas. Šis Rusijos karo Ukrainoje suaktualintas dviejų dalių romanas Vertimo skatinimo programos lėšomis jau yra išverstas į estų ir latvių kalbas, o pirmasis jo tomas verčiamas į prancūzų kalbą ir kaip minėta, jau skaitomas nyderlandiškai.

Užsienio leidėjai taip pat domisi šiuolaikine ir klasikine Lietuvos literatūra. Trumpųjų Vido Morkūno novelių ciklas „Pakeleivingų stotys“ bus verčiamas į latvių kalbą, autobiografinė Romualdo Granausko apysaka „Trečias gyvenimas“ – į vokiečių, Žemaitės apsakymas „Marti“ – į graikų. Italijos skaitytojai sulauks solidžios Tomo Venclovos poezijos rinktinės.

Lenkijos leidyklos susidomėjo humanitarinių Lietuvos autorių kūriniais. Filosofijos antologija „Tarp pasaulių“ skaitančius lenkiškai supažindina su rinktiniais Prano Dovydaičio, Juozo Girniaus, Vosylio Sezemano, Izidoriaus Tamošaičio, Vydūno ir kitų su Vytauto Didžiojo universitetu susijusių mąstytojų tekstais. O štai kitais metais lenkų kalba jau bus galima skaityti ir Tomo Venclovos dvitomį „Lietuvos istorija visiems“. Pastarasis bus ne tik atspausdintas įprastiniu būdu, bet ir išleistas elektroniniu.

Iliustruotos knygos: fantastiniai ir tikri nutikimai

Istorijos temos neaplenkė ir vaikų literatūros. Kelionę po Europą tęsia Mariaus Marcinkevičiaus ir iliustruotojos Ingos Dagilės knyga vaikams apie Holokaustą „Akmenėlis“. Šįkart ji bus verčiama į slovėnų kalbą. Su Instituto parama ši tarptautinių ir nacionalinių įvertinimų sulaukusi knyga jau išversta į italų ir latvių kalbas.

Užsienyje taip pat pasirodys apdovanojimų už kūrybiškumą, iliustracijas, knygos meno sprendimus pelniusios Lietuvos autorių knygos. Rudenį Slovėnijoje išleidžiamas pasaulio vaikų numylėtinio Kęstučio Kasparavičiaus bestseleris „Kalėdos, Kalėdos!“, o Albanijoje – jo naujausia, ką tik Lietuvos skaitytojams pristatyta knyga „Žvaigždžių paukštis“. K. Kasparavičiaus knygos kasmet sulaukia užsienio leidėjų dėmesio. Institutas jau yra finansavęs net 21 šio rašytojo knygų vertimą.

Kaimyninės Latvijos vaikai ir paaugliai galės šiurpintis skaitydami Kotrynos Zylės „Sielą sumuštinių dėžutėje“. Šia kalba taip pat pasirodys Tomo Dirgėlos ir iliustruotojos Gretos Alice „Užkeiktoji pono Kuko knyga“, Linos Žutautės „Ferdinandas ir Pū“, Beno Bėranto ir iliustruotojos Vilijos Kvieskaitės „Bambukas yra lėėėtas“.

Estijoje šį rudenį bus išleista Ignės Zarembaitės ir Gretos Alice knyga „Emilio laiškas“. Lietuvos autorių knygos pradžiugins ir Sakartvelo vaikus. Savo gimtąja kalba jie galės skaityti Kristinos Norvilaitės iliustruotą Birutės Mar knygą „Gėlininkė“ ir Vytauto V. Landsbergio pasakojimų serijos apie baltą laukinį arklį Dominyką pirmąją knygą „Arklio Dominyko meilė“ su Gedimino Pranckevičiaus iliustracijomis. Į Armėniją atkeliaus įsisenėjusius princesių, riterių ir drakonų stereotipus griaunanti Mariaus Marcinkevičiaus ir Vaivos Braškutės knyga „Princesė“.

Vertimų skatinimo programa vykdoma nuo 2001 m. Per šį laikotarpį jau yra finansuoti 486 knygų vertimai į 39 pasaulio kalbas. Lietuvos kultūros institutas kasmet finansuoja po 30-40 naujų literatūros kūrinių vertimų.

Dėmesys laureatėms

Lietuviškų literatūros tekstų vertimų į užsienio kalbas skatinimo programa Lietuvoje vykdoma nuo 2001-ųjų. Per programos gyvavimo dvidešimtmetį yra finansuota 440 Lietuvos autorių knygų vertimų į 36 užsienio kalbas.

Šį pavasarį finansavimas paskirtas septyniolikai grožinės ir negrožinės literatūros kūrinių vertimų į įvairias užsienio kalbas. Daugiausia užsienio leidėjų dėmesio sulaukė tarptautiniais apdovanojimais įvertinti Lietuvos autorių kūriniai.

ES literatūros premiją 2019 m. pelniusi Dainos Opolskaitės novelių knyga "Dienos piramidės" šįkart sulaukė net trijų vertimų į italų, lenkų ir makedonų kalbas.

Į italų kalbą šį kūrinį verčiantis Adriano Cerri pasakoja, kad D. Opolskaitės knyga susidomėjo sėkminga italų leidykla "Iperborea", kuri per pastaruosius tris dešimtmečius išleido svarbiausius šiaurės Europos – ypač skandinavų – literatūros kūrinius. D. Opolskaitė bus pirmoji lietuvių literatūros atstovė šios leidyklos kataloge.

Kuo "Dienos piramidės" galėtų patraukti Italijos skaitytojų dėmesį? "Spėju, kad italų skaitytojams patiks tai, kaip talentingai autorė paverčia "pavojingai banalų" savo personažų gyvenimą "banaliai pavojingu" įvykiu", – sako A. Cerri.

Aktualumo nepraranda Giedros Radvilavičiūtės esė rinktinė "Šiąnakt aš miegosiu prie sienos" ir Lauros Sintijos Černiauskaitės romanas "Kvėpavimas į marmurą", už kurias autorės taip pat buvo įvertintos ES literatūros premija. L. S. Černiauskaitės kūrinys verčiamas į graikų, o G.Radvilavičiūtės – į albanų kalbas.

Pasirinkimo kriterijus

Didelio užsienio leidėjų susidomėjimo sulaukė ir naujasis Kristinos Sabaliauskaitės istorinis bestseleris "Petro imperatorė". Institutas šįkart finansavo net tris jo vertimus į olandų, prancūzų ir latvių kalbas. Latvijoje bus išleista jau antroji ypač palankiai įvertinto romano dalis, Prancūzijoje ir Nyderlanduose – pirmoji.

"Petro imperatorę" į olandų kalbą verčianti Anita van der Molen prisipažįsta, kad jau išvertė pusę knygos, kuri jai pačiai yra labai įdomi, todėl esanti tikra, kad Nyderlanduose romanas sulauks sėkmės.

"Nyderlandų visuomenė vis labiau domisi moterų vaidmeniu istorijoje. Jų pozicija visada buvo apleista, o dabar norima suteikti joms pelnytą vietą. "Petro imperatorė" puikiai atitinka šią tendenciją. Romaną dar žavesnį daro rašytojos pasirinkimas pasakoti pirmuoju asmeniu ir pagrindinė jo veikėja – moteris šalia Petro Didžiojo, kurio vardas yra plačiai žinomas Nyderlanduose", – teigia vertėja A. van der Molen.

Laiko patikrinta

Kaimyninės Lenkijos skaitytojus pasieks Birutės Jonuškaitės romanas "Maestro", Šiaurės Makedonijos – Grigorijaus Kanovičiaus "Šėtono apžavai", Kinijos – Antano Škėmos romanas "Balta drobulė".

Poezijos skaitytojams užsienio leidyklos pristatys Tomo Venclovos, Sigito Parulskio, Kornelijaus Platelio kūrinių rinktines. Vienų dažniausiai verčiamų Lietuvos poetų eilėraščiai bus išleisti Vokietijoje, Italijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Graikijos skaitytojai turės galimybę tęsti pažintį su Lietuvos poezijos klasika. Maironio eilėraščius verčiantis Sotiriosas Souliotis sako, kad graikams jie tikrai bus įdomūs ir suprantami.

"Maironio poezija susidomėjau išvertęs Kristijono Donelaičio "Metus". Manau, kad jei graikai susidomėjo K. Donelaičiu, tikrai susidomės ir Maironiu. Jis graikams yra net artimesnis už K. Donelaitį, nes kalba apie meilę tėvynei, kuri mums yra labai svarbi", – nuomone dalijasi literatūros vertėjas S.Souliotis.

Svarbūs liudijimai

Užsienio skaitytojus pasieks ir du nauji negrožinės literatūros vertimai. Dalios Grinkevičiūtės memuarai "Lietuviai prie Laptevų jūros" bus išleisti Albanijoje. Iki šiol Lietuvos kultūros institutas jau finansavo aštuonis D. Grinkevičiūtės memuarų vertimus į anglų, ispanų, lenkų, olandų, prancūzų, serbų, suomių ir vokiečių kalbas. Išskirtiniai tremties atsiminimai ir jų užrašymo istorija užsienyje kiekvienąkart sulaukia skaitytojų ir kritikų dėmesio.

Į kinų kalbą bus verčiama avangardinio kino pradininko, poeto Jono Meko knyga "Coversations with Film-Makers: Movie Journal Columns from 1961 to 1975" (Pokalbiai su filmų kūrėjais: 1961–1975 m. kino žurnalo skiltys). Lietuvos kultūros institutas siekia prisidėti prie J.Meko kūrybinio palikimo populiarinimo pasaulyje ir jau yra suteikęs finansavimą aštuoniems jo poezijos vertimams į anglų, italų, portugalų, prancūzų, rusų ir vokiečių kalbas.

Kalbės ir paveikslėliai

Šį pavasarį LKI taip pat finansavo rekordinį skaičių Lietuvos autorių sukurtų iliustruotų knygų: įvairiose pasaulio šalyse jų bus išleista net devyniolika. Tokį užsienio leidėjų dėmesį paankstino pernai atnaujinta Vertimų skatinimo programa – leidėjams buvo suteikta galimybė ne tik prašyti finansavimo iliustruotoms knygoms versti, bet taip pat pretenduoti į papildomą paramą šių knygų autorių teisėms įsigyti, iliustracijų, redagavimo, dizaino paslaugoms.

Iliustruotų knygų kūrėjai dažnai tampa pirmaisiais ambasadoriais, kurie supažindina pasaulio vaikus ir suaugusius skaitytojus su Lietuva.

Suteikus finansavimą, artimiausiu metu Lietuvos autorių sukurtos iliustruotos knygos pasieks ne tik Europos, bet ir tolimąsias šalis: Japoniją, Jungtinius Arabų Emyratus, Kiniją, Libaną, Meksiką, Turkiją.

Lietuvos iliustruotų knygų kūrėjai dažnai tampa pirmaisiais ambasadoriais, kurie supažindina pasaulio vaikus ir suaugusius skaitytojus su Lietuva. Neabejotinai vienos svarbiausių yra vaikų literatūros klasiko Kęstučio Kasparavičiaus sukurtos knygos, skaitomos net 27 pasaulio kalbomis. Šįkart LKI finansavimą suteikė net keturių K.Kasparavičiaus knygų vertimams: Estijoje pasirodys "Sodininkas Florencijus", Albanijoje – "Apie gyvūnus", Turkijoje – "Dryžuota istorija", o Slovėnijoje – "Meškelionė". Kelionę per pasaulio kalbas tęsia ir gyvoji Evelinos Daciūtės ir Aušros Kiudulaitės legenda "Laimė yra lapė". Knyga bus išleista Lenkijoje ir Šiaurės Makedonijoje.

Užsienio knygynus ir bibliotekas pasieks Mariaus Marcinkevičiaus ir Rasos Jančiauskaitės, Tomo Dirgėlos ir Dalės Karpavičiūtės, taip pat T.Dirgėlos ir Ingos Dagilės, Beno Bėranto ir Vilijos Kvieskaitės, Juliaus Kelero ir Aistės Papartytės, Kęstučio Navako ir Marijos Smirnovaitės, Mikalojaus Vilučio sukurtos knygos.

Aktualios temos

Užsienio leidėjus sudomino ir negrožinės iliustruotos knygos vaikams, padedančios užmegzti pokalbį gamtosaugos ir istorinės atminties klausimais.

Pernai rudenį išleista M. Marcinkevičiaus ir I.Dagilės knyga "Akmenėlis" sulaukė ne tik įvertinimų Lietuvos ir tarptautiniuose konkursuose, bet ir užsienio leidėjų dėmesio. Italijos leidykla "Caissa Italia" išleis pirmąjį knygos vertimą.

"Knyga šviesiai ir kartu labai paprastai pasakoja apie labiausiai šokiruojantį XX a. įvykį. Man atrodo, kad ji yra puikus būdas pristatyti vaikams Holokausto temą", – apie savo sprendimą Italijoje išleisti "Akmenėlį" pasakoja leidyklos vadovas Yuri Garettas ir priduria, kad jo dėmesį patraukė unikali pasakojamos istorijos, siužeto ir iliustracijų dermė.

Opią nykstančių gyvūnų temą atveriančią Giedrės Rakauskienės ir Dovilės Kubrakovaitės-Bakutės knygą "Paskutinis pasaulyje baltasis raganosis" ketinama išleisti Meksikoje ir Turkijoje.

Rudenį finansavimo sulaukė 20 knygų vertimų į estų, hebrajų, ispanų, korėjiečių, kroatų, latvių, lenkų, rusų, slovėnų, suomių, ukrainiečių ir vokiečių kalbas. Tarp jų – Dainos Opolskaitės, Sigito Parulskio, Kristinos Sabaliauskaitės, Alvydo Šlepiko romanai, Antano A. Jonyno, Mariaus Buroko poezija, Jurgos Vilės ir Linos Itagaki, Monikos Vaicenavičienės knygos vaikams ir paaugliams.

„Šiais metais ne tik finansavome daugiausiai vertimų per visą Vertimų skatinimo programos istoriją, bet ir užsienio leidėjai pateikė daugiau paraiškų. Tai vertiname kaip nuoseklaus ir COVID-19 pandemijos nepertraukto darbo su literatūros vertėjais ir leidėjais rezultatą. Nors šiais metais buvo atšauktos pasaulinės knygų mugės ir stiprų smūgį patyrė svarbiausi literatūros festivaliai, institutas ieškojo ir rado naujų, virtualių būdų užsienio leidyklas sudominti Lietuvos literatūra“, – sako instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė.

Užsienio leidyklos domisi įvertintais Lietuvos autorių kūriniais

Užsienio leidėjai renkasi išleisti kitose šalyse skaitytojų ir specialistų jau įvertintus Lietuvos autorių kūrinius. Netrukus ispanakalbis pasaulis atsivers Alvydo Šlepiko romaną „Mano vardas – Marytė“. Tai jau 8-asis šio romano vertimas, kurį finansuoja Lietuvos kultūros institutas. Romaną į ispanų kalbą verčia Margarita Santos Cuesta, išleis leidykla „Tusquetes editores“, kurios knygų kataloguose puikuojasi Gabrielio Garcíjos Márquezo, Julio‘aus Cortázaro, Harukio Murakamio pavardės.

Viena populiariausių Estijos leidyklų „Varrak“ savo skaitytojams pristatys Kristinos Sabaliauskaitės naująjį romaną „Petro imperatorė“, kurį verčia Tiina Kattel. Lietuvos kultūros instituto finansuotas šio romano vertimas į latvių kalbą jau pirmąją savaitę tapo viena perkamiausių knygų Latvijoje.

Lietuvos autorių sėkmei yra reikšmingi tarptautiniai pripažinimai. Europos Sąjungos literatūros prizu įvertintas Dainos Opolskaitės novelių rinkinys „Dienų piramidės“ patraukė Kroatijos leidyklos „Sandorf“ dėmesį ir paskatino ieškoti vertėjos. „Dienų piramides“ išvertusi Julija Gulbinovič mano, kad D. Opolskaitės novelės tikrai bus populiarios Kroatijoje. „Pirmieji komentarai, kuriuos išgirdau iš kroatų skaitytojų, patvirtina, kad tekstai jiems pasirodė tamsoki, gotiški, šiaurietiški. Manau, kad šie epitetai gali pritraukti kaip tik tokios literatūros mėgėjus, galbūt skandinaviškos literatūros mylėtojus arba mažesnių, neįprastesnių šalių literatūra besidominčius skaitytojus, o gal tuos, kurie laukia būtent lietuvių literatūros“, – pasakoja vertėja, D. Opolskaitės kūrinius pradėjusi versti šią vasarą instituto surengtoje Vertėjų rezidencijoje.

Lietuvos prozos gerbėjus Latvijoje pasieks Sigito Parulskio „Tamsa ir partneriai“, Ukrainoje – Dalios Staponkutės knyga „Mano mažoji Odisėja. Iš dviejų renkuosi trečią“ ir Kanadoje kuriančio Antano Šileikos šnipų romanas „Laikinai jūsų“ („Provisionally Yours“). Izraelyje bus išleista Jungtinėje Karalystėje palankiai įvertinta vieno žymiausių šiuolaikinių žydų rašytojų Grigorijaus Kanavočiaus knyga „Šėtono apžavai“. Suomijos leidykla „Kirjallisuus- ja kulttuuriyhdistys Särö ry (Särö)“ rengia specialų žurnalo numerį, skirtą Lietuvos kultūrai ir literatūrai.

Net dviejų poetų knygos pasirodys Lenkijoje

Lenkų kalba bus išleistos net dviejų Lietuvos poetų – Antano A. Jonyno ir Mariaus Buroko – poezijos knygos. Abiejų poetų eilėraščius verčia du itin patyrę Lenkijos vertėjai: M. Buroko eilėraščius – Agnieszka Emilia Rembiałkowska, A. A. Jonyno poeziją – vienas žymiausių Lenkijos vertėjų, poetas, eseistas, idėjų istorikas Adamas Pomorskis.

A. A. Jonyno eilėraščius verčiantis A. Pomorskis žavisi poeto stiliumi ir kūrybinėmis galimybėmis. „Antanas A. Jonynas yra poetas, kuris savąja išskirtine poetine kalba sujungia moderniai santūrų ir tikriausiai labai lietuvišką mąstymo ir matymo būdą bei jauseną su giliai įsisavinta Europos, pirmiausiai vokiečių kalbos rato bei prancūziškojo modernizmo poezijos tradicija. Ta vokiškai romaniškoji tradicija buvo ir yra poetui bei gerai poeto žinomai šiuolaikinei vokiečių poezijai įkvėpimo šaltinis. Visgi Jonyno savojo stiliaus galimybės yra tokios didelės, kad pakyla aukščiau tos tradicijos. Netgi pasakyčiau, kad šiuolaikinėje Europos poezijoje nežinau kito tokio poeto, kuris turėtų tokio plataus diapazono balsą,“ – apie A. A. Jonyno poeziją kalbą vertėjas A. Pomorskis, manantis, kad Lenkijos skaitytojui A. A. Jonyno poezija bus stilistinė naujiena.

Lietuvos poeziją savo skaitytojams pristatys ir Vokietijos leidykla „KLAK Verlag“. Literatūros vertėjo Markuso Rodunerio sudarytoje rinktinėje bus publikuoti Mindaugo Nastaravičiaus, Vaivos Grainytės, Linos Buividavičiūtės, Aušros Kaziliūnaitės, Nerijaus Cibulsko, Tomo Petrulio, Ramunės Brundzaitės, Ernesto Noreikos, Ievos Toleikytės, Simono Bernoto, Gretos Ambrazaitės, Lauros Kromalcaitės, Dovydo Grajausko kūriniai. Leidykla „KLAK Verlag“ jau yra išleidusi Valdo Papievio, Eugenijaus Ališankos ir Mikalojaus Vilučio kūrinių. Su šia leidykla Institutas bendradarbiauti pradėjo besiruošdamas pristatyti Lietuvą Leipcigo knygų mugėje 2017 m.

„Sibiro haiku“ užkariauja vertėjus ir pasaulį

Jurgos Vilės ir Linos Itagaki komiksų knyga „Sibiro haiku“ yra viena populiariausių Lietuvos autorių knygų vaikams ir jaunimui. Šįkart finansavimas skirtas net 3 vertimams vienu metu: į estų kalbą knygą verčia Tiina Kattel, į rusų kalbą – Aleksandra Vasilkova, į ukrainiečių kalbą – Beatričė Beliavciv. Dar 6 knygos vertimus Institutas finansavo ankstesniais metais, knyga jau išleista Prancūzijoje, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje ir Latvijoje, verčiama į rumunų kalbą.

Viena „Sibiro haiku“ autorių, rašytoja Jurga Vilė sako, kad kiekvienas knygos vertimas yra didelis stebuklas, tačiau naujausi vertimai į kaimyninių šalių kalbas rašytojai brangūs dėl bendrų patirčių. „Labai džiaugiuosi „Sibiro haiku“, prabilusia latviškai, nes dalinamės panašiais išgyvenimais, praeitis mus sujungia. Taip pat ir su kitais kaimynais: estais, ukrainiečiais, lenkais. Vertimas į rusų kalbą – lyg svajonės išsipildymas, didžiausias atlygis. Turint omeny, kad savo pasakojimu norėjau perteikti bendražmogišką patirtį, neskirstyti į „mes“ ir „jie“, su pagarba prisiliesti prie to sudėtingo laikotarpio ir padėkoti. Taip, kaip mano močiutė buvo dėkinga Sibire sutiktiems geriems žmonėms, padėjusiems išgyventi.“

Kitais metais Latvijos vaikus taip pat pasieks ypatinga Monikos Vaicenavičienės pažintinė knyga „Kas yra upė?“. Ukrainoje bus išleista Ignės Zarembaitės ir Gretos Liekytės sukurta slaptųjų paštininkų istorija „Emilio laiškas“, Slovėnijoje pasirodys Klemeno Pisko versta Beno Bėranto knyga vaikams „Baubaimė“. Lietuvos kultūros institutas yra finansavęs pastarosios knygos vertimą į ukrainiečių kalbą.

Vertimų skatinimo programa įsteigta 2001 m. Nuo 2010 m. šią programą vykdo Lietuvos kultūros institutas. Per programos gyvavimo dvidešimtmetį yra finansuoti 397 Lietuvos autorių knygų vertimai į 35 pasaulio kalbas.

Šiemet ruošiamasi finansuoti Vokietijos leidyklų planuojamus Antano Škėmos „Baltos drobulės“, Alvydo Šlepiko „Lietaus dievas ir kiti“, „Lietuvių liaudies pasakų rinktinės“, Eugenijaus Ališankos „Gatvė tarp dviejų bažnyčių“, Marijos Drėmaitės „Architektūra ir gyvenamoji statyba sovietinėje Lietuvoje“, Algirdo Sabaliausko „Mes baltai“ knygų vertimus.

Austrijoje rengiamasi publikuoti Laimono Briedžio „Vilnius. City of Strangers“, Rimvydo Stankevičiaus „Patys paprasčiausi burtažodžiai“ ir Renatos Šerelytės „Vėjo raitelis“ knygų vertimus.

Užsienio leidėjai domisi Undinės Radzevičiūtės romanu „Žuvys ir drakonai“: knygą ruošiamasi leisti Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

Į anglų kalbą bus verčiama Jurgio Kunčino „Tūla“, Ričardo Gavelio „Jaunojo žmogaus memuarai“ ir Ilzės Butkutės „Poezijos rinktinė“.

Ukrainoje pasirodys Liongino Baliukevičiaus „Partizano Dzūko dienoraštis“,  Ellen Hinsley „Magnetic North. Conversations with Tomas Venclova“. Garsi Ukrainos poetė Marianna Kiyanovska vers Gintaro Grajausko „Poezijos rinktinę“.

Bus finansuojami du Prancūzijos leidyklas sudominę vertimai: Algirdo Juliaus Greimo „Iš arti iš toli“ ir Dalios Grinkevičiūtės „Lietuviai prie Laptevų jūros“. Italijos leidykla leis Giedros Radvilavičiūtės „Šiąnakt aš miegosiu prie sienos“, Graikijos leidykla – Dalios Staponkutės „Iš dviejų renkuosi trečią. Mano mažoji odisėja“. Rusijoje ruošiamasi išleisti Tomo Venclovos „Pagyrimas salai“.

Didžioji dalis šių vertimų pasieks skaitytojus jau 2017 metais.

Lietuvos kultūros instituto kuruojama ir vykdoma Vertimų skatinimo programa vykdoma nuo 2001 metų. Per 15 metų į įvairias pasaulio kalbas išversta 200 knygų.

Per metus skelbiami du konkursai, kurių metu pateikiamos paraiškos. Visas paraiškas vertina penkių nepriklausomų ekspertų komisija. Pagrindiniai vertinimo kriterijai – aukštos kokybės literatūra, patikimi ir profesionalūs vertėjai, perspektyvi ir aktyvi leidykla. Pernykštis Vertimų skatinimo programos biudžetas – apie 70 tūkst. eurų. Pasak instituto, dėl projektų svarbos, padidėjusio užsienio leidėjų susidomėjimo finansavimas pastaraisiais metais didėjo, tačiau lėšų neužtenka ir dalis leidėjų paraiškų lieka nefinansuotos. Tai dažniausiai reiškia, kad knygos nebus išverstos ir išleistos.   

Balandžio 12-14 dienomis vyksiančioje Londono knygų mugėje Lietuva, Latvija ir Estija išbandys trišalio prisistatymo modelį, kuriuo remsis 2018 m. Londone atstovaudamos savo literatūrai kaip šalys-viešnios.

Lietuvos prisistatymą Londono knygų mugėje koordinuoja Lietuvos kultūros institutas drauge su Lietuvos kultūros atašė Jungtinėje Karalystėje Rita Valiukonyte.

Pasak Lietuvos kultūros instituto direktorės Aušrinės Žilinskienės, vertimų rinka Jungtinės Karalystės leidyboje užima vos 4 procentus. „Dedama daug pastangų, kad mūsų literatūros vertimai patektų į šį kontekstą. Lietuvos kultūros instituto Ekspertų vizitų programa su Lietuvos autorių kūryba, leidyklomis ir vertėjais supažindino jau ne vieną britų leidėjų delegaciją. Tikimės, kad bendros trijų Baltijos šalių pastangos bus dar efektyvesnės“, - teigė A. Žilinskienė.

Londono knygų mugės renginiuose dalyvaus Lietuvos kultūros viceministras Arnas Neverauskas, Estijos ambasadorius JK Lauris Bambusas ir Latvijos kultūros ministrė Dace Melbārde. Lietuva bendrame Baltijos šalių stende į mugę susirenkantiems leidybos profesionalams pristatys naujausias lietuvių autorių knygas (grožinės literatūros, poezijos leidinius, knygas vaikams, humanistiką, laisvalaikio literatūrą, knygos meno kolekciją ir t.t.).

Balandžio 12 d. Baltijos šalių rašytojai dalyvaus seminare „Kryžkelės yra visur“ („Crossroads are Everywhere“). Migracijos, mažos šalies išlikimo XXI amžiuje temos, kaip išlaikyti meilę savo kultūrai ir kalbai, neperžengiant į agresyvų nacionalizmą – apie šias aktualijas kalbėsis rašytojas, Talino ir Helsinkio universitetų profesorius Reinas Raudas, latvių politologas ir publicistas Ivaras Ijabas bei lietuvių rašytoja Paulina Pukytė. Renginį moderuos britų rašytojas, redaktorius ir vertėjas Danielis Hahnas (šiuo metu nominuotas tarptautinei „Bookerio“ premijai už Angolos autoriaus Jose Eduardo Agualusa knygos vertimą).

Londone susitiks ir Baltijos šalių poetai: renginyje „Nauji balsai iš Baltijos: poezija iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos“ („New Voices from the Baltics: poetry from Estonia, Latvia and Lithuania“) savo kūrybos vertimus į anglų kalbą skaitys Ilzė Butkutė, Inga Gaile (Latvija) ir estas Asko Künnap. Poezijos skaitymus moderuos britų leidėja, redaktorė ir poetė Jane Commane.

Beje, nuo balandžio 27-osios Ilzės Butkutės poezija skambės Londono Britų bibliotekoje ir kitose Jungtinės Karalystės erdvėse: lietuvių poetės eilėraštis „Lopšinė Rachelei“ atrinktas į Europos literatūros festivalio – Literatūros nakties programą („Poetry Periscope“ projektą). Autorės balsu lietuviškai ir angliškai įrašytas eilėraštis bus transliuojamas Britų bibliotekoje įrengtoje instaliacijoje. O gegužės 10 d. Paulina Pukytė dalyvaus kitame šio literatūros festivalio renginyje kartu su latvių rašytoja Māra Zālīte ir estų autoriumi Ilmaru Taska.

45-uosius metus skaičiuojanti Londono knygų mugė skirta knygų, medijų, vaizdo ir garso produkcijos leidybos, autorių teisių, produkcijos platinimo ir kt. su šia industrija susijusiems profesionalams iš viso pasaulio. Ši dalykinių kontaktų ir derybų erdvė pasižymi stipria seminarų, konferencijų, diskusijų programa.

Į mugę kasmet susirenka virš 25 tūkst. dalyvių iš 120 šalių.

Neseniai pradėjusios Lietuvos kultūros atstovavimą Kinijoje atašė Agnės Biliūnaitės ir Lietuvos kultūros instituto iniciatyva 2015 m. lapkritį Lietuvoje lankėsi dvi teatro ekspertės iš Pekino ir Šanchajaus. Po šio vizito sulaukta konkrečių pasiūlymų: nepriklausomas Pekino Penghao teatras, birželį organizuosiantis 7-ąjį scenos menų festivalį, šiemet į jį pakvietė net keturis spektaklius iš Lietuvos: E. Nekrošiaus „Borisą Godunovą“, V. Bareikio „Kaligulą“ ir du „Stalo teatro“ pastatymus – „Tarmių stalą“ bei „Gandro dovaną“.

Kovo 19 d. (šeštadienį), 15 val. „Stalo teatras“ kviečia visus, laukiančius parskrendančių gandrų su dovanomis, į Vilnių, į Menų spaustuvę, kur matysite muzikinį etnologinį veiksmą „Gandro dovana“. 2010 m. šis spektaklis buvo įvertintas aukščiausiu Lietuvoje teatro apdovanojimu – „Auksiniu scenos kryžiumi“ lėlių ir objektų teatro srityje.

Spektaklyje Jis ir Ji (Tėtis ir Mama arba Dievas ir Deivė), skambant gyvai atliekamai muzikai, pasitelkę įvairius senoviškus rakandus, kuria pasaulį pagal senovės lietuvių ,,gyvybės medžio“ modelį. Iš tešlos „iškildina“ šliaužiančius, ropojančius požemio gyventojus, kalvėje „nukaldina“ gyvūnus ir žmones, paukščius, dainomis „išaudžia“ saulę ir mėnulį... Ir laukia Paukščių taku parskrendančio gandro...

Gyvybės medis auga šaknimis giliai įsiskverbęs į žemę, jo šakos apima visą pasaulį, o viršūnė remiasi į dangų. Paukščiai – tarpininkai tarp dangaus ir žemės. Gandras dar ir šiandien laikomas šventu paukščiu, nešančiu žmonėms laimę. Tai vienintelis Lietuvos paukštis, kuriam kalendoriuje skiriamos net dvi dienos: pavasarį švenčiamos Gandrinės ( Blovieščiai), o vasaros pabaigoje minimas šv. Baltramiejaus ir gandrų išskridimo diena. Senovės lietuviai tikėjo, jog gandrai, rudenį Paukščių taku išskrisdami į Dausas, išneša mirusiųjų vėles ir visokias ligas bei nelaimes, o pavasarį jie iš Dausų parnešą naujas sielas, norinčias gyventi žemėje.

Poetiškas ir gyvenimą kaip stebuklą išaukštinantis spektaklis – be teksto. Kūrybinė komanda – Algirdas Mikutis, Saulė Degutytė, Snieguolė Dikčiūtė, Darius Rakauskas, Valdas Narkevičius. Vaidina aktoriai S.Degutytė ir Saulius Čėpla, o muziką šiame spektaklyje pirmą kartą atliks Gediminas Žilys, grupės „Skylė“narys, folkloro, roko ir worldmusic grupės „Atalyja“ įkūrėjas, dainininkas, puikiai grojantis bosine gitara, kanklėmis ir kitais instrumentais , menininkas, vertinantis ir puoselėjantis senąją baltų kultūrą bei folklorą.

Spektaklyje žaismingai ritmiška aktorių vaidyba persipina su muzika, kuri atliekama egzotiniais muzikos instrumentais.

Gal kiekvienas šį pavasarį sulauksime savojo Gandro? Bandykime paspėlioti, ką jis kiekvienam iš mūsų iš Dausų parneš...