Šalies saugumas ir gynybos stiprinimas – pagrindinės temos jau kurį laiką, tačiau LMS sako, šalies ligoninės, ką darytų karo atveju, konkrečių žingsnių nevisai žino.

„Neabejoju, kad tokius planus turi, tačiau tie planai yra daugiau teorinio pobūdžio“, – teigė LMS pirmininkė Austrida Gerliakienė. „Mūsų vieta ekstremalios situacijos atveju nėra iki galo aiški“, – antrino ir Ukmergės ligoninės direktorius Rimvydas Civilka.

Anot A. Gerliakienės, trūksta aiškumo dėl funkcijų, taip pat klausiama, ar mūsų medikai paruošti ir gebėtų padėti patyrusiems politraumas. „LMS keliamas klausimas yra apie pačius medikus, apie gydytojus, apie slaugytojus, kaip jie būtų įveiklinti ekstremalios situacijos atveju, kokios apsaugos priemonės jiems būtų suteiktos. Šių dalykų nėra, nėra praktinių mokymų, nėra supažindinimo“, – teigė ji.

„Su administracija, tiek ir savivaldybės, esame turėję tokių susitikimų, pradinių aptarimų, bet jei kalbėti apie aiškų planą vienas–du–trys, ką darome konkrečiai, tai tokio neturime“, – tikino ir Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausioji gydytoja Gitana Čepienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ramina ir sako, kad struktūra sukurta, paskelbus mobilizaciją, aktyvuotųsi ir mobilizacijos valdymo grupė.

„Tam jau yra keturiolika gydymo įstaigų visoje Lietuvos teritorijoje, kurios veiktų traumų klasterio principu atitinkamai regionais. Jos dabar jau dirba su kariuomene, Karo medicinos tarnyba, Krašto apsaugos ministerija, ir mūsų parinkti mobilizacijos ir veikimo planai yra derinami ir detalizuojami jau pagal kariuomenės matomus scenarijus.“

A. Dulkys prideda, kad ne visos plano eilutės yra viešos. „Aš galiu apibendrintai pasakyti, kad esame pasitikrinę tose keturiolikoje įstaigų, kiek laiko užtektų vandens, elektros, kaip ten generatoriai veikia, kaip medicininės atsargos yra užtikrintos. Dabar to užtektų nuo vieno iki trijų mėnesių. Siekiame, kad būtų subalansuota ir suvienodinta“, – patikino jis.

Kitos įstaigos, pavyzdžiui, Ukmergės ligoninė, sako besiruošiantys savarankiškai. „Planuojame nusipirkti generatorių, kuris aprūpintų visą ligoninę elektros energija, jeigu kažkas atsitiktų. Šiandien yra generatorius, kuris aprūpintų reanimaciją ir Skubios pagalbos skyrių“, – pasakojo R. Civilka. Jis sako, kad yra ruošiama priedanga darbuotojams ir pacientams, patalpos rūsyje, jau vyko mokymai su kariškiais. „Ateityje aš tikiuosi, kad bus centralizuotai visoms ligoninėms, visiems darbuotojams kokie nors specialūs mokymai“, – teigė jis.

„Mes turime galvoti apie regioninį bendradarbiavimą ir aš asmeniškai čia kol kas pasigendu atidumo, kad sutartume, kaip būtų srautai perskirstyti, jei kuri nors ligoninė būtų sunaikinta, kaip būtų perskirstomi gydytojai, slaugytojai ir visa kita, to dar nebuvo. [...] Pamirškime mediciną. Jeigu nėra šildymo, vandens ir elektros, visos medicininės žinios tiesiog eina perniek“, – sakė Joniškio ligoninės vadovas Martynas Gedminas.

Tačiau Ukmergės rajono meras Darius Varnas dar kartą patikina: „Tam tikri medikai yra ruošiami ir tikriausiai būtent šita ligoninės darbuotojų organizacija ne viską puikiai žino, kaip kas yra, nes ir mes ne viską žinome, nors mes galime su iš dalies slapta medžiaga dirbti. Tai vienus dalykus gali viešinti, kitų ne, tačiau pats procesas tikrai vyksta.“

„Tikimės, kad šiais metais apmokysime apie 6 tūkst. medikų būtent veikti ekstremaliomis ir karo sąlygomis, ir jau žinau, kad šiuo metu yra numatytos gal šešios bendros gydymo įstaigų ir kariuomenės pratybos“, – planais dalijosi A. Dulkys.

Dar didesnio aiškumo pasigenda greitoji medicinos pagalba. „Kažkokių planų nei matėme, nei girdėjome, nei esame pasiruošę“, – teigė greitosios medicinos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Jolanta Keburienė.

Neabejoju, kad tokius planus turi, tačiau tie planai yra daugiau teorinio pobūdžio.

Šalmai, neperšaunamos liemenės, apranga, tai vieni iš dedamųjų, ko taip pat reikėtų specialistams. Ar visa tai Lietuva turi? „Apsaugos priemonių tikrai neturime. Galų gale kur būtų budėjimo vieta, kad ji būtų saugi, mes irgi kol kas nei turime, nei matėme, nei girdėjome. Tikrai matome grėsmę“, – tikino J. Keburienė. Kur, pavyzdžiui, kuro rezervas? Pasibaigus jam, nė vienas automobilis neišvažiuotų, net ir turint specialistų, kuriems taip pat reikia žinių ir pratybų.

„Mano turimomis žiniomis, Latvijos greitoji jau dalyvauja mokymuose kartu su pasieniečiais ir ruošiasi dienai X, vadinasi, jie yra geru žingsniu pirma mūsų“, – apie kaimynų pasiruošimą pasakojo pirmininkė. Latvijos greitoji kviečiasi mūsų specialistus. Vizitas pas kaimynus turėtų įvykti kitą mėnesį.

„Aš labai linkiu, kad niekada to neprireiktų, bet mes turime žinoti, ką darytume, jeigu taip atsitiktų“, – apie saugumo priemonių svarbą priminė A. Gerliakienė.

Sveikatos apsaugos ministras savo ruožtu praneša ir naujieną apie teikiamą paraišką Europos Komisijai: „Lietuva investuos apie 100 mln. eurų ir būtent Lietuvoje bus daromas medicininių atsargų, priemonių regioninis centras ES mastu. Mes, Lietuva, visą tai koordinuosime.“ Toks centras Lietuvoje turėtų atsirasti per trejus metus. Centras bus svarbus ne tik Lietuvai, bet ir aplinkinėms valstybėms.

Apie privalomus skiepus žurnalistai kalbėjosi su Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininke Auristida Gerliakiene.

– Ar daug medikų vis dar nepasiskiepiję?

– Šiai dienai, pagal pateiktus duomenis, yra pasiskiepiję 87 proc. medikų. Tai yra daugiausiai iš visų kitų sektorių.

– Kaip vertinate tai, kad skiepai nuo koronaviruso medikams būtų privalomi?

– Lietuvos medikų sąjūdis tai vertina teigiamai dėl to, kad visa medikų bendruomenė teikia kontaktines paslaugas ir jei vienas kuris nors suserga, tai turi izoliuotis ir didelė dalis kitų. Ir, kaip žinome, šiandien dienai medikų tikrai trūksta, todėl negalime rizikuot. Kitas dalykas, medikai teikia paslaugas ir imunosupresinei grupei gyventojų, tai mes juos turime saugoti. Todėl aš manau, kad tai yra geras, teisingas sprendimas. Mes jį palaikome.

Tas atidėliojimas, sprendimų tempimas gali būti žymiai žalingesnis nei skatinimas elgtis sąmoningai ir teisingai.

Stebint situaciją, kai buvo priimtas sprendimas mokėti patiems nesiskiepijusiems už PGR testus, yra ryškus postūmis į tai, kad žmonės vis dėlto nusprendė pasiskiepyti. Jie nebenori mokėti už testus. Tai aš manau, kad lygiai ta pati situacija bus ir su šiuo sprendimu. Kad tie, kurie dar abejojo, tai jie tiesiog skiepysis. Kaip ir minėjau, 87 proc. yra pasiskiepijusių, todėl nemanau, kad tai skaldytų medikų bendruomenę ar kitaip ją neigiamai paveiktų. Nes sąmoningumas būtent medikų yra pats aukščiausias iš visų gyventojų.

– Medikų trūkumas, kaip ir pedagogų, yra tam tikruose regionuose, ypatingai – mažesniuose miesteliuose. Kaip galvojate, ar tas privalomas skiepijimas dar labiau nesumažins darbuotojų skaičiaus?

– Kaip ir minėjau, aš nematau tokių tendencijų. Kaip tik yra atvirkščiai. Nes tie, kurie abejojo, jie skiepijasi. Ir aš manau, kad tai dar labiau paskatins.

Kalbant apie mokytojus, tai yra antra sąmoninga grupė gyventojų. 82 proc. šiuo metu yra pasiskiepijusių. Tai aš nemanau, kad čia yra kokia nors grėsmė.

– Sakote, kad privalomi skiepai turi būti ir kuo greičiau?

– Na, radikalūs sprendimai kartais yra teisingi. Ir tas atidėliojimas, sprendimų tempimas gali būti žymiai žalingesnis nei skatinimas elgtis sąmoningai ir teisingai.

Apie planuojamą protesto akciją ketvirtadienį socialiniame tinkle sąjūdžio nariai, pranešė naujienų portalas delfi.lt.

„Sudalyvavome įvairiose diskusijose, keliose darbo grupėse, buvo vaikštoma į ministerijas ir kitas institucijas, kai kur mūsų nariai į darbo grupes buvo įtraukti kaip tikrieji nariai, kai kur leido mums dalyvauti kaip stebėtojams, kitos profesinės sąjungos dalyvavo darbo grupėse, tačiau matome, kad pirmiausia, žadėto 20 proc. (atlyginimo padidinimo) nuo gegužės nebus“, – pareiškė Lietuvos medikų sąjungos tarybos pirmininkė Živilė Gudlevičienė.

Anot jos, nuo šių metų sausio 4 dienos, kai įvyko pirmasis medikų mitingas, nieko konkretaus neįvyko ir kol kas nėra numatoma.

Pernai susikūrusi asociacija siekia, kad iki 2020-ųjų medikų vidutinis atlyginimas siektų 2600 eurų iki mokesčių, atlyginimus kasmet didinant po 30 procentų. Tuo metu Vyriausybė žada, kad šalies medikų atlyginimai vidutiniškai 20 proc. kils nuo gegužės, o vėlesniuose kursuose dar studijuojantiems gydytojams – rezidentams – algos apie 10 proc. turėjo padidėti nuo šių metų sausio.

Statistikos departamento duomenimis, vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių, išskyrus individualias įmones, trečiąjį šių metų ketvirtį buvo 850,8 euro.

„Visa tai yra derinta su Vyriausybe ir yra įrašoma – siekti tokio ir tokio užmokesčio. Nes jeigu mes neturime kažkokio aiškiai įvardinto siekio, mes nežinome galų gale, ko mes siekiame. O kaip seksis pasiekti, žinome, priklausys nuo to, kokia bus šalies ekonominė situacija“, – pasirašęs susitarimą su medikų profesinėmis sąjungomis sakė A.Veryga.

Po susitarimu nėra naujai susikūrusio Lietuvos medikų sąjūdžio atstovo parašo – ši organizacija derybose dalyvavo tik stebėtojo teisėmis, nes neturi profesinės sąjungos statuso.

Palaiko sąjūdį

"Džiaugiuosi, kad susikūrė Lietuvos medikų sąjūdis, kad jis garsiai išreiškė gydytojų norą oriai dirbti ir uždirbti. Jau keleri metai tas pačias problemas keliame susitikimuose su Sveikatos apsaugos ministerijos, teritorinių ligonių kasų atstovais, bet kultūringos, tylios kalbos mūsų valdžia negirdi", – sako Diagnostikos ir gydymo įstaigų asociacijos (DIGA) prezidentė Daiva Kazlauskienė.

Ji pareiškė įsitikinimą, kad politikai nebandys įbauginti Sąjūdžio, o išklausę priims tinkamus sprendimus, padidins išlaidas sveikatos priežiūrai, pasirūpins, kad liktų nenuskriausti ir pacientai, ir gydytojai.

"Kai kurių medikų darbo sąlygos kelia susirūpinimą visiems sistemos dalyviams. Susidariusi situacija, nors ir nėra šios valdžios veiksmų padarinys, ilgiau tęstis nebegali", – pabrėžia Nacionalinės gydymo įstaigų asociacijos pirmininkas Arturas Nastaravičius.

Anot jo, aktyvus visuomenės įsitraukimas ir pritarimas Lietuvos medikų sąjūdžio peticijai parodė, kad neišvengiamai turi būti priimami sprendimai politiniu lygiu.

"Palaikome Lietuvos medikų sąjūdžio siekį gerinti darbo sąlygas mažiausiai uždirbantiems medicinos darbuotojams ir tikime, kad bendras visų organizacijų darbas leis sukurti palankesnę sveikatos sistemą tiek pacientams, tiek joje dirbantiems medikams", – sako A.Nastaravičius.

Kiek dar meluosime?

Apie tai, kad nemokamas gydymas Lietuvoje yra mitas, medikų bendruomenėje kalbama jau seniai.

"Nemažai konfliktų tarp gydytojų ir jų pacientų kyla todėl, kad valstybė nesugeba įdiegti ekonominiais skaičiavimais pagrįstos sveikatos priežiūros kainodaros ir gydymo įstaigos neišgali suteikti visų paslaugų už patvirtintus įkainius. Dėl to pacientai turi mokėti už medicinines priemones, tyrimus", – aiškina D.Kazlauskienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad, Konstitucinio Teismo išaiškinimu, mūsų Konstitucijoje įtvirtintos tik gyvybiškai būtinos nemokamos medicinos paslaugos.

"Bet vis dar gajus įsitikinimas, kad gydymas yra nemokamas. Tai viešai deklaruoja Valstybinė ligonių kasa ir Sveikatos apsaugos ministerija", – piktinasi Diagnostikos ir gydymo asociacijos DIGA prezidentė.

Labai aiškiai ir garsiai reikia pasakyti: nėra visai nemokamos medicinos, nes valstybė nepajėgi sumokėti visiems norintiesiems už viską.

Gydymo įstaigų vadovai teigia, kad jau pavargo dirbti nuostolingai, nes valstybė už paslaugas sumoka nepakankamai. Nenorima patvirtinti realiomis sąnaudomis apskaičiuotų bazinių kainų, pagal kurias atsiskaitoma gydymo įstaigoms už jų suteiktas paslaugas, ligoniams patiems tenka susimokėti faktiškai antra tiek, kiek skiria valstybė.

"Labai aiškiai ir garsiai reikia pasakyti: nėra visai nemokamos medicinos, nes valstybė nepajėgi sumokėti visiems norintiesiems už viską. Valstybė moka krepšelio principu ir pagal apmokėjimo dydį tai būtų galima prilyginti ECO standartui", – įsitikinusi AND klinikos vadovė Vaida Raubienė.

Gydytojų inkvizicija

Ne vienas gydytojas turi per savo praktiką atvejų, kai, atrodo, nekalti ir logiški jo veiksmai užtraukdavo įstaigos vadovų ar teritorinių ligonių kasų nemalonę.

Medikai nebijo pasakyti tiesos, kad jie yra priversti vieni kitus apgaudinėti paciento ir gydytojo labui, kad vienas gautų paslaugą, o kitas – atlygį už ją.

"Yra patarlė – visiems geras nebūsi. Jeigu atsižvelgi į paciento pageidavimus, valdžia baudžia. Jei nori būti geras valdžiai – gausi skundą iš paciento. Tiek vienam, tiek kitam įtikti sunku, nes reikalavimai dažnai būna nepagrįsti ir nemotyvuoti. Pacientas nori visko, greitai ir nemokamai, ko, deja, valdžia neduoda, nors garsiai deklaruoja, kad tai daro. Dažniausiai stojame paciento pusėn, nors rizikuojame būti nubausti valdžios ne už piktybiškumą, o už gerą valią", – sako Vilniaus Pašilaičių šeimos medicinos centro direktorė Eglė Galgauskienė.

Yra patarlė – visiems geras nebūsi. Jeigu atsižvelgi į paciento pageidavimus, valdžia baudžia. Jei nori būti geras valdžiai – gausi skundą iš paciento. Tiek vienam, tiek kitam įtikti sunku, nes reikalavimai dažnai būna nepagrįsti ir nemotyvuoti.

Medikai apgailestauja, kad valstybė atsakomybę už savo nesugebėjimą pasirūpinti sveikatos apsauga perkelia ant gydytojų ir slaugytojų pečių, kartu provokuodama konfliktą tarp paciento ir personalo. Šią problemą, Diagnostikos ir gydymo įstaigų asociacijos DIGA valdybos nario Algirdo Mačiulaičio nuomone, galėtų sušvelninti atviras pripažinimas, kad valstybė negali visko apmokėti, todėl reikia sutarimo, kiek ir už ką moka ji ir kiek primoka pacientai.

Neskatina rūpintis sveikata

Mokslininkai yra apskaičiavę, kad kiekvienas profilaktikai išleistas euras duoda maždaug dešimties eurų grąžą. Vadinasi,  tiek sutaupoma vaistams, nes apie ligą sužinojus ankstyvoje stadijoje, stipresnis žmogus lengviau su ja kovoja, greičiau pasveiksta ir grįžta į darbą.

Nepaisant tyrimų, rodančių, kad lietuvių sveikata prastesnė už daugelio europiečių, ligų profilaktika mūsų šalyje vis dar yra podukros vietoje.

"Valstybė lyg ir deklaruoja, kad profilaktika labai svarbi ir į ją pirmiausia reikėtų investuoti, siekiant išsaugoti žmonių sveikatą. Taip kartu taupomos lėšos, nes užkirsti kelią ligai yra daug pigiau, negu ją vėliau gydyti. Deja, teorija visiškai skiriasi nuo praktikos", – apgailestauja "InMedica" klinikų tinklo medicinos direktorius Arūnas Ivanauskas.

Šiandienė finansavimo situacija, kai apmokėjimo gydymo įstaigoms sistema pagrįsta sergamumu, o ne profilaktika, neskatina žmonių labiau domėtis savo sveikata, o medikų – juos tirti.

Susirgus reikia pinigų

Diagnostikos ir gydymo įstaigų asociacijos DIGA prezidentės D.Kazlauskienės teigimu, Lietuvos sveikatos priežiūros sistema griūva katastrofiškai. Pirmieji pradėjo emigruoti jauni specialistai, ši mintis jau nebaugina ir vyresnio amžiaus gydytojų.

"Jie nebebijo palikti šalį, integruotis į naują aplinką, mokytis kalbų, nes nori gyventi oriai. Nori jaustis įvertinti valstybės, kurioje jie sunkiai mokėsi, planavo dirbti, gydyti Lietuvos žmones, – akcentuoja D.Kazlauskienė. – Tačiau mūsų valdžia nenori, kad jos piliečiai laiku gautų prieinamas gydymo paslaugas. Ji tik populistiškai kartoja, kad mūsų šalyje medicina nemokama, ir skiria šeimos gydytojui du eurus per mėnesį už vieno darbingo amžiaus paciento gydymą."

Gydytoja ragina pasakyti gyventojams, kad jie patys yra  atsakingi už save ir turi suvokti, kad susirgus reikės turėti asmeninių lėšų ar papildomą savanorišką privatų sveikatos draudimą, kurį privalu įteisinti.

"Gydytojai nėra vergai baltais chalatais, jie nori dalytis: atiduoti savo žinias mainais už tinkamą atlygį, nori skirti pakankamai laiko pacientui, kad galėtų be streso išgirsti jo nusiskundimus priėmimo metu, nori būti saugūs konsultuodami ir skirdami tyrimus, visus, kuriuos privalo atlikti, ir be baimės žiūrėti pacientui į akis jausdami, kad padarė viską, ką turėjo ir galėjo padaryti", – medikų lūkesčius vardija D.Kazlauskienė.

Gydytojai vadovai – už esminę pertvarką

Aktyvėjant debatams dėl atlyginimų medikams didinimo, Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga (LGVS) reiškia pritarimą neseniai susikūrusio Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) reikalavimams, kad nuo ateinančių metų pradžios visų sveikatos priežiūros sistemos darbuotojų atlyginimai būtų padidinti 30 proc., per artimiausius metus – 50 proc., o iki 2020 m. – iki vidutinio ES šalių atlyginimo.

LGVS prezidentas mokslų daktaras Kęstutis Štaras tikina, kad jo vadovaujama sąjunga ir toliau ketina skirti ypatingą dėmesį sveikatos priežiūros įstaigų valdymo optimizavimui, žmogiškųjų išteklių pritraukimui, nes tai leidžia gerinti paslaugų prieinamumą, mažinti personalo darbo krūvį. Be to, LGVS nariai ir toliau ketina kiek įmanoma finansiškai prisidėti prie darbo užmokesčio didinimo visam medicininiam personalui.

"Dėl to visiškai nepritariame Lietuvos gydytojų sąjungos prezidento profesoriaus Liutauro Labanausko viešai išsakomai pozicijai, kad dėl šiuo metu medicinos sistemoje vykstančių įvykių yra kalti sveikatos priežiūros įstaigų vadovai. Tai niekur neveda, o tik supriešina sunkiai medicinos sistemoje dirbančius žmones. Manau, kad tik visi kartu sutelkę jėgas ir veikdami išvien, o ne vieni kitus kaltindami galime sustabdyti medicinos personalo emigraciją, pagerinti paslaugų prieinamumą ir kokybę. Juk mums visiems rūpi Lietuvos gyventojų sveikata, todėl turime drauge stengtis daryti viską, kad nenukentėtų žmonės", –  susidariusią situaciją komentuoja LGVS prezidentas K.Štaras.

Sveikatos priežiūros įstaigų vadovus iš visos Lietuvos vienijanti organizacija taip pat pritaria ir kitiems LMS reikalavimams: nedelsiant priimti dokumentus, ribojančius maksimalų darbo krūvį sveikatos priežiūros įstaigose, nustatyti minimalią pacientų konsultacijos trukmę, sustabdyti finansinių sankcijų ar išieškojimų taikymą sveikatos priežiūros įstaigoms ar jų darbuotojams už netyčines klaidas, jeigu pacientams nebuvo padaryta žala jų sveikatai ar gyvybei.

LGVS nepriimtina pastaruoju metu įsigalėjusi praktika bausti gydymo įstaigas ar jų darbuotojus už netyčines administracines sveikatos paslaugų teikimo klaidas, jeigu nebuvo padaryta žala pacientų sveikatai ar gyvybei.

"Sankcijos neturėtų būti taikomos už formalius pažeidimus. Taip pat būtina sukurti ir įgyvendinti už žalos be kaltės atlyginimo modelį sveikatos sistemoje, o, užuot baudus, reikėtų skatinti gerų rezultatų pasiekusias gydymo įstaigas", – sako K.Štaras.

Kaip viena iš spręstinų problemų gydytojai vadovai mato ypač didelį atotrūkį, kuris susidaro tarp pirminio, antrinio ir tretinio lygio sveikatos priežiūros įstaigų biudžeto. Skirtumas itin ženklus dėl to, kad už tą pačią suteiktą paslaugą sveikatos priežiūros įstaigai periferijoje ir dideliame mieste nustatytas skirtingas įkainis.

"Mokestis už paslaugas turi būti didinamas tam tikra numatyta konkrečia suma, o ne visiems pridedant, pavyzdžiui, 20 procentų prie dabartinio įkainio. Procentinis įkainių kėlimas išbalansavo VLK apmokėjimo sistemą ir susidarė didžiulis atotrūkis, atskirtis tarp sveikatos priežiūros įstaigų periferijoje ir didesniuose centruose. Dėl to, kai kurios savivaldybių įstaigos gali atsidurti ant bankroto ribos", – pastebi LGVS prezidentas.

Jis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad į Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis apmokamų paslaugų įkainį neįskaičiuotos lėšos medicinos personalo kvalifikacijai kelti. LGVS įsitikinusi, kad tai turi būti apmokama iš valstybės biudžeto lėšų, dėl to būtina peržiūrėti kvalifikacijos kėlimo sistemą, lėšas skiriant universitetams ir kolegijoms.

Komentaras

Vytautas Kasiulevičius:

Vilniuje GLIMSTEDT advokatų kontoroje lapkričio 15 d., oficialiai stebint šios kontoros teisininkui Vytautui Birmontui, susikūrė Lietuvos medikų sąjūdis. Steigiamajame susirinkime dalyvavo daugiau kaip 60 steigėjų. Išrinkome Lietuvos medikų sąjūdžio tarybą, kurią sudaro 21 narys iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir kitų Lietuvos miestų. Mane išrinko vadovauti tarybai. Dar nėra išrinkatas sąjūdžio pirmininkas. Jį planuojame rinkti nurimus mūsų mūšiams dėl biudžeto ir jau rengiant nacionalinį susitarimą "Tvari ir kokybiška sveikatos apsaugos sistema nuo 2018 metų". Savo misiją matau šio kelio pradžioje ir ieškant kandidato į Lietuvos medikų sąjūdžio pirmininko postą. Būsimo lyderio paieškai labai pravers feisbukas. Surengsime visuotinį susirinkimą, kuriame ir spręsime daugelį klausimų. Pradėsime naujų narių priėmimą. Paskelbsime atsakingus už įvairias veiklas asmenis ir jų kontaktus. Viską darome be profesionalų pagalbos, iš entuziazmo ir be jokio finansavimo. Tikime, kad nacionalinis susitarimas įgis pagreitį, kai prie mūsų prisijungs garsūs šalies ekonomikos ir administravimo ekspertai.

Apie tai jis antradienio vakarą paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“. Jis BNS teigė, kad pagrindinis motyvas trauktis iš Lietuvos medikų sąjūdžio tarybos pirmininko pareigų yra tai, kad jis yra premjero Sauliaus Skvernelio šeimos gydytojas.

„Tai kelia tam tikrą grėsmę reputacijai ir interpretacijoms – todėl, kad būdamas premjero šeimos gydytoju, o tą žurnalistai komunikuoja, aš galiu būti įtakojamas, premjeras gali būti įtakojamas. Iš tikrųjų tiek premjeras, tiek aš turime būti laisvi nuo šitų dalykų“, – BNS antradienį sakė V. Kasiulevičius.

Jis sakė nesiūlęs premjerui keisti šeimos gydytojo.

„Nesiūliau. Jeigu premjeras nori matyti mane šeimos gydytoju, tai aš juo lieku“, – teigė medikas.

V. Kasiulevičių, kaip savo šeimos gydytoją, S. Skvernelis su šypsena antradienį žurnalistams pristatė po antradienį įvykusio susitikimo su medikų sąjūdžio atstovais.

„Ne premjeras tai iškomunikavo. Žurnalistai iškomunikavo, premjeras tiesiog turėjo komentuoti ir galop jis patvirtino“, – teigė V. Kasiulevičius.

V. Kasiulevičius taip pat yra vienas iš prezidentės Dalios Grybauskaitės gydytojų. Paklaustas, ar prezidentės gydymas nesikirto su pareigomis medikų judėjime, jis sakė bijantis, kad jo atsakymai gali būti neteisingai interpretuoti.

„Man sunku dabar teisingai atsakyti į visus tuos klausimus, kuriuos jūs pateikiate, nes tai bus interpretuota ne taip, kaip aš galvoju, tai gal aš neatsakinėsiu“, – sakė V. Kasiulevičius.

Medikas tikino, kad premjeras jo nespaudė trauktis iš judėjimo vadovų.

„Tarybos užduotis ir įpareigojimas man buvo dalyvauti derybose su premjeru“, – aiškina V. Kasiulevičius ir kartu patikino, kad siekdamas šio susitikimo nepasinaudojo pažintimi su S. Skverneliu.

„Aš manau, kad tas laikas, kurį aš praleidau vadovaudamas sąjūdžiui, buvo labai produktyvus, mes pradėjome daryti darbus, kuriuos jau reikėjo daryti seniai, ir tam tikri susitarimai šiandien ir su premjeru pasiekti, rodo, kad mes galime pasiekti proveržį“, – apie savo trumpą vadovavimą naujam medikų judėjimui kalbėjo V. Kasiulevičius.

V. Kasiulevičius lieka Lietuvos medikų sąjūdžio tarybos nariu.

Tinkle „Facebook“ medikas rašė, kad „susitikti oficialiai su premjeru be užkulisinių derybų, o vien spaudžiant ir palaikant viešajai nuomonei Lietuvoje nėra dažnas reiškinys. Ir mes tai padarėme“.

Kartu jis rašė, kad paaiškėjus, jog jis – premjero gydytojas, atėjo laikas pasirinkti – pacientas ar tolimesnė politinė karjera.

„Aš renkuosi Pacientą. Nes kažkada taip pažadėjau sau. Atleiskit man už tai. Visa mūsų Sąjūdžio Taryba, visi mano viešųjų komunikacijų strategai, mano draugai dabar vieningai smerkia šį mano žingsnį. Bet mes kiekvienas apsisprendžiame, kas teisinga gyvenime ir ką turime pasakyti žmonėms. Sąjūdžio Taryba šiomis dienomis išsirinks naują pirmininką ir pagaliau išrinks viso mūsų Sąjūdžio vadovą. Tuomet visi procesai taps negrįžtami. Duokit laiko. Naujoji Tarybos vadovybė informuos visą medikų bendruomenę dėl tolimesnių žingsnių. Aš žinau, kad viskas mums bus gerai ir aš žinau, kad niekada neišsižadėsiu Sąjūdžio, visada padėsiu būsimiems lyderiams. Būkite visi kartu“, – sakome V. Kasiulevičius įraše.

Lietuvos medikų sąjūdžio inicijuotą peticiją, kurioje, be kita ko, reikalauta jau nuo 2018 metų sausuo medikams kelti algas 30 proc., pasirašė per 40 tūkst. žmonių. Antradienį po susitikimo su premjeru V. Kasiulevičius sakė, kad „greičiausiai sąjūdis turės pasiekti kompromisą“. Premjeras po šio susitikimo sakė, kad medikų atlyginimai galėtų didėti 20 proc. nuo gegužės, o jei bus galimybių, atlyginimų kėlimo pradžia gali ir ankstėti.