Pernai būtent B segmento atstovas „Renault Clio“ buvo karūnuotas mūsų šalies „Metų automobiliu“, tad ir šiųmečiuose rinkimuose netrūko šios klasės atstovų, kai spalio pabaigoje į kovą stojo „Honda e“, „Honda Jazz“, „Mini Cooper SE“, „Opel Corsa“ ir jos elektrinė versija „Corsa-e“, „Toyota Yaris“, „Peugeot e-208“ bei atnaujintas „Citroën C3“.

Vertindami pastarąjį, geriausio automobilio rinkimų komisijos nariai sutartinai pažymėjo išskirtinį C3 dizainą ir važiavimo bei salono komfortą.

„Iš šiuo metu rinkoje siūlomų analogiško kalibro mašinų „Citroën C3“ labiausiai išskiria savitas dizainas, itin minkšta pakaba ir jautrūs stabdžiai. Pastarųjų dviejų savybių derinys persėdus iš bet kurio vokiško ar japoniško automobilio gali kiek nustebinti, nes sukuria kelionės susirangius vandens lovoje įspūdį. Stabdžio paminą liečianti pėda pradeda atrodyti pernelyg sunki“, – išlipęs iš automobilio kalbėjo įvairių leidinių žurnalistas, ilgametis „Metų automobilio“ komisijos narys Renaldas Gabartas.

Jo teigimu, nepaisant kompaktiškumo, prancūziškas mažylis itin atlaidus ir prastai kelio kokybei ar pasenusiai dangai. „Asfalto lopiniais nusėta danga, kuria dardant kitais automobiliais kyla grėsmė išbarstyti plombas iš krūminių dantų, su C3 atrodo dar visai gera“, – šmaikštavo komisijos narys.

Jam pritarė ir jo kolega „Lietuvos metų automobilio 2021“ komisijoje Žilvinas Pekarskas – jo teigimu, „Citroën C3“ šiuo aspektu išsiskiria iš kitų.

„Jis skirtas žmogui, kuris nori kiek kitokio automobilio ir dažnai važinėja duobėtais keliais. Jo pakaba tikrai viena minkščiausių šiame segmente – važiuodamas net ir didelį atstumą, nė kiek nepavargsti“, – pasakojo žurnalistas.

Ypač daug dėmesio komfortui

Su kolegos vertinimu sutiko ir žurnalo „Keturi ratai“ bendraautoris Egidijus Babelis. Jis taip pat išskyrė „Citroën C3“ montuojamus trijų cilindrų 1,2 l darbinio tūrio benzininius ir naujos kartos keturių cilindrų 1,5 l dyzelinius variklius.

Komfortas yra kertinė dalis, išskirianti šį automobilį iš kitų.

„Komfortas yra kertinė dalis, išskirianti šį automobilį iš kitų. Įprastai mažyliai dėl nedidelės ratų bazės pasižymi standesniu važiavimu, o „Citroën C3“ yra išskirtinai minkštas. Dėl to, žinoma, kenčia valdymo savybės, bet tai – patogi mašina. Ir dar tos firminės „Citroën“ sėdynės, kurios labiau panašios į mažus fotelius“, – įspūdžiais dalijosi E. Babelis.

Evoliucionuojant „Citroën“ interjerui, salono kūrėjai sėdynėms skyrė ypač daug dėmesio: kuo ilgesnė kelionė, tuo vairuotojo ir keleivių savijauta labiau priklauso nuo sėdėjimo komforto. Į naują „Citroën C3“ sumontuotos „Advanced Comfort“ sėdynės yra pačių gamintojų patentuotos technologijos kūrinys, mažinantis kelionės poveikį nugarai dėl patobulintos juosmens atramos.

„Ir, žinoma, reikia pažymėti automobilio dizainą. Išsiskiria tiek C3 išorė, tiek salonas“, – akcentavo E. Babelis.

Laikydamiesi tradicijos pabrėžti dizaino kūrybiškumą, šį kartą „Citroën“ suteikė galimybę C3 modelį itin individualizuoti. Norint susikurti savo automobilio išvaizdą, galima rinktis iš 97 kėbulo elementų derinių, tarp kurių siūlomi ir trys stogo apdailos variantai.

Be to, tradiciškai automobilio dureles dengia „Airbump“ apvadai, ne tik išskiriantys C3 eismo sraute, bet ir suteikiantys praktiškumo – apdraudžiantys nuo subraižymų siaurose erdvėse.

Vejasi aukštesnį segmentą

Anot E. Babelio, mažieji automobiliai nuosekliai gerėja ir važiavimo bei interjero kokybe sparčiai vejasi ankstesnius aukštesnio segmento modelius. Štai vien naujajame „Citroën C3“ gali būti sumontuota 12 pagalbos vairuotojui sistemų. Vienos didina vairuotojo komfortą, antros užtikrina saugumą, trečios skinasi pirmuosius žingsnius savo segmente.

Pavyzdžiui, naujojo „Citroën C3“ priekiniame stikle yra integruota „Full HD“ raiškos vaizdo kamera su 16 GB vidine atmintine ir GPS funkcija. Ji visaverčiai atlieka vaizdo registratoriaus funkciją, fiksuodama viską, ką vairuotojas mato priešais automobilį. Toks vaizdo įrašas vėliau gali būti naudojamas kaip įrodymas nagrinėjant eismo įvykį.

R. Gabarto teigimu, nagrinėjant šiuolaikinius automobilius apie didelius skirtumus ir kažkurių modelių pranašumus ar trūkumus galima kalbėti tik smarkiai įsikarščiavus, nes esminėmis savybėmis, lemiančiomis kelionių saugumą, komfortą, funkcionalumą, patikimumą ar priežiūros ypatumus, visi konkurentai yra labai arti vienas kito.

„Skiriasi emocija, kurią automobiliai generuoja. Manau, kad šis tinkamiausias ieškantiems alternatyvų vokiškam pragmatizmui, pirmenybę teikiantiems savitumui, norintiems komforto XXL pakuotėje“, – teigė žurnalistas.

Kokios savybės nulėmė, kad „Kuga“ buvo įvertintas tokiu apdovanojimu? Anot „Lietuvos metų automobilio 2021“ rinkimų komisijos narių, jų buvo daugiau nei viena.

Universalų „žudikai“

Žvalgytis naujo automobilio dažnas pradeda tada, kai jo prireikia šeimai. Ir rasti idealų variantą ne visada lengva, mat konkurencinė kova dėl pirkėjų dėmesio kasmet vis aštrėja. Visgi kai kuriais atvejais gamintojai pataiko tiesiai į dešimtuką. Bent jau tuo tiki „Lietuvos metų automobilio 2021“ rinkimų komisijos nariai, šiemet spėję išbandyti ne vieną modelį, kuris galėtų atidurti pasirinkimų, tinkamų šeimoms, sąraše.

Kaip pastebi rinkimų komisijos nariai, dar prieš kelerius metus paklausti, kokį automobilį turėtų rinktis šeima, kurią sudaro du suaugę žmonės ir du arba trys vaikai, jie būtų nedvejodami pirštu bedę į vieną ar kitą universalą. Tačiau laikai pasikeitė ir dabar, kalbant apie automobilius, kuriuos renkasi šeimos, reikėtų žvalgytis į miesto visureigių segmentą. Ypač – vidutinio dydžio. Tokių šiemet „Metų automobilio“ rinkimuose buvo bent du: naujasis „Ford Kuga“ ir atnaujinta „SEAT Ateca“ versija.

Su tuo, kad ieškant automobilio šeimai reikėtų žvalgytis ne į universalus, o pasidomėti miesto visureigiais, sutinka ir Matas Buzelis, „CarVertical“ kūrybininkas ir „Lietuvos metų automobilio 2021“ rinkimų komisijos narys. Anot jo, miesto krosoverius galima vadinti visiems įprastų universalų evoliucija.

„Dažnai tokių automobilių praktiškumas tik simboliškai nusileidžia universalams, tačiau pirkėjus žavi dėl labai paprastų savybių – aukštesnių prošvaisos ir sėdėjimo pozicijos. Taip vairuotojai užsitikrina geresnį matomumą, neretai patogiau įsėsti bei išlipti iš salono“, – argumentuoja pašnekovas.

Ir tuo, kad miesto visureigiai ne ką mažiau praktiški nei universalai, įsitikinti nesunku. Pavyzdžiui, rinkimuose išbandytas naujasis „Kuga“ turi net 645 l talpos bagažinę – vieną didžiausių segmente. O prireikus galima nulenkti galines sėdynes ir erdvę dar padidinti, taip pat – stumdyti jas į abi puses ir padidinti salono erdvę. Artimiausias rinkimuose dalyvaujantis konkurentas „SEAT Ateca“ tokiu įspūdingu bagažinės dydžiu pasigirti negali – ji siekia 485 l.

Didžiausias kompromisas

Anot M. Buzelio, miesto visureigiams populiarumo nestinga ir todėl, kad jie aprūpinti mieste puikiai veikiančiais agregatais, tačiau nėra tokie ūkiški kaip klasikiniai vadinamieji tikri visureigiai. Tokių krosoverių žaidimo aikštelės yra šiuolaikiniai miestai.

Komisijos nario žodžius liudija ir ne vienas miesto visureigio atributas, susijęs su naujausiomis technologijomis ir anksčiau naudotas tik „premium“ segmento modeliams, o dabar perkeltas ir į ekonominės klasės modelius. Pavyzdžiui, kaip „Kuga“ atveju, kojos mostu po užpakaliniu buferiu atidaroma bagažinė, leidžianti patogiai sukrauti pirkinių maišus, arba automatinė automobilio parkavimo sistema, galinti perimti ir pavarų perjungimą, ir paminų valdymą. Įvardinti reikėtų ir galimybę turėti internetą tiesiog automobilyje bei prie jo prijungti kelis skirtingus įrenginius.

Laimi visi: ir gamintojai, ir pirkėjai.

Prie „Kuga“ mobiliosios saitvietės galima prijungti dešimt skirtingų įrenginių. Kitaip tariant, jeigu ilgesnėje kelionėje pabosta žiūrėti pro langą, visuomet galima įsijungti internetą išmaniajame telefone, o norint ir prijungti prie automobilio informacijos ir pramogų sistemos.

Pasak M. Buzelio, nors automobilių pramonė juda elektrifikacijos link, tik pačių didžiausių miestų, megapolių, gyventojai bandys arba atsisakyti nuosavų automobilių, arba turimus keisti į mažesnius, kompaktiškesnius. Tačiau šeimoms ir toliau reikės nuosavų automobilių, o miesto visureigius, anot pašnekovo, galima laikyti didžiausiu įmanomu kompromisu.

„Tokių automobilių gamintojai įrangos sąraše pažymi daugiausiai varnelių, o racionalumą vertinantys vairuotojai tuo tik džiaugiasi. Laimi visi: ir gamintojai, ir pirkėjai“, – įsitikinęs automobilių rinkos ekspertas.

Vienas iš nedaugelio

Vertindami 30 į „Lietuvos metų automobilio“ titulą pretenduojančių automobilių, rinkimų komisijos nariai pastebėjo ir tai, kad kone visiškai išnyko dyzelinu varomi automobiliai – tokių buvo tik du, „Ford Kuga“ bei „Škoda Octavia“. Tiesa, „Kuga“ siūlomas trijų skirtingų variantų: su dyzeliniu arba benzininiu varikliais, švelniuoju hibridiniu MHEV, o nuo 2021 m. – ir kaip iš tinklo įkraunamas hibridas (angl. „Plug-in hybrid“, PHEV), leidžiantis mieste elektra nuriedėti iki 56 km (WLTP matavimų duomenys).

Anot vieno iš „Lietuvos metų automobilio“ rinkimų komisijos narių Dainiaus Leonavičiaus, nors dyzelinu varomi automobiliai nyksta lyg dinozaurai, vis dar tokie modeliai yra nepakeičiami ilgose kelionėse ir dideliuose atstumuose.

„Net ir elektrifikacijos epochoje vis dėlto kol kas nieko nėra geriau už dyzelį. O kalbant apie „Kuga“, nemenka bagažinė, kokybiškos salono apdailos medžiagos ir dyzelinis variklis sako, kad jis puikiai tiks tolimoms šeimos kelionėms“, – įsitikinęs automobilių žinovas, pridūręs, kad šiuo automobiliu įveikė beveik 800 km, iš kurių pusę – magistrale, o degalų sąnaudos tesiekė 5,5 l / 100 km.

„Lietuvos metų automobilio 2021“ rinkimuose dalyvavo 30 skirtingų naujausių Lietuvos rinkoje pasirodžiusių modelių. Šiemet rinkimai organizuoti jau 24-ąjį kartą.