„Visų paraatletų didžiausia svajonė ir tikslas – atstovauti Lietuvai paralimpinėse žaidynėse, to jie kasdien siekia. Rinktinėje turime ir labai patyrusių sportininkų, laimėjusių medalius elitinėse varžybose, ir jaunų bei perspektyvių, dar laimėsiančių apdovanojimus. Jeigu ne šiandien, tai jau rytoj“, – pranešime spaudai teigė M. Bilius. 

Iš viso penkios dešimtys Lietuvos rinktinės paraatletų varžosi aštuoniose sporto šakose: lengvojoje atletikoje, plaukime, dziudo imtynėse, šaudyme, triatlone, šaudyme iš lanko, golbole (aklųjų riedulyje) ir snieglenčių sporte. Lietuvos paralimpinio komiteto prezidento teigimu, tikslas – kad ateityje atstovaujamų sporto šakų daugėtų.

Mindaugas Bilius. D. Labučio / ELTOS nuotr.

Lietuvai kelialapį į Paryžiaus paralimpines žaidynes jau yra iškovojusi Raimeda Bučinskytė, kuri taps pirmąja mūsų šalies šaule svarbiausiame ir didžiausiame žmonių su negalia sporto renginyje. Šiaulietei bilietą į Paryžių garantavo pernai Europos para čempionate Roterdame iškovotas sidabro medalis.

Raimeda Bučinskytė. D. Labučio / ELTOS nuotr.

Šiais metais dėl vietų Paryžiaus paralimpinėse žaidynėse kovosiančių dešimčių paraatletų laukia pasaulio ir Europos čempionatai, planetos taurės etapai, kiti startai. Sportininkų tikslas – parvežti medalių iš šių varžybų ir kovoti dėl taip sunkiai pasiekiamos vietos Paryžiaus žaidynėse.

Lietuvos paralimpinės rinktinės pristatymas. D. Labučio / ELTOS nuotr.

„Atranka į žaidynes vyks dar pusmetį. Lengvaatlečiai turi galimybę išsikovoti vietas gegužę Japonijoje vyksiančiame pasaulio čempionate. Deja, valstybės skiriamo finansavimo nepakanka aukščiausio rango varžybose dalyvauti visiems, turintiems normatyvus. Dėl to, padedami rėmėjų, mes bandysime išvežti kuo daugiau sportininkų į šias elitines varžybas, kad Lietuva ir jos trispalvė būtų kuo labiau matomos tarp pasaulio geriausiųjų“, – sakė M. Bilius.

Renginio metu buvo pristatyti ir naujieji Lietuvos paralimpinio komiteto mecenatai. M. Bilius džiaugėsi, kad prie paralimpiniam judėjimui, visai žmonių su negalia bendruomenei ir Lietuvos visuomenei aktualių klausimų sprendimo nuo šiol prisidės „BITĖ Lietuva“ ir TV3.

Iš kairės: Gintas Butėnas, Laura Blaževičiūtė, Mindaugas Bilius.  D. Labučio / ELTOS nuotr.

Mecenatai įsipareigojo prie Lietuvos paralimpinio komiteto tikslų įgyvendinimo ketverius metus prisidėti finansine ir viešinimo paslaugų parama, kurios vertė – 1 mln. eurų.

Jos kandidatūra penktadienį patvirtinta LPAK Generalinėje asamblėjoje.

A. Narmontė pakeis ligšiolinį komiteto generalinį sekretorių P. Kalvelį, ėjusį šias pareigas nuo 2017-ųjų.

„Dėkoju Pauliui, kuris ypač daug prisidėjo prie tikslų, kuriuos drauge Lietuvos paralimpiniame komitete pasiekėme nuo 2017 metų. Tai – nuolatinis finansavimo paralimpiniam sportui didėjimas, išplėstas valstybės rentas gaunančių paralimpiečių ratas, Sporto fondo dalis žmonių su negalia fizinio aktyvumo projektams, sulygintos paralimpiečių ir olimpiečių stipendijos, didėjančios valstybės premijos“, – pranešime spaudai sakė A. Narmontė.

Naująja LPAK generaline sekretore tapusi A. Narmontė nuo 2020 metų dirbo organizacijos plėtros vadove, vadovavo Lietuvos paralimpinei misijai Tokijo vasaros paralimpinėse žaidynėse Japonijoje 2021 metais.

50 proc. – pirmas žingsnis

Lietuvos paralimpinio komiteto (LPOK) prezidento Mindaugo Biliaus teigimu, jei Vyriausybė patvirtintų 50 proc. sveikųjų olimpinių žaidynių premiją, tai būtų sveikintinas visuomenės ir politikų žingsnis į priekį.

"Dėl paralimpiečių ar neįgaliųjų sportininkų Švietimo, mokslo ir sporto ministerija parengs nutarimą Vyriausybei, kad būtų mokama 50 proc.  sveikųjų olimpinių žaidynių premija. Tiek kurtieji, tiek paralimpinis judėjimas, tiek Specialiosios olimpiados komitetas sako, kad šiame etape tai būtų didelis žingsnis", – pabrėžė LPOK vadovas.

M.Bilius sakė, kad yra aštuoni sportininkai, iš kurių kiekvienam premija siekia 6 tūkst. eurų, o kad premijos būtų padvigubintos, reikia apie 65 tūkst. eurų.

Vis dėlto buvę premjerai Algirdas Butkevičius ir Saulius Skvernelis padvigubindavo premijas, tačiau, LPOK prezidento teigimu, nuo 2018 m. sausio įsigaliojus naujai Sporto įstatymo redakcijai, neliko sakinio, kad Vyriausybė išskirtinėmis sąlygomis gali pakeisti premijų dydžius.

Premijos dydis už sportinius pasiekimus paralimpiečiams ir sveikiesiems olimpiečiams Lietuvoje skiriasi beveik septynis kartus.

Nesuprantamas skirtumas

Prezidento Gitano Nausėdos patarėja Simona Vilkelytė pabrėžė, kad, šalies vadovo nuomone, skirtumai tarp sportininkų, pasiekusių aukšto meistriškumo rezultatus, turėtų būti panaikinti, nes visos olimpinio judėjimo varžybos ir jose laimėjimus pelnę sportininkai turėtų būti vertinami vienodai.

"Šiandien įstatymas nenumato kliūčių suteikti vienodo dydžio premijas, bet tai sprendžia Vyriausybė savo nutarimu. Jeigu žiūrėtume į įstatymo formuluotę, tai yra išskirstyti skirtingi žaidynių lygiai. Vienintelis iki galo nesuprantamas skirtumas – kad paralimpinės, kurčiųjų ir specialiosios olimpinės žaidynės yra žemesniuose punktuose nei olimpinės žaidynės ar į olimpinių žaidynių sąrašą įtrauktos kitos sporto šakos", – sakė S.Vilkelytė.

Misija – atkurti teisingumą

Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė Monika Ošmianskienė pabrėžė, kad į varžybas reiktų žiūrėti ne per negalios perspektyvą, bet per kitus kriterijus – kalbėti apie Lietuvos vardo garsinimą, mastą, žiūrimumą, populiarumą, konkurencingumą.

Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė akcentavo, kad premijų suvienodinimas arba judėjimas to link galėtų būti socialinio teisingumo atkūrimas.

"Aukšto lygio pasiekimas turėtų būti žvelgiamas per platesnes aplinkybes – finansavimas paralimpiniam sportui yra apie dešimt kartų kuklesnis, infrastruktūros galimybės – gerokai mažesnės. Ar tai apskritai palyginamos situacijos, kurias galėtume dėti ant lėkštutės remdamiesi tik konkurencingumo principu, kad vien dėl jo turėtų būti nustatomas skirtingas premijų dydis?" – kalbėjo kontrolierė.

LPOK generalinis sekretorius Paulius Kalvelis atkreipė dėmesį, kad premijos dydis paralimpiečiams ir olimpiečiams skiriasi beveik septynis kartus. "Nesiseka surasti pasaulyje tokio didelio atotrūkio", – akcentavo P.Kalvelis.

Lietuvos paralimpinio komiteto pranešime nurodoma, kad už M. Bilių balsavo 19 iš 20 delegatų, atstovavusių Lietuvos paralimpinio komiteto nariams – Lietuvos neįgaliųjų sporto federacijai, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sporto federacijai, Paralimpiečių asociacijai ir Lietuvos savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacijai.

M. Bilius buvo vienintelis kandidatas į Lietuvos paralimpinio komiteto prezidento postą.

Generalinės asamblėjos sesijoje delegatai išrinko Lietuvos paralimpinio komiteto Vykdomojo komiteto narius, kuriais tapo: M. Bilius, P. Kalvelis, Kęstutis Skučas, Arnoldas Januškevičius, Justinas Jasiukaitis, Rimantas Plungė, Saulius Galadauskas, Mindaugas Triušys ir Irena Burim.

Lietuvos paralimpinio komiteto viceprezidentu išrinktas Vytautas Girnius – pirmasis lietuvis paralimpinis čempionas, kuris istorines pergales pasiekė 1988 m. Seulo vasaros žaidynėse.

Tokijo vasaros paralimpinės žaidynės vyks Japonijoje šių metų rugpjūčio 24 – rugsėjo 5 d. Lietuvos paralimpinės rinktinės narių ir kandidatų sąraše yra 33 sportininkai.

Daugiausia – lengvaatlečių

LPAK vykdomojo komiteto patvirtintame 2021 m. paralimpinės rinktinės narių ir kandidatų sąraše – 33 paraatletai, aštuonių sporto šakų atstovai.

Gausiausia – lengvaatlečių grupė, ją sudaro aštuoniolika sportininkų, trys iš jų – kandidatai į pagrindinę sudėtį.

Branduolys – patyrę paralimpiečiai Ramunė Adomaitienė, Kęstutis Skučas, Jonas Spudis, taip pat pasaulio, Europos čempionai ir prizininkai Andrius Skuja, Egidijus Valčiukas, Danas Sodaitis, Ramūnas Verbavičius.

Šeši paraatletai – aklųjų riedulio (golbolo) komandoje, keturi – plaukikų grupėje.

K.Skučas dalyvavo jau penkiose paralimpinėse žaidynėse, aklųjų riedulio rinktinės žaidėjas Marius Zibolis – keturiose, o jo bendražygis Nerijus Montvydas ir lengvaatletė R.Adomaitienė – trijose.

Užpernai ir pernai tarp kandidatų buvęs lankininkas Rolandas Baranauskas šiemet – jau pagrindinėje rinktinėje.

Startas – kitą savaitę

"Kiekvienam rinktinės nariui esame numatę po vieną treniruočių stovyklą ir du kontrolinius startus prieš pagrindines varžybas. Tokių galimybių turime mūsų partnerių ir rėmėjų dėka", – sakė LPAK vadovas M.Bilius.

Pasak jo, valstybės asignavimai paraatletus pasieks tik įsibėgėjus pavasariui, bet jie varžyboms rengiasi jau dabar. Lengvaatlečiai ką tik grįžo iš treniruočių stovyklos Turkijoje ir vasario 10–13 d. dalyvaus "Grand Prix" serijos etape Dubajuje.

D.Dundzys, ruošdamasis tarptautinėms "Grand Prix" varžyboms, jėgas kaupė treniruočių stovykloje Turkijoje. (paralympics.lt nuotr.)

"Sportininkams taip pat numatyta lėšų maisto papildams, kraujo tyrimams. Šis sezonas ypač svarbus, sąlygos turi būti maksimaliai geros", – teigė M.Bilius.

Kelialapius į Tokijo paralimpiadą turi kol kas tik stajerė Aušra Garunkštytė ir Lietuvos aklųjų riedulio rinktinė.

K.Skučas dalyvavo jau penkiose paralimpinėse žaidynėse, aklųjų riedulio rinktinės žaidėjas Marius Zibolis – keturiose.

Atšaukė išvykas

Varžybų badas sutrikdė Valdo Gecevičiaus treniruojamos aklųjų riedulio komandos pasiruošimą paralimpinėms žaidynėms.

Tarptautinės aklųjų sporto federacijos (IBSA) šiemetinių renginių kalendoriuje iki Tokijo paralimpiados numatyti turnyrai JAV, Lenkijoje, Belgijoje, Švedijoje, Suomijoje, netgi mūsų šalyje (gegužę – Trakuose, birželį ir liepą – Vilniuje), tačiau ar jie bus surengti, lems COVID-19 pandemijos situacija.

Dėl koronaviruso grėsmių jau atšauktas šį mėnesį Japonijoje turėjęs vykti tarptautinis turnyras. Treniruočių stovyklą ir kontrolines rungtynes šioje šalyje planavo Lietuvos rinktinė, bet dėl epidemiologinių ribojimų to padaryti nepavyko.

Svarstyta alternatyva – išvyka į Turkiją, tačiau ir šių planų teko atsisakyti dėl pandemijos.

Lietuviai gins titulą

Šiuo metu mūsų šalies riedulininkai treniruojasi Vilniuje, "Šaltinio" klube.

Komandoje – M.Zibolis, Justas Pažarauskas, Mantas Brazauskis, Artūras Jonikaitis, N.Montvydas, Normantas Prušinskas.

Artimiausias galimas jėgų patikrinimas – balandį numatomas atviro Lietuvos čempionato etapas, tačiau tiksli varžybų data kol kas nepatvirtinta.

Iki Tokijo paralimpiados lietuviai planuoja rungtyniauti tarptautiniuose turnyruose Švedijoje (gegužės 12–17 d.) ir Suomijoje (liepos 7–11 d.) bei surengti maždaug mėnesio trukmės treniruočių stovyklą.

Paralimpinės vyrų aklųjų riedulio varžybos vyks rugpjūčio 25–rugsėjo 3 d. Lietuvos riedulininkai gins paralimpinių čempionų titulą.

Rinktinė

Aklųjų riedulys: šeši sportininkai (trenerio teikimu), vyriausiasis treneris Valdas Gecevičius, asistentė Sandra Šalčiūtė.

Lengvoji atletika: Ramunė Adomaitienė (trenerė Algina Marija Vilčinskienė), Andrius Skuja ir Egidijus Valčiukas (abiejų treneriai – Deimantas Jusys ir Tolvydas Skalikas), Jonas Spudis, Eugenijus Vaičaitis, Augustas Vaitaitis ir Silva Simonavičienė (visų treneris – D.Jusys), Danas Sodaitis (treneris Martas Skrabulis), Ramūnas Verbavičius (treneris Albinas Miliauskas), Donatas Dundzys (treneris Jonas Baltrušaitis), Kęstutis Skučas (treneris Vytautas Skučas), Aušra Garunkšnytė (treneris Linas Balsys), Petras Krapikas (treneris Alfonsas Buliuolis), Juozas Eigminas (treneris Edmuntas Matusevičius), Oksana Dobrovolskaja (treneris Rimantas Plungė); kandidatai – Osvaldas Kucavičius (treneris A.Miliauskas), Povilas Krapikas (treneris A.Buliuolis), Ramūnas Rojus (treneris J.Spudis).

Plaukimas: Gabrielė Čepavičiūtė (treneriai Rasa Mažutaitienė, Romaldas Bičkauskas), Edgaras Matakas (treneris Ramūnas Leonas), Mindaugas Dvylaitis ir Paulius Ašmontas (abiejų trenerė – Dita Jovita Kareckienė).

Dziudo: Osvaldas Bareikis (treneris Algirdas Mečkovskis).

Irklavimas: Augustas Navickas (treneris Tautvydas Vaitkūnas).

Šaudymas iš pistoleto: Raimeda Bučinskytė (treneriai Jurijus Noninas ir Bronius Volbikas).

Triatlonas: Ernestas Česonis (treneris Carlosas Prieto).

Šaudymas iš lanko: Rolandas Baranauskas (trenerė Inga Timinskienė).

- Kaip COVID-19 epidemija ir karantinas paveikė Lietuvos paralimpinio komiteto veiklą?

- Ši situacija mus paveikė panašiai kaip ir daugelį kitų organizacijų. Visa komanda dirba iš namų, dalis projektų nukelta. Tenka prisitaikyti prie esamų sąlygų, kiek galima labiau stengtis saugoti savo sveikatą, saugoti kitų žmonių sveikatą. Ir galbūt prisidėti prie kitų žmonių gerovės. Neseniai įvykdėme projektą, ištiesėme pagalbos ranką Lietuvos neįgaliųjų draugijai, kuri rūpinasi neįgaliais žmonėmis. Jie pristato maistą, veža žmones į dializes, teikia įvairias paslaugas neįgaliesiems. Jiems trūko skydelių, kaukių, vienkartinių pirštinių. Paralimpinis komitetas įvykdė paramos akciją, rinkome lėšas, už kurias pavyko nupirkti 200 veido skydelių, 200 daugkartinių apsauginių kaukių, 500 porų vienkartinių pirštinių. Manau, kad šiek tiek prisidėjome prie šių žmonių darbo saugos.

- Kaip vertinate sprendimą nukelti Tokijo paralimpines žaidynes į 2021 metus?

- Manau, kad nukelti Tokijo paralimpines žaidynes į kitus metus buvo teisingas sprendimas. Aišku, kad žmogaus gyvybė yra aukščiau visko. Mes turime saugoti žmogų, saugoti savo sportininkus, kad jie būtų sveiki ir galėtų deramai atstovauti savo šaliai. Pagrindinis klausimas – kada sportininkams bus leista vykdyti normatyvus dėl patekimo į paralimpines žaidynes. Laukiame žinių iš Tarptautinio paralimpinio komiteto, kada vėl atsidarys tas langas dėl patekimo į Tokijo paralimpines žaidynes kitais metais. Visi laukiame: tiek sportininkai, tiek mes, kad galėtume jiems pranešti. Atletai šiuo metu turi stengtis likti namuose, saugoti savo artimuosius ir kitus žmones. Na, ir kiek įmanoma namų sąlygomis stengtis palaikyti formą, pajudėti fiziškai.

- Ar karantinas paveiks paralimpinio komiteto partnerių skiriamą paramą ir jos dydžius?

- Pagrindinis Lietuvos paralimpinio komiteto partneris yra UAB „Euloto“. Teko man bendrauti su jos vadovu Mantu Lebedžinsku. Pokalbio metu išgirdau tai, ko ir tikėjausi. Jie visą laiką bus su mumis, šalia mūsų ir padės. Tai – džiugi naujiena. O kiek ši situacija palies jų verslą, tai čia labai sunku yra atsakyti ir prognozuoti, nes niekas nežinome, kaip pandemija paveiks viso pasaulio ekonomiką. Aišku, bus kažkokie pokyčiai. Beveik neabejoju, kad mūsų paramos dydis nuo to irgi priklausys. Jeigu mūsų partnerių apyvarta bus mažesnė, tai parama bus mažesnė. Bet gera naujiena yra ta, kad jie visą laiką yra su mumis ir visada yra pasirengę mums padėti.

- Kokius tikslus pavyko pasiekti per trejus vadovavimo komitetui metus ir kokie darbai laukia?

- Apie tai, ką per trejus metus pavyko nuveikti, galbūt geriau galėtų pasakyti mūsų neįgaliųjų sporto bendruomenė. Mano supratimu, kas buvo svarbu ir buvo padaryta tai pasiekta, kad valstybės rentas gautų ne tik paralimpiniai čempionai, bet ir vicečempionai. Manau, kad sportininkams gera žinia yra valstybės stipendijos, kurios yra beveik dvigubai didesnės nei buvo į naujo sporto įstatymo priėmimo. Taip pat gera žinia, jog pavyko pasiekti, kad iš Sporto rėmimo fondo 10 procentų lėšų būtų skiriama neįgaliųjų fiziniam aktyvumui. Tai iš tikrųjų nemaži pinigai. Dabar yra įstatymu apibrėžta, kad ne mažiau nei 10 procentų fondo lėšų turi būti skirti neįgaliųjų fiziniam aktyvumui.

- Kaip vertinate 2019 m. pristatyto judėjimo „Parateam Lietuva“ veiklą ir perspektyvas?

- „Parateam Lietuva“ - socialinis reiškinys, kuriuo siekiame suvienyti neįgaliųjų sporto bendruomenę ir apskritai visą mūsų visuomenę. Mes sakome, kad visi esame lygūs, visi esame vienodi, visi esame tie patys Lietuvos piliečiai. Neseniai įvyko jungtinis LRT, Lietuvos kariuomenės ir „Parateam Lietuva“ projektas „Ypatingas būrys“. Neįgalieji sportininkai galėjo išbandyti save Lietuvos kariuomenėje. Manau, kad ne vienam Lietuvos piliečiui didelį įspūdį, kaip neįgalus žmogus gali visa tai atlikti būdamas vežimėlyje, neturėdamas rankos ar kojos. Manau, kad pagrindinė projekto mintis buvo, kad svarbu ne tai, kaip žmogus atrodo, ką jis turi ar ko neturi, bet tai, koks yra žmogaus vidus. Kaip tas žmogus yra nusiteikęs ir pasiruošęs įveikti kliūtis, su kuriomis susiduria gyvenime. „Parateam Lietuva“ parengė staigmenų, kurios per ateinančias kelias savaites bus ištransliuotos. Vyksta projektas „Paralimpinis iššūkis“, kuriame dalyvauja negalią turintys sportininkai ir sveikieji sportininkai. Sveikieji išbando neįgaliųjų sportą, turi galimybę pajusti, kaip neįgalusis jaučiasi vienoje ar kitoje sporto rungtyje. Iš anksčiau yra nufilmuoti pirmi trys epizodai. Aš pats laukiu su nekantrumu pamatyti, kaip visa tai atrodys.

- Ko linkėtumėte Lietuvos visuomenei šiuo sunkiu šaliai ir žmonėms metu?

- Linkėčiau visiems žmonėms kantrybės, tikėjimo mūsų medikais, tikėjimo, kad viskas bus gerai. Artėja tie šilti, geri orai, ateina vasara. Tikėkime, kad šiltas oras, gera nuotaika ir optimizmas padės mums įveikti sklandantį virusą. Tikėkime, kad netrukus grįšime į tas vėžes, kuriose buvome praėjusiais metais ir šių metų pradžioje.

Nepaisant to, jog šiemet „Parateam Lietuva“ priklausantys sportininkai negalės įgyvendinti savo olimpinių svajonių, dėl kurių nuosekliai ir kantriai dirbo ketverius metus, Lietuvos paralimpinis komitetas ir toliau aktyviai tęs savo veiklą su sportininkais ir dės visas pastangas, jog jiems padėtų.

„Užtikrinu, kad Lietuvos paralimpinis komitetas tęs treniruočių stovyklų, varžybų finansavimą, medicininių tyrimų, papildų programas, bus toliau mokamos paralimpinės stipendijos“, – dalinosi Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius.

Norėdama solidarizuotis su sportininkais ir paraginti visuomenę išreikšti paramą paralimpiečiams, loterijų organizatorė „Euloto“ ir toliau organizuos Tokijo paralimpinių žaidynių proga pristatytą riboto leidimo momentinę loteriją „Siek aukso!“.

„Susiklosčiusi situacija – sudėtinga visam pasauliu, tačiau sportininkų sveikata vienareikšmiškai yra prioritetas. Net ir atidėjus žaidynes sportininkų treniruotės ir veikla nenutrūks, šiuo metu jiems ypač reikalingas palaikymas. Dėl šios priežasties nusprendėme ir toliau organizuoti momentinę loteriją „Siek aukso!“, kurią kūrėme visi kartu su „Parateam Lietuva“ komanda.

Šios loterijos tikslas – užmegzti ryšį tarp sportininkų ir mūsų žaidėjų, kai kiekvienas loterijos žaidėjas savo palaikymą parodo tiesiogiai prisidėdamas prie paralimpiečių startų ir pergalių, todėl džiaugiamės, nes 8 proc. nuo kiekvieno nupirkto bilieto kainos atiteks Lietuvos paralimpiniam sportui“, – sakė „Euloto“ direktorius Mantas Lebedžinskas.

M. Lebedžinskas taip pat priminė, jog simboliškai pasirinktas loterijos pavadinimas „Siek aukso!“ tinka kiekvienam iš mūsų, nes aukso galima siekti kiekvienoje situacijoje – sportininkams sėkmingai pradėjus ir pabaigus treniruotę, loterijos žaidėjams – laimint loterijos prizus ir įgyvendinant savo svajones, prisidėti ir prie paralimpiečių svajonių įgyvendinimo.

Momentinės loterijos „Siek aukso!“ žaidėjai gali laimėti net 20 000 Eur, o viename biliete jų laukia iki 10 prizų, kurie yra sumuojami.

„Ši Vilniaus „Lions“ moterų klubo iniciatyva – nuoseklaus bendradarbiavimo su paralimpinio sporto moterimis tąsa. Pavasarį klubo organizuotos restorano dienos metu surinktos lėšos atiteko ilgų nuotolių bėgikei Aušrai Garunkšnytei, besirengiančiai 2020 metų Tokijo paralimpinėms žaidynėms.

Nuoširdžiai džiaugiamės Aušros drąsa – regėjimo negalią turinti sportininkė pirmoji iš mūsų šalies atstovų iškovojo kelialapį į Tokiją, o jos startas Lietuvai – istorinis ir ypatingas, nes Aušra bus pirmoji moteris iš Lietuvos, dalyvausianti maratono rungtyje“, – sakė klubo prezidentė Asta Gerdauskaitė.

Pasak A. Gerdauskaitės, Vilniaus „Lions“ moterų klubas sieks prisidėti ir prie didžiulį ryžtą bei norą laimėti demonstruojančios itin perspektyvios lengvaatletės Oksanos Dobrovolskajos pergalės: „Spalį vyksiančio protų mūšio dalyvio mokesčio lėšos bus skirtos regėjimo negalią turinčiai Oksanai, kuri pasiryžusi 2020 metais startuoti Tokijuje arba Paryžiuje“.

Jaučiuosi įkvėpta ir dar labiau motyvuota dirbti toliau.

„Man pasisekė, kad Vilniaus „Lions“ moterų klubas atkreipė į mane dėmesį. Kalbu ne vien tik apie finansinę paramą. Ne mažiau svarbu žinoti, kad tave nuoširdžiai palaiko, linki kuo geriausios kloties. Sportininkai tai žino. Tą šilumą ir paramą pajutau jau per pirmą mūsų susitikimą klube. Jaučiuosi įkvėpta ir dar labiau motyvuota dirbti toliau“, – sakė O. Dobrovolskaja.

Paralimpinį čempioną Mindaugą Bilių išugdžiusio Rimanto Aleksandro Plungės treniruojama mergina stumia rutulį ir meta diską – varžosi tose pačiose šakose kaip ir M. Bilius.

„Oksana turi daug potencialo. Perspektyviai atletei svarbu ne tik sunkiai dirbti treniruotėse, tačiau ir justi tikėjimą. Džiaugiuosi, kad dar viena atrama Oksanai yra Vilniaus „Lions“ moterų klubas. Mums laimė turėti tokių draugų. Tikiu, kad kartu išugdysime puikią sportininkę. Svarbu ir tai, kad paralimpiniame sporte matome vis daugiau moterų. Tai mūsų ir viso tarptautinio paralimpinio judėjimo tikslas“, – sakė Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas M. Bilius.