„Taivano labai sėkminga ekonomika ir ta sėkminga ekonomika reiškia, kad jie taip pat yra finansiškai sėkmingi. Taivanas yra šeštas pasaulyje pagal valiutos rezervą, turi savo kasoje apie 600 mlrd. dolerių, daugiau negu, tarkime, Rusija. Jų finansinės institucijos sėdi ant 3 trln. dolerių ir potencialiai jie turi atrasti, kur juos investuoti, kur įdarbinti. Taigi finansinis potencialas Taivane yra milžiniškas“, – penktadienį paskelbtame interviu lrt.lt sakė jis.

Pasak P. Lukausko, istoriškai Europa taivaniečių kapitalui nebuvo įdomi rinka, bet situacija pasikeitė su Taivano puslaidininkių tyrimų ir gamybos įmonės TSMC atėjimu, su kitomis Taivano investicijomis Europoje.

„Mes tikrai drąsiai galime sakyti, kad pardavinėjame dabar koncepciją Europai, ir tos bankinės paslaugos yra paprastesni dalykai nei puslaidininkių gamyba“, – portalui teigė Lietuvos atstovas.

Anot jo, Taivane valstybė dar vis dalyvauja bankiniame sektoriuje, 9 bankai turi valstybinio kapitalo, tai labai dideli bankai, tad valstybė turi daugiau įtakos priimti sprendimus ir Lietuva veda dialogą su taivaniečiais, bandoma rodyti savo pranašumus, bandoma taivaniečiams tą idėją parduoti.

„Tikimės, kad po poros mėnesių atidarysime savo prekybos atstovybę Taipėjuje“, – Taivano parlamento pirmininko vizito metu penktadienį BNS sakė Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jovita Neliupšienė.

Pasak jos, atstovybę planuojama atidaryti nuo rugsėjo 12 dienos.

Apie panašią data užsiminė ir Taivano parlamento pirmininkas You Si-Kunas (Ju Sikunas).

„Mes susitarėme pakviesti Seimo pirmininkę apsilankyti, kai jūsų atstovybė atsidarys Taipėjuje, šį spalį arba rugsėjį“, – teigė jis.

Parlamento pirmininkas ketvirtadieni susitiko su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen, o penktadienį tęsia susitikimus su Seimo vicepirmininkais, komitetų nariais.

Pernai, gilėjant Vilniaus ir Taipėjaus santykiams, Lietuvoje rudenį atidaryta Taivaniečių atstovybė. Salą nedalomos šalies dalimi laikanti Kinija Taivano vardo atstovybės atidarymą palaikė jo bandymu veikti kaip nepriklausomai valstybei.

Po atstovybės atidarymo Pekinas sumenkino diplomatinius ryšius su Lietuva ir ėmėsi prekybos ribojimų, dėl jų Europos Sąjunga kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją.

Atstovas skiriamas siekiant plėtoti Lietuvos ekonominį atstovavimą pietryčių Azijos regione, pranešė ministerija.

„Tikiuosi, kad išrinktas prekybos atstovas ne tik sėkmingai vadovaus Lietuvos prekybos atstovybei, bet ir suteiks impulsą siekiant pritraukti daugiau investicijų, padės vystyti lietuviškos kilmės prekių ir paslaugų eksportą, skatins abipusį technologinį bendradarbiavimą, turizmą ir veiklą kitose srityse“, – pranešime sakė ministrė Aušrinė Armonaitė.

Kandidatų paraiškos priimamos iki birželio pabaigos.

Galimybė steigti Lietuvos prekybos atstovybes tose šalyse, kuriose nėra diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų, atsirado pernai rugsėjį, kai Seimas pritarė tai numatantiems Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimams.

Šiuo metu tokias prekybos atstovybes Taivane turi 66 valstybės, iš jų 15 Europos Sąjungos valstybių narių, tarp kurių – Suomija, Vokietija, Prancūzija, Švedija, Slovakija ir kitos.

Pernai rudenį Vilniuje buvo atidaryta Taivaniečių atstovybė.