Prezidentas savo sveikinime pažymi tarpusavio bendrystę, ypač siaučiant karams ir negandoms, pabrėžia ir tai, kad Lietuvos valstybė „nuo seno priimdavo, priglausdavo ir suburdavo įvairių tautybių ir tikėjimų žmones, kurie taikiai gyvendami kūrė šalyje solidarumo, tolerancijos ir bendradarbiavimo kultūrą“.

„Iš naujo atrandama skirtingumų harmonija visiems Lietuvos geros valios žmonėms ir šiandien padeda dialogo ir vienybės dvasioje kurti ateities Lietuvą“, – šeštadienį Prezidentūros paskelbtame sveikinime savo prezidentas

Premjerės I. Šimonytės sveikinime sentikiams ir stačiatikiams kviečia kurti jaukumą ir bendrystę, „atverti širdis artimui, dalytis šiluma, liudyti gyvybę, meilę ir viltį“.

„Šiandien pasaulyje milijonai žmonių, tarp jų ir mūsų draugai ukrainiečiai, į dangų dairosi su nerimu, žinodami, kad bet kurią minutę gali sulaukti naujų išpuolių. Su artimaisiais susėdus prie šventinio stalo linkiu pagalvoti apie juos, palinkėti jiems saugumo, pasižadėti šiemet padaryti dar daugiau dėl gėrio pergalės“, – sako premjerė Vyriausybės spaudos tarnybos sekmadienį paskelbtame sveikinime.

Konstantinopolio patriarchatui pavaldūs stačiatikiai šiemet Kalėdas Lietuvoje šventė jau ne pagal senąjį, o pagal naująjį kalendorių – gruodžio 25-ąją.

Siekdama atsiriboti nuo Rusijos tokį patį sprendimą priėmė ir Ukraina, kurios daugumą tikinčiųjų sudaro ortodoksai. Pagal senąjį kalendorių, Kalėdos švenčiamos sausio 7-ąją.

Dabar Lietuvoje prie senojo kalendoriaus iš esmės lieka tik Maskvai pavaldi stačiatikių ir sentikių bendruomenės.

Fotografijas bus galima apžiūrėti Šv. Jono 11, Vilniuje, spalio 17 dieną 17.30 val. 

V. Degtiarev – Lietuvos kinematografininkų ir Lietuvos fotomenininkų sąjungų narys, surengęs per 30 parodų.

Šioje parodoje eksponuojamas fotografijų ciklas apie Lietuvos sentikius, pradėtas 2008 metais. Tai didelės parodos, kuri bus surengta 2020 metais, fragmentas.

Sentikiai, unikali tautinė ir religinė bendruomenė, Lietuvoje apsigyveno prieš daugiau kaip 300 metų.  Sentikių emigracija iš Rusijos susijusi su tragišku rusų stačiatikių bažnyčios skilimu XVII amžiaus viduryje, kai sentikiai buvo caro valdžios represuoti, persekiojami (iki 1905 metų) kaip valstybės ir Bažnyčios priešai. Sentikiai sudaro vieną ketvirtąją visų Lietuvoje gyvenančių rusų tautybės žmonių.

Autorius pradėjo fotografuoti būdamas 7 metų, kai gavo dovanų fotoaparatą „Smena“ ir leisdavo  vasaros atostogas Aukštakalnio kaime pas savo senelį Ignalinos krašte. Baigęs mokyklą, dirbo Lietuvos kino studijoje, teko daug važinėti po Lietuvą, tad V.Degtiarev turėjo galimybę fiksuoti sentikių gyvenimą visur, kur jie gyveno.

„Man ten viskas buvo labai artima – dvasios tėvų ir paprastų sentikių veidai, giedojimas iš bažnytinių knygų, ikonos. Gyvenimas harmonijoje su gamta, gerumas ir meilė vienas kitam, draugystė, pagalba sunkią minutę, bendras valgymas ir bendra malda – visa tai mano širdyje pažadino norą būti kuo arčiau sentikių ir geriau pažinti jų gyvenimą. Apie sentikius daug skaičiau, dalyvaudavau konferencijose, kuriose buvo tyrinėjama Lietuvos bei Rusijos sentikių istorija ir kultūra. Tikėjimas ir malda dažnai daro stebuklus, nematomus paprasta akimi. Kaip tai pastebėti, užfiksuoti?“  V. Degtiarev

Paroda bus eksponuojama iki lapkričio 11 d.