2022 metų kovą V. Šiliausko name per kratą pareigūnai aptiko 240 tūkst. 930 eurų grynųjų pinigų, jie buvo slepiami stiklainiuose, vokuose.

Išmontavus lubose įrengtą šviestuvą, gipso lubų ertmėje rastas stiklainis su 10 tūkst. eurų. Užfiksavus pinigų slėpimo požymius, krata dar kartą detaliai buvo atliekama, išmontuojant lubose įrengtus šviestuvus, oro vėdinimo difuzorius. Rūbinėje išmontavus šviestuvą, rasti ir paimti grynieji pinigai, kurie buvo supakuoti į aštuonis sandarius plastikinius paketus ir vieną uždarytą stiklainį, buvo rasta 170 tūkst. eurų. Teismo nuosprendyje rašoma, kad korupcija įtartas valdininkas pinigų gera valia pareigūnams nepateikė.

Ryte kratą pradėję pareigūnai, ją baigė po vidurnakčio, ji truko daugiau nei 15 valandų.

V. Šiliausko gyvenamojoje vietoje per kratą rastus ir paimtus pinigus visą šį laiką saugojo ikiteisminį tyrimą byloje atlikusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

„Teismo sprendimu, kratos metu rastų ir teismo sprendimu konfiskuotų pinigų perdavimas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) įvykdytas. Pavedimas iš Specialiųjų tyrimų tarnybos sąskaitos į VMI sąskaitą buvo atliktas kovo 6 d.“, – Eltą informavo STT atstovė Julija Gorovniovaitė.

Tuo metu kitą nedidelę kyšio dalį – šiek tiek daugiau nei 19 tūkst. eurų – V. Šiliauskas pareigūnams nurodė išleidęs. Todėl kratos metu šios sumos pareigūnai nerado. Kaip nurodo Apeliacinis teismas – 19 tūkst. 070 eurų – tai skirtumas tarp V. Šiliausko duoto kyšio dalies ir jo gyvenamojoje vietoje rastos pinigų sumos.

Daugiau nei 19 tūkst. eurų nuteistasis buvo įmokėjęs į Kauno apygardos teismo sąskaitą pernai rugsėjo 11 dieną kaip žalos atlyginimą. Šio teismo atstovė Milda Kryžė Eltą informavo, kad šiemet, vasario 29 dieną, kitą dieną po Apeliacinio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, pinigai buvo pervesti VMI.

ELTA primena, kad vasario 28 dieną Apeliacinis teismas sugriežtino bausmę A. Šiliauskui ir skyrė jam įkalinimą 3 metams ir 4 mėnesiams.

Apeliacinis teismas paskelbė, kad vieno didžiausio kyšio Lietuvoje reikalavimas ir paėmimas nesudaro pagrindo skirti nepagrįstai švelnesnę bausmę už šį sunkų nusikaltimą, kurį V. Šiliauskas pripažino tik tada, kai buvo surinkti visi jo kaltę pagrindžiantys duomenys. Ankstesniu nuosprendžiu aukštas pareigas ėjusiam buvusiam valdininkui buvo skirta 65 tūkst. eurų bauda ir 7 metus uždrausta dirbti valstybės tarnyboje.

„Teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš kaltininko pozicijų, bet ir pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į skirtingų interesų pusiausvyrą. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su kaltininko interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties“, – paskelbė Lietuvos apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegija.

Tuo metu Kauno apygardos teismas savo nuosprendyje akcentavo, kad V. Šiliauskas teisme visiškai pripažino savo kaltę, jo gailėjimasis buvo pripažintas lengvinančia aplinkybe, skiriant bausmę įvertinta ir tai, jog jo išsamių parodymų pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sisteminės korupcijos Kauno miesto savivaldybėje.

V. Šiliauskas laisvės atėmimo bausmę atlieka Kauno kalėjime. Jo advokatas kol kas neatskleidžia, ar teiks skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Bylos duomenimis, V. Šiliauskas 2021–2022 m. tiesiogiai reikalavo ir paėmė iš bendrovės „Autokausta“ vadovo Juozo Kriaučiūno kyšius, pastarasis kartais grynuosius pinigus įdėdavo į V. Šiliausko sklype esančią pašto dėžutę, pareigūnai užfiksavo, kaip į ją buvo įdedami 10-30 tūkst. eurų kyšiai. V. Šiliauskas aiškino, kad siekė iš V. Kriaučiūno gauti apie 300 tūkst. eurų, nes už tokią sumą esą planavo įsigyti namą Ispanijos saloje Tenerifėje.

Apeliacinis teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad turto tyrimo pažymos rodo, kad V. Šiliausko ir jo sutuoktinės išlaidos galimai viršijo pajamas daugiau nei 193 tūkstančiais eurų.

„Matyti, kad Vilus Šiliauskas yra turtingas žmogus“, – sakė teisėja Virginija  Liudvinavičienė, pasak jos, ikiteisminio tyrimo metu laikinas nuosavybės teisių apribojimas per ikiteisminį tyrimą buvo taikomas 180 turtinių vienetų (žemės sklypams, pastatams), priklausančių V. Šiliauskui.

„Todėl net maksimali bauda bausmės tikslų nepasiektų“, – sakė teisėja.

Gerų norų grindinys

Dar pernai, kai visuomenė buvo pakviesta teikti paraiškas valstybės atkūrimo 100-mečio paminėjimui, pirmosios šešios iniciatyvos buvo dedikuotos prezidento A.Smetonos atminimo įamžinimui.

Lietuvos blaivybės draugija "Baltų ainiai" kartu su kraštiečių draugija "Kur tas šaltinėlis" buvo pasiryžę į Lietuvą iš JAV sugrąžinti A.Smetonos palaikus, kurie turėjo būti palaidoti Vilniuje, Rasų kapinėse šalia Kipro ir Miko Petrauskų arba šalia Jono Basanavičiaus.

Tie patys visuomenininkai siekė ir paminklo prezidentui pastatymo Vilniuje, skvere priešais katedrą, buvusioje B.Dauguviečio paminklo skvero vietoje, finansavimo šaltiniu nurodydami valstybės biudžeto lėšas.

A.Smetonos palaikus perlaidoti buvo pasiryžę ne tik blaivininkai ir kraštiečiai. Šių ambicijų turėjo ir Ukmergės savivaldybė, tačiau, jų manymu, pirmasis prezidentas turėjo atgulti ne Vilniuje, o savo gimtinėje Ukmergės rajone.

Dar Ukmergės savivaldybė siekė pastatyti A.Smetonai paminklą Užugiryje, sutvarkyti prezidento gimtąją sodybą ir A.Smetonos dvaro muziejaus teritorijoje pasodinti ąžuolų alėją. Kai kurių planuotų projektų poreikis viršijo 44 tūkst. eurų.

Tačiau kai šių metų balandį buvo patvirtinta galutinė Lietuvos valstybės 100-mečio paminėjimo programa, daugybės iniciatyvų, tarp jų ir A.Smetonos įamžinimo, neliko.

Programoje teigiama, kad iki 2018-ųjų, jubiliejinių valstybės metų, "bus atidengti ne mažiau kaip 25 nauji istorinės atminties įamžinimo paminklai (paminklai, biustai, atminimo lentos ir panašiai), bus pastatyti ar suremontuoti ne mažiau kaip 4 nauji viešosios infrastruktūros objektai, ne mažiau kaip 1 mln. žmonių dalyvaus programos renginiuose, ne mažiau kaip 5 procentais padidės visuomenės pilietinės galios indeksas".

Kliedesiai dėl perlaidojimo

Lietuvos prezidentas A.Smetona, tragiškai žuvęs per gaisrą 1944 m. Klivlande (JAV), tame pačiame mieste buvo ir palaidotas, 1975 m. jo palaikai perkelti į Ohajo valstijos Chardono miesto "All Souls" kapines, kur, regis, pasiliks dar ilgam.

Žurnalistas, istorinių knygų autorius ir kolekcininkas Vilius Kavaliauskas prisiminė, kaip šiuo reikalu pas jį buvo atėję pasitarti minėti visuomenininkai iš blaivybės ir kraštiečių draugijų. Jie degė noru parvežti į Lietuvą A.Smetonos palaikus.

Jie veikiausiai įsivaizdavo, kad atvažiuos į kapines, išsikas svetimą karstą ir išsiveš.

"Tada paklausiau, ar jie dėl to sutarė su velionio šeima? Ar į Lietuvą perveš vieną, ar du karstus, taip pat ir prezidento žmonos? O kaip kiti A.Smetonos giminės, kurie ten pat palaidoti? Jie buvo labai nustebę, esą kokia dar šeima ir koks sutikimas? Klausimas buvo net nediskutuotinas. Jie veikiausiai įsivaizdavo, kad atvažiuos į kapines, išsikas svetimą karstą ir išsiveš. Amerikoje apsauga tokius entuziastus tiesiog nušautų", – dėstė V.Kavaliauskas.

Žurnalistas tada nuslopino visuomenininkų įkarštį, priminęs, kad yra prezidento artimieji, kurių pozicija – svarbiausia.

"Pamenu, apie perlaidojimą kalbėjome su A.Smetonos anūku. Jis manęs paklausė, ar garantuoju, kad prezidento kapas Lietuvoje nebus išniekintas. Kaip aš galiu tai garantuoti? Juk ir dabar girdėti, kaip piktinamasi, kad jis pabėgo lemiamu momentu ir paliko Lietuvos žmones. Pats nesu toks kategoriškas. Nekalbu apie 1926 m. perversmą, bet A.Smetona buvo pirmasis Lietuvos prezidentas ir tuo jis vertas pagarbos", – įsitikinęs V.Kavaliauskas.

Apie perlaidojimą kalbėjome su A.Smetonos anūku. Jis manęs paklausė, ar garantuoju, kad prezidento kapas Lietuvoje nebus išniekintas.

Liguista vado adoracija

V.Kavaliauskas teigė nepastebintis, kad Lietuvoje vėl atgimsta A.Smetonos kultas, kaip buvo prieškariu. Esą gal toks įspūdis susidaro po prezidento vardu pavadinto karo laivo radimo euforijos.

V.Kavaliausko tėvai ir jis pats kilęs iš Ukmergės apylinkių, kaip ir A.Smetona. Viliaus tėvas prisimindavo, kad, prezidentui dar gyvam esant, gimnazistai Ukmergėje atvykusį A.Smetoną nešiodavo ant kėdės.

"Tėvas pasakojo, kaip jis su bendramoksliais prezidentą nešiodavo miesto gatvėmis sėdintį ant kėdės. Šiandien tai jau virto legenda", – teigė V.Kavaliauskas.

Tada prezidentas buvo tautos tėvas ir šlovinamas ne tik paprastų žmonių, bet ir A.Smetonai nuolat pataikaujančio elito. Ir tokių liudijimų ne vienas.

V.Kavaliauskas išsaugojo unikalų 10 litų banknotą, išleistą 1938 m., kurio belikę vos keli egzemplioriai. Tai buvo popierinis 10 litų nominalo pinigas su Lietuvos nepriklausomybės akto signatarais.

"Buvo atspausdintas 150 tūkst. vienetų tiražas. Paskui staiga kažkas nusprendė, kad valstybės 20 metų įamžinimas apsieis ir be signatarų, esą užteks A.Smetonos. Ir išleido 10 litų sidabrinę monetą su A.Smetonos atvaizdu, o visą popierinį tiražą sudegino, liko tik keli banknotai", – dar vieną keistą tautos vado šlovinimo momentą atskleidė V.Kavaliauskas.

Svarbesnis už Vytautą Didįjį?

Nė vienas Lietuvos prezidentas nebuvo taip sureikšmintas, kaip A.Smetona. Pavyzdžiui, Aleksandras Stulginskis, būdamas prezidentu, savo 40-mečio net nešventė, prezidento Kazio Griniaus 60 gimtadienio paminėjimas neįvyko dėl valstybės perversmo.

O štai A.Smetonos jubiliejus 1934 m. virto valstybinės svarbos švente, kur autoritarinio valdymo fone puikiai atsispindėjo tautos vado kultas.

Prezidento gimtadienio minėjimas sąmoningai buvo perkeltas iš rugpjūčio 10 d. (tikrojo gimtadienio) į rugsėjo 8-ąją – Tautos šventės dieną.

Likus mėnesiui iki iškilmių, kiekviename miestelyje buvo iškabinti skelbimai su atsišaukimu "Renkimės pagerbti Tautos Vadą!"

Lietuvos gyventojai buvo raginami iškelti tautines vėliavas, savo namus puošti vainikais ir A.Smetonos portretais.

Iškilmės buvo rengiamos visuose šalies miestuose ir miesteliuose, kiekviename kaime buvo skaitomos specialios paskaitos.

Po didžiosios šventės "Lietuvos žinios" (1934 09 10) rašė: "Vakare nuo 7.30 val. prezidentūros rūmuose Resp. Prezidentą sveikino arkivyskupas ir kariuomenės vadovybė. Dar vėliau prasidėjo eisena į prezidentūrą su fakelais. Su fakelais ėjo ministerijų tarnautojai, šauliai, savanoriai, tautininkų apylinkės jaunalietuviai, žabotinskininkai, skautai, neolituanai, ugniagesiai it kt. Eisena nusitęsė ilgai. Mieste kai kurių ministerijų rūmai buvo iliuminuoti, išstatyti Resp. Prez. p. A.Smetonos atvaizdai."

Anot kai kurių tyrinėtojų, A.Smetonos gimtadienis iškilmių ir renginių gausa pralenkė net 1930 m. minėtą Vytauto Didžiojo 500 metų jubiliejų.

Vietoj S.Nėries – S.Smetonienė

A.Smetonos kulto atgarsiai pasiekė ir mūsų dienas. Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, kai kuriose vietovėse randasi keistų iniciatyvų, dvelkiančių provincialiu komizmu.

"Buvau Alytaus rajone, kai vietos valdžia man prasitarė, kad Dauguose S.Nėries gatvę ketina pervardyti prezidento žmonos Sofijos Smetonienės vardu. Paklausiau, ar jie neišprotėjo? Pasakiau be užuolankų, kad visa Lietuva pradės diskutuoti, kas geriau – S.Nėris ar S.Smetonienė, o jūs liksite kvailių vietoje", – prisiminė V.Kavaliauskas.

Kai žurnalistas pasiteiravo, kuo prezidentienė nusipelnė, kad jos vardu būtų pavadinta gatvė, vietiniai ėmė pasakoti kažkokią legendą, jog kartą S.Smetonienė esą buvo atvažiavusi į Daugus, irstėsi valtele ir kalbėjo apie Lietuvos nepriklausomybę.

V.Kavaliauskas mano, kad visur reikia sveikos nuovokos ir saiko. Geriausi pavyzdžiai – jau minėti prezidentai A.Stulginskis ir K.Grinius, kurie, skirtingai nei šlovintasis A.Smetona, neturėjo nė vieno valstybinio apdovanojimo, buvo kuklūs ir nuosaikūs.

Kas aukosis už tėvynę?

V.Kavaliauskas parengė, papildė ir šiemet išleido 800 puslapių Aleksandro Merkelio (buvusio prezidento asmens sekretoriaus ir "Lietuvos aido" redaktoriaus) parašytą A.Smetonos biografiją. Pirmasis jos leidimas pasirodė 1964 m.

Iš šių atsiminimų V.Kavaliauskui susidarė įspūdis, kad A.Smetonos buvimas JAV išeivius veikė labai blogai. Jie visi buvo susiskaldę, katalikai negalėjo atleisti už tautininkų diktatą, o paties prezidento valdymą labai kritiškai vertino.

"Nors ir Latvijos prezidentas Kārlis Ulmanis, panašiai kaip A.Smetona pas mus, taip pat savo šalyje buvo garbinamas. Tačiau ir jis, ir Estijos prezidentas Konstantinas Pätsas liko savo valstybėse, kai atėjo sovietai, ir žuvo nuo bolševikų, jie tapo tautos didvyriais. A.Smetona vėliau bandė teisinti savo pabėgimą, tačiau jis išvyko esą sunegalavęs. Jei jis būtų atsistatydinęs grėsmės akivaizdoje, viskas būtų buvę kitaip. Beje, tai būtų labai geras testas šiuolaikiniams politikams, ar jie pasirengę kentėti už tėvynę. Manau, tokių atsirastų nedaug", – svarstė V.Kavaliauskas.

Paminklų jau pakanka

Pasak Klaipėdos politiko Vytauto Čepo, A.Smetonos kultas net sovietmečiu niekur nedingo, tarpukaris ir toliau buvo vadinamas smetonine Lietuva.

Anot politiko, kiekvienas valstybės vadovas turi ir tamsias, ir šviesias puses, esą priklausomai nuo to, kuris metraštininkas – juodasis ar baltasis tą metraštį rašo.

Tačiau nenuginčijamas faktas, kad A.Smetona atėjo į valdžią karinio perversmo būdu, jam valdant faktiškai buvo panaikinta demokratinė santvarka Lietuvoje, įvesta spaudos cenzūra, persekiojamos opozicinės partijos, kalinami kitaminčiai. A.Smetonai tai garbės nedaro.

"Blogiausia, jog mes su tuo įamžinimu esame įklimpę kaip musė į medų. Apmaudu, kad parlamentarai dažniausiai diskutuoja neesminiais klausimais. Todėl žmonės ilgisi kietos rankos, tad neišvengiamai atmintyje ir iškyla A.Smetona. Jis buvo prieštaringa asmenybė, ryžtingas, jo nuopelnai ir nuodėmės yra žinomos, bet nemanau, kad jam reikia dar kažkokių įamžinimų", – įsitikinęs V.Čepas.

A.Smetonos atminimo įamžinimas

1920 m. Amerikoje nukaltas bronzinis medalis "Pirmasai Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona 1919".

1926 m. Lietuvos karo laivas pavadintas "Prezidentas Smetona".

1929 m. Kauno karo mokyklai suteiktas Pirmojo Lietuvos prezidento pavadinimas.

1931 m. Kauno Panemunėje esanti alėja, kuria prezidentas mėgo jodinėti, pavadinta jo vardu.

1932 m. Vytauto Didžiojo universitetas jam suteikė filosofijos garbės daktaro vardą.

1938 m. nukaldinta 10 litų moneta su A.Smetonos atvaizdu.

1938 m. paties prezidento iniciatyva atidaryta Ukmergės A.Smetonos gimnazija.

1939 m. Kaune įsteigtas A.Smetonos lituanistikos institutas. 1940 m. institutas neteko šio pavadinimo ir buvo perkeltas į Vilnių.

1990 m. Kauno J.Biliūno gatvei suteiktas A.Smetonos alėjos pavadinimas.

1995 m. įsteigta metinė prezidento A.Smetonos bakalauro ir magistro stipendija studentams, pasižymėjusiems teisės, politikos, diplomatijos mokslų srityje.

1996 m. Lietuvos istorinės prezidentūros kiemelyje pastatytas paminklas (skulpt. Alfonsas Vaura, archit. Kęstutis Mikšys).

2009 m. Kauno Kalniečių vidurinė mokykla pavadinta A.Smetonos vardu.

2010 m. Palangoje, prie pastato "Baltoji vila" (Birutės al. 33), kur vasaros atostogas praleisdavo A.Smetona, pritvirtinta memorialinė lenta.

A.Smetonai dar gyvam esant su jo atvaizdu išleista ne viena serija pašto ženklų, šiuo metu jo vardu pavadintos gatvės yra Vilniuje ir Panevėžyje, Ukmergėje ir Kaune veikia A.Smetonos gimnazijos.

Bankrutavusio "Snoro" kreditoriai tvirtina, kad spalio pradžioje "Snoro" ir audito bendrovės "Ernst & Young Baltic" (EYB) pasiektas susitarimas yra nenaudingas kreditoriams. Jų teigimu, suderėta 40 mln. litų kompensacija, palyginti su patirta žala, yra per maža, todėl šis susitarimas bus skundžiamas teismui, rašo portalas eversus.lt.

"Be ieškinių, susijusių su EYB kompensacija ir žalos atlyginimu, taip pat rengiame pareiškimą Europos Žmogaus Teisių teismui dėl kreditorių eilių", - portalui sakė advokatų kontoros "Raidla, Lejins & Norcous" partneris Rimantas Simaitis, atstovaujantis kelių šimtų kreditorių grupei.

Praėjusios savaitės pradžioje "Snoras" paskelbė, kad su EYB pasiekė susitarimą dėl klausimų, susijusių su auditais, kuriuos ši bendrovė atliko iki 2011 metų, kai bankas buvo nacionalizuotas. Susitarta, kad EYB bankui sumokės 40 mln. litų.

"Mūsų klientai kategoriškai nesutinka su tuo, kad EYB nuo atsakomybės būtų atleista tik už 40 mln. litų. Tai yra nepagrįstai maža kompensacijos suma", - sakė R.Simaitis.

Anot jo, jau rengiamas skundas teismui dėl solidaraus ir visiško kreditoriams padarytos žalos atlyginimo, o atsakovai bus buvę pagrindiniai banko akcininkai Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas, Lietuvos valstybė, "Snoras" ir EYB.

"Snoro" indėlininkų ir kreditorių asociacijos vadovas Danukas Arlauskas sakė, kad "Ernst & Young Baltic" kompensacija turėjo būti mažiausiai penkis kartus didesnė, todėl neatmetė galimybės kreiptis į teismą, kad kreditoriai galėtų susipažinti su sutartimi.

Visų užmiršti pasijutę uostamiesčio pensininkai užsimojo paduoti Lietuvos valstybę į teismą. Jie jau kreipėsi į europarlamentarus, prašydami skųsti šalį Europos Sąjungos žmogaus teisių institucijoms ir Strasbūro teismui.

Visi užmiršo senolius

Toks kreipimasis buvo pristatytas pirmadienį vykusiame miesto pensininkų susirinkime.

Pasak Klaipėdos jungtinės pagyvenusių žmonių bendrijos (KJPŽB) pirmininkės Aldonos Marijos Gedvilienės, senjorus papiktino Žmogaus teisių stebėjimo instituto parengta nevyriausybinių organizacijų programa.

Parengtuose dokumentuose daugiausia dėmesio skiriama rizikos grupės vaikams ir jaunimui, tačiau neužsimenama apie pensininkus.

Bendrijos atstovai sakėsi norintys atkreipti dėmesį į pagyvenusių žmonių bendrijų veiklos slopinimą ir valdininkų politiką skirstant pensijas.

"Tautinės mažumos turi visas sąlygas savo veiklai, o mes savo tėvynėje esame diskriminuojami" – senjorų organizacijų padėtį pristatė A.M.Gedvilienė.

Moteris pabrėžė, kad pagyvenusiuosius Klaipėdoje remia tik kavinė "Troba", o pastarosiomis dienomis pavyko sulaukti pagalbos iš asociacijos "Mano miestas Klaipėda".

"Visi kiti užsimerkia prieš mūsų bėdas", –  skundėsi A.M.Gedvilienė.

Jaučiasi tarsi benamiai

Pagyvenusių žmonių bendrijos pirmininkė pasakojo, kad uostamiestyje jau kurį laiką bandoma įkurti pensininkų centrą, tačiau idėjos iniciatoriai nejaučia palaikymo.
KJPŽB nariai kreipėsi ir į Klaipėdos savivaldybę, ir į Seimo narius, tačiau atsakymo nesulaukė, todėl dabar mato vienintelę išeitį – procesą Strasbūro teisme.

Pensininkų atstovė teigė, jog šiuo metu uostamiesčio pagyvenusieji jaučiasi tarsi benamiai ir negali prisišaukti pagalbos.

Nustebino reakcija

Klaipėdos mero pavaduotoją Vytautą Čepą nustebino tokia ūmi KJPŽB reakcija. Vicemeras tikino jokių prašymų dėl pensininkų centro įkūrimo negavęs, užfiksuotas tik prašymas patalpoms gauti.

"Žinote, šie žmonės visko prirašo, sunku visus jų laikraštukus ir perskaityti, tačiau visuomet stengiamės reaguoti į prašymus", – užtikrino V.Čepas.

Į pastarąjį prašymą buvo atsižvelgta, ir jau prieš porą mėnesių skirtos 80 kv. m patalpos Žvejų kultūros rūmuose. Jos nieko nekainuoja, tereikia susimokėti už suvartotą elektrą.

"Sutinku, kad ši socialinė grupė yra užmiršta, tačiau ne tiek savivaldybės, kiek valstybės", – pastebėjo V.Čepas.

Pensininkų centro įkūrimas yra sudėtinga procedūra, reikia ne tik rasti patalpas, tačiau ir ieškoti rėmėjų, kurie padėtų jas išlaikyti, taip pat skirti lėšų ir iš miesto savivaldybės biudžeto.

"Siekiant įgyvendinti planus, nebūtina iš karto imtis drastiškų veiksmų", – poziciją dėstė V.Čepas.

Pašnekovas pastebėjo, kad uostamiestyje yra vietų, kur pensininkai gali susirinkti, minėjo ir mišraus pagyvenusių žmonių choro veiklą.

"Šiems žmonėms dėmesio nepakanka visada, tačiau darome viską, ką galime", – patikino V.Čepas.