Šv. Mišiomis Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikoje, Šv. Mišios Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje prasidėjusią valstybės dieną tęsė Kauno studentų, moksleivių bei visuomeninių organizacijų eisena nuo Kristaus Prisikėlimo bazilikos į Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelį.
Kristaus Prisikėlimo bazilikai šie metai taip pat ypatingi. Vasario 14-ąją, kai didžioji dalis žmonių skendo meilės ir širdelių jūroje, Prisikėlimo bazilika minėjo jos atkūrimo 30-metį.
Lygiai prieš 30 metų, 1990 m. vasario 14-ąją, paskutines dienas skaičiuojančios sovietinės Lietuvos Aukščiausioji Taryba tikintiesiems grąžino Nepriklausomybės simbolį – paminklinę Kristaus Prisikėlimo bažnyčią Kaune. 2015 m. ji gavo bazilikos titulą.
Sovietmečiu būtinas dalyvavimas paraduose buvo gerokai pagadinęs supratimą apie Valstybines šventes. Tačiau viskas grįžo į deramas vėžes.
Prireikė keturiolikos metų, kol šventovė buvo atstatyta taip, kaip ją planavo tarpukario architektai.
Radijo gamyklos cechais virtusi šventovė anuomet atrodė gerokai kitaip. Išorinė jos spalva buvo rudai raudona – kadangi tarpukariu nesuspėta bažnyčios nutinkuoti baltai, tad per visą sovietmetį kauniečiai matė tamsių plytų pastatą.
Jo viduje buvo įrengti 5 aukštai su staklėmis ir kitais aparatais. Po rekonstrukcijos čia 1956 m. buvo įkurta gamykla, iš pradžių gaminusi radijo imtuvus, radiolas ir magnetolas. Vėliau pradėti gaminti televizoriai – nespalvotas „Šilelis“ ir spalvota „Banga“.
Buvo skelbiami liudininkų atsiminimai, kai Vasario 16-osios išvakarėms mitinge prie prisikėlimo bažnyčios susibūrę tikintieji degino šimtus žvakelių, o vėliau leidosi Karo muziejaus sodelio link.
Tąsyk be Vasario 16-osios radosi dar viena proga Lietuvos SSR Aukščiausioji Taryba vienbalsiai pritarė, kad šventovė būtų grąžinta tikintiesiems. Tikintiesiems tai buvo viltingas ženklas – su Prisikėlimo bažnyčios atgavimu turės prisikelti ir Lietuva.
Anuomet buvęs ypatingas laikas ir išgyvenimai bent jau dalimi atgimsta kasmetiniuose susibūrimuose prie Prisikėlimo bažnyčios ir iškilmingoje eisenoje Karo muziejaus sodelio link.
Laimučio Brundzos nuotr.
12 val. Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje vyko iškilmingas Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimas.
Šventė prasidėjo tradicine Vyčio kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo ceremonija Lietuvos valstybės atkūrimo dienai.
Kauniečius sveikino miesto meras Visvaldas Matijošaitis. „Branginkime praeitį, bet tuo pačiu rūpinkimės ateitimi, kuri priklausys mūsų vaikams“, – ragino miesto vadovas.
Laimučio Brundzos nuotr.
Po iškilmingo minėjimo veiksmas persikėlė į čia pat stovinčią sceną, kurioje publiką džiugino atlikėja Bjelle, grupė „Žalvarinis“ bei Jurgis Brūzga su grupe. Šventės dalyviai buvo kviečiami dalyvauti interaktyviose atrakcijose – judančių nuotraukų gamyboje, virtualios mozaikos kūrime. Organizatoriai susirinkusiuosius vaišino arbata.
„Močiutę atvedėme į šventę“, – savo atėjimą į iškilmingą minėjimą motyvavo keli paaugliai, tačiau tuoj pat sulaukė griežto senolės žvilgsnio. „Buvo laikas, kai aš juos vedžiojau į Vasario 16-osios, Kovo 11-osios minėjimus, o dabar jie mane lydi“, – griežtą močiutės Reginos žvilgsnį pakeitė šypsena.
Moteris prisipažino ne itin vertinanti politikų pasisakymus tokiose šventėse, tačiau tvirtino, kad Lietuvos valstybė atkūrimo diena jai yra šventė ir todėl ji norinti jaustis nekasdieniškai. Iškilmingas minėjimas esą tampa atspirtimi Vasario 16-ąją praleisti kitaip, todėl po minėjimo niekada neskubanti namo.
Laimučio Brundzos nuotr.
„Mūsų šeimai tai tapo tradicija. Žinoma, reikėjo laiko perversti mąstymą ir priimti, kad čia ne prievolė, o malonumas ateiti. Sovietmečiu būtinas dalyvavimas paraduose buvo gerokai pagadinęs supratimą apie Valstybines šventes. Tačiau viskas grįžo į deramas vėžes. Pažiūrėkite, kiek jaunų žmonių, mačiau japonų turistų, o gal studentų būrį. Jau keletą metų stebiu, kaip kitaip žmonės žiūri į tokias šventes“, – pasisakė kaunietis Romualdas.
Už jo nugaros nenustygo anūkai trispalvės spalvų kepurėmis ir šalikais. Į šūksnį „kam vėliavėlių“ vis dar atsiliepdavo miškas rankų. Sekmadienio vaikštynėse, regis, visus vienijo trys vienodos spalvos.
