Remiantis Europos vėjo energetikos industriją vienijančios organizacijos „Wind Europe“ duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį daugiausiai vėjo jėgainių užsakyta šioje srityje jau pirmaujančiose Jungtinėje Karalystėje ir Švedijoje, antrąjį – Suomijoje ir Vokietijoje. Trečiąjį metų ketvirtį didžiausiais vėjo jėgainių užsakymais išsiskyrė Ukraina ir pirmą kartą į lyderių viršūnes patekusi Lietuva, kurios užsakytų vėjo jėgainių bendra galia siekia 262 MW.

Pasak Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) direktorės Urtės Daškevičiūtės, nors tai yra didžiausias vėjų jėgainių užsakymas Lietuvos istorijoje, tai nėra visai netikėtas pasiekimas.

„Vėjo energetika Lietuvoje įgauna pagreitį ir yra vienas svarbiausių energijos gamybos būdų. Pernai vėjo elektrinių instaliuota galia sudarė didžiausią dalį ir siekė beveik 60 proc. visų atsinaujinančių energijos šaltinių pajėgumų. Svarbu pažymėti, kad į Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės duomenis neatsižvelgiama, nes ji naudojama tik kaip rezervinis energijos šaltinis stipriai išaugus elektros poreikiams ar esant elektros tiekimo sutrikimų. Šalyje sėkmingai plėtojami vėjo jėgainių parkai sulaukia vis didesnio verslo ir visuomenės palaikymo, tad ateityje turėtume sulaukti ne vieno tokio vėjo jėgainių užsakymo šuolio bendroje Europos statistikoje“, – teigia U. Daškevičiūtė.

Vėjo energetika Lietuvoje įgauna pagreitį ir yra vienas svarbiausių energijos gamybos būdų.

Vėjo energetikos bumas – tik pradžia

„Wind Europe“ duomenimis, trečiąjį metų ketvirtį Lietuvos įmonės užsakė 48-ias 5–6 MW galios vėjo jėgainės. Visos užsakytos jėgainės – gamintojo „General Electric“. Pagrindiniai užsakovai – vėjo jėgainių parkus Lietuvoje vystančios bendrovės „Enefit Green“ ir „European Energy“.

Pasak „Eesti Energia“ grupei priklausančios energetikos bendrovės „Enefit Green“ vadovo Lietuvai Lino Sabaliausko, šiemet įmonė pateikė užsakymą 26-ioms vėjo jėgainėms įsigyti. 14 vėjo jėgainių iškils viename didžiausių šalyje vystomų vėjo jėgainių parke Akmenėje, 12 – Šilalėje.

Abu parkai turėtų pradėti veikti 2023 m. Investicijos vien į 75 MW galios projektą Akmenėje siekia 85 mln. eurų. Prognozuojama, kad per metus šiame vėjo jėgainių parke bus pagaminama iki 258 GWh elektros energijos, kurios pakaks aprūpinti apie 80 tūkst. namų ūkių. Šilalėje vystomo antrojo vėjo jėgainių parko pajėgumai bus kiek mažesni – 160 GWh per metus.

„Šiuo metu atrodo, kad Lietuvoje yra vėjo energetikos bumas, kuris, mano nuomone, yra pavėluotas bent 1–2 metus. Iš tikrųjų vėjo jėgainių parkų plėtra šalyje tik įgauna pagreitį: vis daugiau kompanijų imasi pigios vėjo energetikos, kuri pakeis dabartinę brangią elektrą, gaminamą iš iškastinio kuro. Jau dabar turėtume iš atsinaujinančių šaltinių gaminamą energiją vadinti ne alternatyvia, o pagrindine“, – sako L. Sabaliauskas.

Jau žvalgosi į Baltijos jūrą

Panašios nuomonės laikosi ir Danijos atsinaujinančios energetikos kompanijos „European Energy“ atstovas Lietuvoje, „European Energy Lithuania“ vadovas Andrius Čypas – norint pasiekti Vyriausybės išsikeltą tikslą iki 2050 m. 80 proc. elektros energijos gaminti iš atsinaujinančių šaltinių, būtina judėti į priekį.

„Šiuo metu Lietuvoje vėjo jėgainių parkai plėtojami tik sausumoje, turimi plotai dar leidžia ieškoti vietų, kur galima statyti vėjo jėgaines, tačiau netrukus pereisime prie vėjo jėgainių, statomų jūroje. Tikimės, kad Vyriausybė jau 2023 m. leis startuoti bei dalyvauti projektų vystyme plėtojant jūrinių vėjo jėgainių parką“, – sako A. Čypas.

Pasak jo, „European Energy“ šiemet įsigijo 34 vėjo jėgaines. Iš pernai įsigytų 21 jėgainės šiemet 12 statomos Jonavos r., 9 – Anykščių r. Planuojama, kad nauji vėjo jėgainių parkai pradės veikti jau kitais metais – Anykščiuose įrengto jėgainių parko bendra galia sieks 49,5 MW ir kasmet pagamins apie 150 GWh elektros energijos. Kitų metų planuose – nauji vėjo jėgainių parkai Rokiškyje ir Telšiuose.

Lietuva turi šansų pirmauti

Šiuo metu Telšiuose baigiamas plėtoti vienas moderniausių šalyje vėjo jėgainių parkas – jau sumontuotos visos „General Electric“ vėjo jėgainės, parkas nuo rugsėjo pradžios veikia bandomuoju režimu. Pasak parką vystančios „E Energija“ grupės vadovo Gedimino Ulozos, nors iš netipinio trečiojo metų ketvirčio sunku daryti ilgalaikes išvadas, Lietuva turi šansų pirmauti vėjo energetikos srityje.

„Faktas, kad Lietuvoje numatoma didesnė vėjo jėgainių parkų plėtra, tačiau ar pirmausime kiekvieną ketvirtį pagal vėjo jėgainių užsakymo kiekį – tikrai ne. Vis dėlto vidutiniškai būsime aukščiau už vidurkį ir pagal naujai įrengtų vėjo jėgainių skaičių, lyginant su šalies dydžiu, keletą metų išliksime tarp pirmaujančių šalių. Taip yra todėl, kad ilgą laiką Lietuvoje išvis neturėjome naujų vėjo jėgainių parkų, o per tą laiką Vakarų Europoje vyko plėtra ir buvo panaudotos dauguma vėjo energetikai tinkamų vietų, daug kur vyksta vėjo jėgainių parkų atnaujinimai, kai išmontuojamos senos ir statomos naujos jėgainės“, – aiškina G. Uloza.

„Wind Europe“ duomenimis, Lietuva pagal iš vėjo pagaminamą elektros energiją yra arti Europos vidurkio – 13 proc. elektros energijos poreikio yra patenkinama vėjo jėgainių pagaminama elektra, kai Europos vidurkis siekia 15 proc. Vis dėlto šalis stipriai atsilieka nuo tokių vėjo energetikos lyderių, kaip Danija (48 proc.), Airija (38 proc.), Vokietija (27 proc.) ar Švedija (20 proc.).

Renkasi tik moderniausias vėjo jėgaines

Pasak LVEA direktorės U. Daškevičiūtės, verta atkreipti dėmesį, kad didžioji dalis Lietuvoje užsakomų vėjo jėgainių yra modernios ir galingos, kas leidžia užtikrinti didesnį pagaminamos elektros energijos kiekį turint mažesnį vėjo jėgainių skaičių.

„Vėjo jėgainių parkų vystytojams tenka įvertinti, kiek kainuos vėjo jėgainėje pagaminta elektra – prie to prisideda ne tik vėjo jėgainių kaina, bet ir jų pastatymo kaina bei greitis, aptarnavimas, kitos į kontraktą su gamintoju įtraukiamos sąnaudos. Galime pasidžiaugti, kad Lietuvos vėjo energetikos plėtotojai turi visas galimybes rinktis tik iš geriausių gamintojų pasiūlymų“, – sako U. Daškevičiūtė.

Pasak G. Ulozos, Lietuvoje labiausiai paplitusios „General Electric“ vėjo jėgainės spėjo įgyti konkurencinį pranašumą rinkoje ne vien dėl moderniausių turbinų, bet ir dėl suformuotos projektų vykdymo ir serviso komandos bei projektų įgyvendinimo patirties.

2020 m. Europoje bendra vėjo jėgainių parkų galia siekė 220 GW, 80 proc. jų sudarė sausumos vėjo jėgainės. Vien pernai Europoje instaliuota 14,7 GW vėjo jėgainių parkų – daugiausia jų iškilo Nyderlanduose (2 GW), Vokietijoje (1,7 GW), Švedijoje (1,7 GW), Ispanijoje (1,4 GW) ir Prancūzijoje (1,3 GW).

„Reikšmingos įtakos naujam rekordui turėjo tiek itin vėjuotais orais pasižymėję pirmasis bei paskutinis metų ketvirtis, tiek ir nuolat augantis vėjo jėgainių techninis patikimumas. Pavyzdžiui, kovą gamyba pasiekė apie 173 GWh ir tai buvo visų laikų aukščiausias mėnesio rodiklis“, – pranešime sakė LVEA direktorius Aistis Radavičius.

Anot jo, vėjo elektros apimtys toliau turėtų tik augti, o 2021-2023 metais galima tikėtis naujo jų statybos bumo.

2019 metais vėjo jėgainės Lietuvoje generavo 1,453 teravatvalandės (TWh) elektros – beveik 28 proc. daugiau nei 2018 metais (1,139 TWh), remdamasi „Litgrid“ duomenimis pranešė asociacija.

Pasak jos, 2019 metų rodikliai viršijo ir daugiau kaip 1,3 TWh gamybos rekordą 2017 metais.

Lietuvoje šiuo metu veikia 23 vėjo parkai, jų bendra galia siekia 480 MW. Kartu su mažosiomis vėjo elektrinėmis iš viso instaliuota 533 MW galios.

 Jeigu Vyriausybė pritartų Energetikos ministerijos parengtam planui vėjo elektrinių parką Lietuvoje didinti pusantro karto, vėjo elektrinių bokštai pradėtų dygti rytų Lietuvoje, rašo "Lietuvos žinios".

"Palankiausių vietų plėtoti vėjo energetiką Vakarų Lietuvoje jau beveik neliko. Tinklo galimybės be papildomų investicijų ten beveik išnaudotos. Todėl planuojame, kad vėjo energetikos plėtra nuo pajūrio trauksis giliau į žemyną - į rytinę Lietuvos pusę", - sakė Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius Saulius Pikšrys.

Vyriausybę šią savaitę pasiekė Energetikos ministerijos parengtas Atsinaujinančių energijos išteklių plėtros 2016-2020 metų programos projektas, kuris numato vėjo jėgainių instaliuotą galią sausumoje papildomai didinti 250 megavatų (MW) - iki 750 MW.

Vėjo elektrinių plėtrą ateityje kaip iki šiol jau nebūtų remiama energijos supirkimo skatinimo tarifu, finansuojamu iš viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžeto. Vėjo elektrines statančioms bendrovėms ketinama teikti investicinę paramą iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų.

Pritariančių jūrų vėjo energetikos plėtojimui Lietuvoje yra beveik 6 kartus daugiau negu nepritariančių, parodė „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa. Jos duomenimis, 57 proc. Lietuvos gyventojų pritartų šios energetikos srities plėtojimui šalyje ir tik 10 proc. nepritartų. Prieš metus atliktos analogiškos apklausos metu jūrų vėjo energetikos plėtrai pritarė 51 proc. respondentų.

17 proc. respondentų nurodė, kad jie nei pritartų, nei nepritartų jūrų vėjo energetikos plėtrai Lietuvoje. 16 proc. nuomonės šiuo klausimu neturėjo.

Dažniausiai pritariančių jūrų vėjo energetikos plėtrai nurodomi motyvai – jėgainių teikiama ekonominė nauda (33 proc.) bei ekologiškumas (27 proc.).

„Skandinavijoje ir Vakarų Europoje jūrų vėjo energetika pritraukia daug investicijų, nes tai – ekologiška, saugi ir švari energija, kurios kaina tobulėjant technologijoms nuosekliai mažėja. Lietuvoje jūrų vėjo energetika turi ypač daug perspektyvų dėl palankių sąlygų Baltijos jūroje“, – sako Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) direktorius Saulius Pikšrys.

Baltijos jūra yra labai palanki jūrų vėjo jėgainių statybai, nes joje nebūna stiprių potvynių, audrų. Lietuvoje, prognozuoja S. Pikšrys, jūrų vėjo jėgainės galėtų iškilti po 6-8 metų ir pagaminti maždaug ketvirtadalį šaliai reikalingos elektros energijos. Tačiau tam, kad prasidėtų šios energetikos srities plėtra, pirmiausiai turi būti patvirtintas šalies jūrinės teritorijos bendrasis planas.

„Baltijos tyrimai“ reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko 2014 m. spalį. Iš viso apklausti 1026 15-74 metų Lietuvos gyventojai. Rezultatų paklaida neviršija 3 proc.

Šių metų pirmą pusmetį vėjo elektrinės, 2013-aisiais iš viso pagaminusios apie 6 proc. Lietuvoje suvartotos elektros energijos, gamino beveik penktadaliu daugiau elektros nei pernai tuo pačiu metu, tačiau kitais metais vėjo elektrinės gamins beveik dvigubai daugiau elektros ir dėl to nuo kitų metų vasaros jų gaminamos elektros dalis galėtų siekti iki 20 proc.

"Vėjo jėgainių gaminamos elektros dalis didėja ir dėl to, kad daugėja vėjo elektrinių. Kai kitų metų pavasarį bendra vėjo jėgainių galia pasieks 500 megavatų, vėjo gaminamos elektros gerokai padaugės", - "Lietuvos žinioms" sakė Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius Saulius Pikšrys.

Dabar bendra vėjo elektrinių galia Lietuvoje siekia 281 megavatą (MW), o Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas numato, kad bendra vėjo elektrinių instaliuota galia turėtų siekti 500 MW - šią kvotą Valstybinė kainų ir energetikos komisija jau paskirstė.

Vėjo energetikai skaičiuoja, kad žemyninėje šalies dalyje vėjo jėgainių bendra galia galėtų siekti 850 MW, o Baltijos jūroje - daugiau kaip 1000 MW.

Elektros perdavimo operatoriaus "Litgrid" duomenimis, vėjo jėgainės šių metų sausio-birželio mėnesiais pagamino 268,8 gigavatvalandžių (GWh) elektros energijos - 22,2 proc. daugiau negu per tą patį laikotarpį praeitais metais. Vėjo jėgainių pagaminta elektros energija per pirmąjį 2014 metų pusmetį sudarė 5,7 proc. Lietuvoje suvartotos energijos.

Milijardus eurų pritraukianti Europos jūrų vėjo energetikos pramonė investuotojų vertinama kaip viena perspektyviausių energetikos sričių. Didelius kiekius švarios energijos galinčiai pasiūlyti jūrų vėjo energetikai Europoje plėtoti šiuo metu labiausiai gali sukliudyti teisiniai ir politiniai veiksniai, pabrėžiama Europos vėjo energetikos asociacijos (European Wind Energy Association – EWEA) parengtoje ataskaitoje. Šie trikdžiai įvardinami ir Lietuvoje.

Šiuo metu Europoje statomų jūrų vėjo jėgainių bendra galia – 4,5 GW. Skaičiuojama, kad jėgainių, kurių statyba dar nėra pradėta, bet jau gauti leidimai, bendra galia sudaro 18,4 GW. EWEA duomenimis, dauguma nepradėtų plėtoti projektų yra ne atšaukti, bet atidėti. Pastačius visus šiuos jėgainių parkus, iš viso Europoje būtų instaliuota 27,85 GW energijos iš jūrų vėjo. Tačiau sėkmingam projektų įgyvendinimui reikia politinės valios.

Taip pat ataskaitoje akcentuojama būtinybė užtikrinti ilgalaikį rinkos stabilumą, išspręsti teisinį reguliavimą. EWEA kelia ir vėjo jėgainių prijsungimo prie bendrų elektros energijos tinklų problemą: daug kur nėra reglamentuota aiški ir vienoda tvarka, kada ir kaip naujos jėgainės yra prijungiamos, kaip šiame procese pasiskirsto atsakomybės ir kokios yra garantijos.

Pasak Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) direktoriaus Sauliaus Pikšrio, Europos vėjininkų pastebimos problemos aktualios ir Lietuvoje: nors šalis yra įsipareigojusi ES didinti elektros energijos dalį, pagaminamą iš atsinaujinančių išteklių, vis dar trūksta aiškumo teisiniame reguliavime.

„Dalis klausimų išsispręs patvirtinus nacionalinį jūros teritorijos bendrąjį planą. Taip pat vilčių dedama į Kauno technologijos universiteto ekspertų rengiamą galimybių studiją, kurios pagrindu turėtų būti apibrėžti konkretūs reikalavimai vėjo jėgainių statybai ir prijungimui prie bendrų elektros tinklų. Kaip ir kitur Europoje, Lietuvoje investuotojai yra pasiruošę skirti lėšas jūrų vėjo energijai, nes mato jos perspektyvą, tačiau negali to daryti, kol neparuošta teisinė aplinka ir jie nėra tikri, kad ne dėl jų kaltės atsiradę trukdžiai reikšmingai nepakeis sąlygų“, – sako S. Pikšrys.

EWEA savo ataskaitoje taip pat atkreipia dėmesį, kad norint įgyvendinti 2011 m. užsibrėžtą tikslą iki 2020 m. pasiekti bendrą 40 GW jūrų vėjo elektrinių galingumą Europoje, vėjininkams būtina pritraukti net 90-123 mlrd. eurų investicijų. Netgi mažesnis 25 GW tikslas reikalauja 50-69 mlrd. eurų investicijų. Nepaisant akivaizdžios šių investicijų naudos šalių ekonomikoms, jūrų vėjo energetikos plėtros įgyvendinimui gali būti nesudarytos palankios sąlygos. Ataskaitoje teigiama, kad jeigu maksimalūs tikslai įgyvendinti nebus, daug labiau tikėtina, kad taip įvyks dėl nesutvarkyto teisinio reguliavimo, o ne dėl investicijų trūkumo.

Ataskaitoje pažymima, kad labai svarbu, jog Europos valstybės įvertintų grėsmes jūrų vėjo energetikos plėtrai ir kartu su Europos Komisija siektų jas sumažinti. Akcentuojama, kad būtina kuo greičiau ES lygmeniu pasiekti susitarimą dėl 2030 m. tikslų atsinaujinančių išteklių energetikos plėtroje. Šiuo metu Lietuva yra įsipareigojusi ES, kad  atsinaujinančių išteklių energijos dalis bendrajame galutiniame energijos suvartojime 2020 m. sudarytų ne mažiau kaip 23 proc.