Plačiau papasakojo Valstybinės darbo inspekcijos atstovė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė.
– Šią savaitę daugelis tėvelių pasiėmė atostogas. Ką daryti, jei darbuotojas susirgo? Ar būtina prasirgti tas atostogas, ar galima jas atidėti?
– Dabar toks ir ligų sezonas, ir atostogų laikotarpis. Jei suteikiamos kasmetinės atostogos, kurios nėra naudojamos pagal tikslinę paskirtį, tai atostogos turi būti pratęsiamos arba perkeliamos.
– Jei šią savaitę pasiėmėme atostogų, tačiau susirgome, ar iš karto reikia pranešti darbdaviui apie tai? Kaip vyksta visas tas susitarimas?
– Žinoma, reikėtų pranešti darbdaviui. Tačiau jei darbuotojas susirgo iki kasmetinių atostogų pradžios, tokiu atveju darbuotojo atostogos yra perkeliamos, tačiau tik tada, jei nesirgo ilgiau nei kasmetinių atostogų pabaigos. Jei darbuotojas prasirgo ilgiau nei buvo numatyta kasmetinių atostogų pabaiga arba nedarbingumo laikotarpis įsiterpė į kasmetinių atostogų vidurį, tai reikėtų tartis iš naujo dėl atostogų. Jos savaime nėra pratęsiamos. Jei darbuotojas turi savaitę atostogų, savaitės viduryje turi porą nedarbingumo dienų, tai nereiškia, kad darbuotojas grįš po savaitės ir dviejų dienų. Reikėtų tartis dėl tų dviejų dienų.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar darbdavys gali sakyti, kad čia darbuotojo problema, kad prasirgo atostogas?
– Ne. Jei išduodamas laikinasis nedarbingumas, darbuotojas kreipiasi į gydymo įstaigą, tokiu atveju atostogos lieka nepanaudotos. Darbuotojas turi teisę panaudoti atostogas pagal tikslinę paskirtį.
– Kai tariamasi dėl kitų atostogų, ar darbdavys sprendžia, kada duoti tas atostogas, ar darbuotojas gali sakyti, kad nori atostogų iš karto prasirgus?
– Labai dažnai susitariama, kad iš karto. Pasibaigia laikinasis nedarbingumas ir iš karto yra pratęsiamos atostogos. Svarbu, kad atostogos būtų suteiktos tais pačiais darbo metais. Kaip ir dėl bet kurių atostogų turi įvykti šalių susitarimas. Darbuotojas kreipiasi, prašo tam tikru metu, o darbdavys tenkina tą prašymą. Nebent turi kažkokių objektyvių priežasčių nesuteikti tam tikru laikotarpiu. Atostogos yra darbuotojų valia, darbuotojo iniciatyva, jam jos priklauso. Darbdavys negali ir neturi daryti kažkokių nepagrįstų kliūčių tam.
– Kokios tos pagrįstos priežastys gali būti, kad darbdavys nesuteiktų atostogų būtent tuo metu, kai darbuotojas nori?
– Yra įvairūs laikotarpiai, susiję su darbu. Galbūt tai laikotarpis, kai kiti darbuotojai yra iš anksto susiderinę atostogas ir nėra kam jų pavaduoti. Tai turi būti objektyvios, su darbu susijusios priežastys. Tai negali būti, kad darbdavys mano, kad užteko pailsėti ir tuo laikotarpiu, kai buvo nedarbingumas.
– Ar būna, kad dėl to kyla ginčų?
– Tai tikrai nėra dažniausia ginčų priežastis. Atostogų suteikimas, bendrai darbo ir poilsio laikas sukelia nemažai ginčų, bet tikrai nepralenkia ginčų dėl darbo užmokesčio.
– Kas dažniau būna teisus ginče – darbdavys ar darbuotojas?
– Būna labai įvairiai. Priklauso nuo keliamų reikalavimų. Tačiau gana dažnai ginčiai pasibaigia taikos sutartimis. Tai reiškia, kad šalys dažnai susitaria ir atranda tą bendrą tiesą, kuria galima pasidžiaugti.
– Ar gali darbdavys iškviesti darbuotoją į darbą dėl svarbių reikalų, kai darbuotojas serga?
– Tiek atostogų, tiek nedarbingumo metu darbdavys neturi teisės iškviesti darbuotojo. Nedarbingumas yra tas laikas, kai darbdavys apskritai neturi reikalauti, kad darbuotojas dirbtų. O dėl atostogų, jei abi šalys susitaria, tai tik tokiu atveju darbuotojui galėtų būti atšaukiamos atostogos ir jis atvyktų dirbti. Tačiau tokiu atveju, atostogos būtų pertrauktos ir jas reikėtų atšaukti, o vėliau susitarti dėl likusio laikotarpio.
