Atgims kultūros židiniai

„Išties galime pasidžiaugti, kad Klaipėdos rajone per kelerius metus neliks nė vieno nerenovuoto kultūros židinio. Sparčiai juda Gargždų kultūros centro modernizavimo darbai, atgimimo sulauks ir vienintelis be rekonstrukcijos likęs Veiviržėnų kultūros centras. Jį planuojama renovuoti per artimiausius porą metų. Jau pasirašyta sutartis su projektuotojais, kurie pateiks geriausius sprendimus, kaip erdves perplanuoti taip, jog patogu būtų tiek centro darbuotojams, tiek žiūrovams“, – sako vicemerė Ligita Liutikienė.

Veiviržėnų kultūros centras bus sutvarkytas iš pagrindų ir pritaikytas rekreacijai, edukacijoms, poilsiui ir kultūros paslaugoms. Rekonstruoti pastatą ir atverti duris įvairioms veikloms planuojama iki 2025 m. pabaigos. Bus perplanuotos ir vidinės erdvės. Net du kartus padidės pagrindinės renginių salės scenos dydis.

„Šiuo metu scena netinka teatro, šokio ir didesniems muzikiniams koncertams. Taip pat padidės ir visa salė, kurioje vienu metu bus galima priimti daugiau žiūrovų. Didės ir sandėliavimo patalpų plotas, nes šiuo metu dalis rekvizitų yra laikoma kieme stovinčiame jūriniame konteineryje“, – sako vicemerė L. Liutikienė.

Ligita Liutikienė. Klaipėdos rajono savivaldybės nuotr.

Atsiras ir patalpų svečiams ir atlikėjams priimti bei daug techninių priemonių, pagerinsiančių parodų, scenos apšvietimo, renginių organizavimo ir kondicionavimo galimybes.

„Iki rugsėjo mėnesio duris turėtų atverti ir naujas kultūros pastatas su biblioteka Endriejave. Statybos darbams pabaigti, kurie vyksta labai sparčiai, biudžete šiemet numatyti beveik 700 tūkst. eurų.  Bus patogu ne tik meną mėgstantiems žiūrovams, šiltai, saugiai, jaukiose erdvėse turi dirbti administracija, repetuoti meno kolektyvai“, – sako mero pavaduotoja L. Liutikienė.

Augantis biudžetas leidžia ne tik užtikrinti visas bazines paslaugas, bet ir imtis naujų, itin gyventojams reikalingų projektų, įgyvendinti tas idėjas, kurios žymiai pagerina gyvenimo kokybę kiekvienam rajono gyventojui.

Lėšos kultūros paveldo saugojimui

Kaip ir kasmet,  nemažai lėšų bus skiriama rajone esančiam kultūros paveldui išsaugoti ir tvarkyti. Tai – ir saugotinų mažosios architektūros elementų – lurdų, skulptūrų, koplytstulpių – priežiūra, ir kitų svarbių kultūros objektų tvarkymo darbai. 100 tūkst. eurų bus skirti prisidėjimui prie dalinio darbų finansavimo siekiant išsaugoti istorinius Priekulės miesto pastatus ir kitus rajone esančius kultūros paveldo objektus.

Savivaldybė finansiškai prisidės ir prie mėgėjų meno kolektyvų dalyvavimo tarptautiniuose renginiuose, garsinant Klaipėdos rajono vardą, net 100 tūkstančių eurų numatyta reikšmingų datų, įvykių, asmenybių įamžinimui. Vienas jų – gargždiškis, kunigas ir rašytojas Mykolas Vaitkus. Kūrėjo atminimui įamžinti Gargždų miesto parke bus pastatyta rašytojo skulptūra, išleista jo kūrybos rinktinė.

Daugiau socialinių paslaugų

Bus gerinamos sąlygos ir nevyriausybinėms organizacijoms – paskelbtas socialinės veiklos projektų konkursas. Projektams bus skiriamas finansavimas iš savivaldybės biudžeto. Taigi gyventojai ne tik galės rinktis iš įvairesnių socialinių paslaugų, bet ir bus kuriama palankesnė aplinka nevyriausybinėms organizacijoms veikti bei plėstis.

„Ieškome socialinių partnerių, galinčių gyventojams teikti tas paslaugas, kurių šiuo metu arba išvis nėra, arba jų poreikis didesnis. Matome, kad nevyriausybinės organizacijos, aktyvios ir socialiai atsakingos bendruomenės gali būti puikūs Savivaldybės partneriai, iš kurių ne tik galėtume, bet jau ir perkame kai kurias paslaugas. Puikus pavyzdys – vaikų dienos centrai Priekulėje ir Vėžaičiuose, kur įkurti būtent bendruomenių. Didinsime finansavimą ir jų veiklai, kad vaikai šiuos centrus galėtų lankyti visą dieną mokyklinių atostogų metu“, – sako mero pavaduotoja L. Liutikienė.

Pasak vicemerės, dabar rajone trūksta socialinių dirbtuvių asmenims su negalia, sociokultūrinių paslaugų senyvo amžiaus gyventojams, maitinimo organizavimo šeimoms, patiriančioms finansinių sunkumų, pagalbos iš pataisos įstaigų paleistiems asmenims ir kitų paslaugų, tad bus sveikintinos visos iniciatyvos.

Bus rekonstruojamas Priekulės socialinių paslaugų centras

Investicijų sulauks ir Priekulės socialinių paslaugų centras. Jau įvyko rangos darbų konkursas, bus vertinami gauti pasiūlymai. Rekonstravus centrui priklausančias nenaudojamas patalpas, dienos socialinės globos paslaugomis Klaipėdos rajone galės pasinaudoti daugiau žmonių su negalia.

„Priekulės socialinių paslaugų centrui trūksta patalpų, kuriose jie galėtų teikti licencijuotas dienos socialinės globos paslaugas. Todėl nenaudojamame buvusios ambulatorijos pastate bus atliktas kapitalinis remontas. Čia suaugę asmenys su fizine negalia, gyvenantys Priekulės, Agluonėnų, Veiviržėnų, Judrėnų seniūnijose, galės gauti visas jiems reikalingas paslaugas. Taip jiems užtikrinsime turiningą laisvalaikį bei saugią ir jaukią kasdienę aplinką, kartu suteikdami atokvėpį ir jų šeimos nariams, kurie galės dirbti ar turėti laisvo laiko sau“, – sako projekto „Priekulės socialinių paslaugų centro infrastruktūros plėtra“ savininkė vicemerė L. Liutikienė.

Naujose patalpose bus galima priimti 25 paslaugos gavėjus, kai šiandien dėl vietos trūkumo centrą gali lankyti tik 15 fizinę negalią turinčių rajono gyventojų.

Pastate bus įrengti asmenims su fizine negalia aptarnauti bei lavinti pritaikyti kabinetai ir patalpos – rūbinė, kineziterapijos, meno terapijos, keramikos, dailiųjų amatų, socialinių darbuotojų, psichologo, poilsio, kompiuterių, valgykla ir kitos patalpos.

Šiuo metu centre bendrose patalpose dienos metu globojami ir fizinę, ir psichinę negalią turintys žmonės. Po rekonstrukcijos veiklas ir priežiūrą bus galima vykdyti atskirai, taip sudarant patogesnes sąlygas ir darbuotojams, ir centro lankytojams.

Turizmo plėtra Priekulėje

Į priekį juda ir Turizmo plėtros plane numatytas tikslas steigti Turizmo informacijos centro filialus: jau nutarta, kad padalinys turėtų atsirasti Priekulėje, šalia Kultūros centro.

„Priekulė – unikalus Mažosios Lietuvos krašto istorijos ir kultūros atspindys. Per miestą nuolat juda didelis svečių srautas, keliaujantis į Dreverną, Svencelę, kitas Pamario krašto vietoves. Todėl turėti centro padalinį būtent čia ir konsultuoti atvykstančiuosius, nukreipti juos turistiniais rajono maršrutais yra patogu tiek strategiškai, tiek ekonomiškai. Galime pasidžiaugti ir tuo, kad būtent Priekulėje įrengtas pirmasis rajone interaktyvus stendas“, – sako vicemerė L. Liutikienė.

Siekiama motyvuoti

„Žinoma, ne visos biudžeto lėšos skiriamos infrastruktūros projektams ir paslaugų užtikrinimui. Tęsime tradiciją pagerbti geriausius metų mokytojus, metų socialinį darbuotoją ir metų socialinį partnerį, metų kultūros ir meno darbuotoją. Pirmą kartą šiemet premijas skirsime ir taip pagerbsime du medicinos darbuotojus. Taip pat, kaip ir iki šiol, kompensuosime šių sričių specialistų atvykimo į darbą išlaidas, remsime aukšto meistriškumo sportininkus“, – vardija vicemerė L. Liutikienė.

Ir toliau kiekvienam naujagimiui bus mokama 300 eurų išmoka, kuria siekiama padėti jaunoms šeimoms ir paskatinti jas kurtis bei gyventi Klaipėdos rajone. Išmoką, gimus kūdikiui, gali gauti tėvai ar globėjai, kurie abu gyvenamąją vietą Klaipėdos rajone yra deklaravę ne mažiau kaip 6 mėnesius iki vaiko gimimo arba yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Klaipėdos rajono savivaldybėje.

„Paskirstyti ir subalansuoti biudžetą – itin atsakingas, patirties, išminties ir kompetencijų reikalaujantis darbas. Sričių, kurioms reikalingas finansavimas – labai daug, tačiau augantis biudžetas leidžia ne tik užtikrinti visas bazines paslaugas, bet ir imtis naujų, itin gyventojams reikalingų projektų, įgyvendinti tas idėjas, kurios žymiai pagerina gyvenimo kokybę kiekvienam rajono gyventojui“, – sako vicemerė.

„Visi suprantame, kad kultūra pirmiausia kyla iš žmogaus, jo gebėjimų, idėjų ir noro kurti. Tačiau to negana. Tam, kad būtų galima organizuoti kokybiškus renginius, pasirodymus, reikalingos patalpos, kuriose būtų ne tik patogu repetuoti, jauku bei malonu susirinkti, bet kur ir techninės galimybės leistų surengti aukščiausio lygio pasirodymus, išpildant režisierių, atlikėjų ir kitų menininkų viziją. Todėl savivaldybė investuoja į tai, kad kultūra turėtų modernius ir šiltus namus, kuriuose netrūktų nei renginių, nei lankytojų“, – sakė mero pavaduotoja Ligita Liutikienė

Veiviržėnams – modernus kultūros centras

Vienas tokių kultūros židinių, laukiantis rekonstrukcijos, – Veiviržėnų kultūros centras, kurį per artimiausius porą metų planuojama sutvarkyti iš pagrindų. Šiuo metu kultūros centras jau neatitinka keliamų energijos efektyvumo, statybos techninių ir kitų standartų. Scena netinka teatro, šokio ir didesniems muzikiniams koncertams, dalis rekvizitų yra laikomi kieme stovinčiame jūriniame konteineryje.

„Veiviržėnai yra išskirtinis miestelis, pasižymintis stipria kultūrine bendruomene, gyventojų įsitraukimu, meniniais sprendimais ir projektais. Ne veltui 2020-aisiais jie nešė Mažosios Lietuvos kultūros sostinės vėliavą. Tad šiuolaikiškas kultūros centras, atitinkantis elementarius kokybės reikalavimus, jiems yra būtinas. Rekonstravus pastatą, pagrindinė scena taps didesnė net du kartus, padidės ir pati salė, sandėliavimo patalpų plotas, bus perplanuotos vidaus erdvės. Atsiras ir patalpos svečiams ir atlikėjams priimti bei daug techninių priemonių, kurios pagerins scenos apšvietimo, parodų, renginių organizavimo galimybes“, – vardijo mero pavaduotoja L. Liutikienė

Planuojama, kad po rekonstrukcijos net iki 30–40 procentų turėtų sumažėti centro eksploatavimo sąnaudos, atsiras klimato valdymo galimybė. Sutvarkytas Veiviržėnų kultūros centras duris turėtų atverti iki 2025 m. pabaigos. Šiuo metu ruošiamasi skelbti konkursą projektavimo darbams.

Šiltai, saugiai, jaukiose erdvėse turi dirbti administracija, repetuoti meno kolektyvai. Džiaugiamės, kad per kelerius metus rajone nebebus nė vieno nerenovuoto kultūros pastato.

Atgims Gargždų kultūros centras

Gargždų miesto gyventojai kasdien mato prie kultūros centro vykstančius darbus. Čia rugsėjį pradėta renovacija, kurios vertė – daugiau kaip 3,5 mln. eurų. Darbus planuojama baigti iki kitų metų pabaigos.

„Kad Gargždų kultūros centrui reikėjo renovacijos, ko gero, neprieštaraus niekas. Tai vienas laukiamiausių miesto gyventojų projektų. Džiugu, kad darbus čia atlieka tas pats rangovas, kuris laiku ir kokybiškai pastatė naują mokyklą Jakuose. Akivaizdžiai matome, kad renovacija vyksta intensyviai, rangovas nuo grafiko neatsilieka, tad raktus nuo visiškai pasikeitusio ir miesto centrą papuošiančio kultūros centro tikimės gauti laiku“, – sakė vicemerė L. Liutikienė.

Kultūros centro pastatas modernizacijos metu pasikeis neatpažįstamai. Atvykstančiuosius pasitiks spalviniais ir meniniais akcentais puoštas pastato fasadas. Renginių dalyvių lauks moderni 400 vietų koncertų salė, į kurią ves dar vienas pagrindinis įėjimas. Iš jos bus iškelta garso ir šviesos operatorių vieta. Taip pat bus įrengtas didesnis amfiteatras, pakeista scenos danga, grindys, įranga bei akustinė sistema.

„Be to, bus atnaujintas Kultūros centro vestibiulis, didės konferencijų salės erdvės, planuojama ir erdvė vaikų žaidimams. Taip pat į kitą vietą bus perkelta kasa, keisis rūbinės prieigos, Kultūros centro erdvės bus pritaikytos negalią turintiems žmonėms. Bus pakeisti ir visi Kultūros centro langai, durys, vamzdynai, elektros instaliacija, priešgaisrinė, vandens, nuotekų ir šildymo sistemos“, – suplanuotus darbus vardijo vicemerė.

Endriejavas švęs įkurtuves

Iki kitų metų rugsėjo mėnesio duris turėtų atverti ir naujas kultūros pastatas su biblioteka Endriejave. Šiuo metu čia jau įrengtos pastato konstrukcijos – sienos, grindys, stogas, dedami langai, išorinės durys, įvedama elektros instaliacija. Netrukus bus galima pradėti vidaus apdailos darbus.

„Endriejaviškiai, ilgai laukę naujo kultūros centro su biblioteka, kurio darbai ne kartą strigo, šiandien gali lengviau atsikvėpti. Statybos darbai vyksta sparčiai ir pastatas tiesiog kyla akyse. Ir išties džiugu ne tik endriejaviškiams, bet ir kiekvienam mylinčiam kultūrą. Juk patogu turi būti ne tik meną mylinčiam žiūrovui. Šiltai, saugiai, jaukiose erdvėse turi dirbti administracija, repetuoti meno kolektyvai. Džiaugiamės, kad per kelerius metus rajone nebebus nė vieno nerenovuoto kultūros pastato“, – pabrėžė vicemerė vicemerė L. Liutikienė.

Siekis – išsaugoti savarankiškumą

Viena iš galimybių, padedančių išsaugoti savarankiškumą, – pagalbos namuose paslauga, kurią iš dalies finansuoja Klaipėdos rajono savivaldybė. Ši paslauga teikiama suaugusiesiems ir vaikams su negalia, senjorams, laikinai savarankiškumo dėl ligos ar kitų priežasčių netekusiems Klaipėdos rajono gyventojams ir socialinę riziką patiriančioms šeimoms.

„Deja, sveikata kartais sušlubuoja ir tampa sunku pasirūpinti savimi. Naudodamiesi pagalbos į namus paslauga gyventojai gali ilgiau išlikti savarankiški – į jų namus atvykę specialistai palengvina buitį padėdami atlikti namų ruošos darbus, nusipirkti ir gaminti maistą ar, pavyzdžiui, palydėdami į gydymo įstaigą. Taigi pagalbą gaunantis asmuo ir toliau gali jaustis visaverčiu visuomenės nariu, o jį prižiūrintys artimieji eiti į darbą ar tiesiog skirti laiko sau“, – sakė Klaipėdos rajono mero pavaduotoja Ligita Liutikienė. 

Klaipėdos rajone pagalbos į namus paslaugą teikia Klaipėdos rajono paramos šeimai centras, VšĮ „Nuoširdus rūpestis“ ir VšĮ Nacionalinis socialinės integracijos institutas.

Padeda specialistai

Kai pagalbos į namus nepakanka, gyventojui gali būti teikiama dienos socialinės globos arba integralios pagalbos paslaugos. Dienos socialinės globos paslaugą teikia Klaipėdos rajono paramos šeimai centras, o integralios pagalbos – Priekulės socialinių paslaugų centras.

Integralią pagalbą, kuri apima slaugos ir socialinės globos paslaugas, teikia visas būrys kompetentingų Priekulės socialinių paslaugų centro specialistų: socialinis darbuotojas, slaugytojas, kineziterapeutas, psichologas, individualios priežiūros darbuotojai bei slaugytojo padėjėjai.

„Asmenys gali gyventi savo namuose ir gauti pačias įvairiausias paslaugas. Jiems gali būti pamatuotas spaudimas, padedama atlikti kasdienius darbus ir skatinama neprarasti šių įgūdžių, pavyzdžiui, gaminti valgį ar tvarkyti namus. O slaugytojo padėjėjai stebi asmenį pagal slaugytojo nurodymus, perriša žaizdas, padeda pavalgyti ir pan.“ – socialinės paramos privalumus vardijo vicemerė.

Dienos socialinė globa apima visumą paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba dienos metu, pavyzdžiui, pagalba rengiantis, maitinantis, prausiantis, kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymas ir palaikymas, sveikatos priežiūros paslaugų ir kitų asmeniui reikalingų paslaugų organizavimas ir t. t.

„Dėl šių paslaugų galima kreiptis į gyvenamosios vietos seniūniją. Kviečiu senjorus, asmenis, turinčius negalią, aktyviai jomis naudotis, paraginkime tai daryti artimuosius ir prisidėkime prie jų gyvenimo kokybės išsaugojimo“, – skatino gyventojus mero pavaduotoja L.Liutikienė. 

Domisi išmokomis

Užklupus finansiniams sunkumams, gyventojai gali kreiptis ir dėl socialinės paramos. Prasidėjus šildymo sezonui, ypač daug prašymų ir klausimų sulaukiama dėl šildymo kompensacijų.

„Būsto šildymo išlaidų kompensacijų gavėjų ratas Klaipėdos rajone išaugo daugiau nei du kartus. Noriu nuraminti gyventojus –

kompensacijos bus išmokėtos, tačiau kartu prašau ir kantrybės, nes darbuotojams tenka ypač didelis krūvis, o prašymų nagrinėjimas užtrunka. Taip pat noriu pabrėžti, kad pateikti prašymą dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos bus galima iki šildymo sezono pabaigos, o tai darant labai svarbu pridėti visus reikalingus dokumentus“, – pažymėjo vicemerė L.Liutikienė.

Prašymą dėl kompensacijos gyventojai gali pateikti per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą www.spis.lt arba kreiptis į deklaruotos gyvenamosios vietos seniūniją. Ją bus galima gauti atgaline tvarka, t. y. už visą šildymo sezoną nepriklausomai nuo to, kada asmuo šildymo sezonu kreipsis dėl kompensacijų.

Aktyviai gyventojai domisi ir nauja, Klaipėdos rajono savivaldybės įsteigta 300 eurų išmoka kūdikio susilaukusioms šeimoms. Ją jau gavo 46 vaikai.

„Ši išmoka įsteigta vos nuo rugsėjo, taigi dar sulaukiame klausimų, kaip ją gauti. Viskas labai paprasta – atskiro prašymo teikti nereikia. Kai naujagimio susilaukę tėveliai kreipiasi į savivaldybę dėl valstybės skiriamos vienkartinės išmokos, nagrinėjamas ir prašymas papildomai 300 eurų paramai gauti“, – teigė vicemerė L.Liutikienė.

300 eurų išmoką gimus kūdikiui gali gauti tėvai ar globėjai, kurie abu gyvenamąją vietą Klaipėdos rajone yra deklaravę ne mažiau kaip 6 mėnesius iki vaiko gimimo arba yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Klaipėdos rajono savivaldybėje.

Naujai susiformavusi dauguma ne tik jau parengė ambicingą darbų programą, bet ir priėmė sprendimus dėl daugiafunkcio statybos Dariaus ir Girėno gatvėje, susitarė kuo greičiau skelbti naujo rangovo paieškas autobusų stočiai, plėsti darželių ir mokyklų tinklą, skirti didesnį dėmesį kultūrai, sveikatai, socialinei sričiai. Pasak naujos koalicijos atstovų, užduotis nebus lengva, liko mažiau nei metai, bet bus daroma viskas, kad dalis projektų būtų įgyvendinti, o kiti – bent pradėti.

Naujos koalicijos dėlionės neužtruko nė savaitės, dėl naujų darbų programos susitarta dar greičiau. Pasak koalicijos partnerių, taip yra todėl, kad nėra jokio blaškymosi – tikslai ir prioritetai sutapo, todėl ir būsimų darbų planas patvirtintas vienbalsiai.

„Šios koalicijos esminis tikslas – susitarti dėl strateginių darbų. Tai padaryta itin greitai. Visi partneriai supranta, jog laiko iki šios kadencijos pabaigos nebėra daug, todėl reikia paskubėti norint įgyvendinti svarbiausius projektus. Puikiai matėme, kas vyko pastaruosius metus. Tai netenkino nei manęs, ką nuolat primindavau buvusiai koalicijai, nei gyventojų, kurie nematė jokio proveržio. Todėl, nors dabartinė mūsų programa yra ganėtinai ambicinga, neabejoju, kad sugebėsime išsikeltus tikslus įgyvendinti“, – sako Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

„Planai ambicingi, bet be ambicijų nieko nepasieksi“, – sako meras Bronius Markauskas.

Prioritetinės sritys – kultūra, sveikata, socialinės paslaugos

Pasak vicemerės Ligitos Liutikienės, svarbus ne tik strateginių projektų tęstinumas, bet ir didesnis dėmesys kultūrai, sveikatai, socialinei sričiai. Būtina renovuoti Veiviržėnų ambulatorijos pastatą, Tilvikų, Daukšaičių, Pėžaičių medicinos punktų pastatus. Taip pat pradėti teikti paslaugas gyventojams namuose. Vienas prioritetų – naujų gydytojų pritraukimas į rajoną, todėl ruošiama medikų, visuomenės sveikatos specialistų skatinimo programa. Ne mažiau svarbi ir socialinė sritis. Reikia plėsti vaikų dienos centrus, steigti grupinio gyvenimo namus, skatinti nevyriausybines organizacijas teikti akredituotas vaikų dienos socialines paslaugas.

„Sieksime į rajoną pritraukti naujų gydytojų“, – sako vicemerė Ligita Liutikienė.

„Be abejonės, nepamiršome ir kultūros srities. Manau, kad per birželį pasirašysime sutartį su rangovu, kuris rekonstruos Gargždų kultūros centrą. Endriejavo kultūros namus jau statome ir kitais metais jie turėtų atverti duris. Rengsime projektą ir Veiviržėnų kultūros centro pastatui modernizuoti, atkursime istorinį Jokšų tiltą per Karaliaus Vilhelmo kanalą. Ieškosime ir naujų patalpų gausią eksponatų kolekciją turinčiam Gargždų krašto muziejui“, – tikina Klaipėdos rajono vicemerė Ligita Liutikienė.

Daugės darželių ir mokyklų

Vicemerė Violeta Riaukienė džiaugiasi, kad koalicija sutarė ir dėl darželių bei mokyklų tinklo plėtros. Galbūt jau šiemet bus galima pasirašyti sutartį su rangovu, kuris statys Sendvario daugiafunkcį centrą su mokykla ir darželiu. Bus rengiami naujų darželių Mazūriškiuose, Dercekliuose, Priekulėje ir Gargžduose projektai, kad kuo greičiau būtų galima sumažinti eiles į ugdymo įstaigas. Klasių trūkumas Ketvergiuose ir Priekulėje bus sprendžiamas statant prie mokyklų priestatus, o Plikių pagrindinėje mokykloje – modulinį pastatą. Planuojama atnaujinti ir dvi rajono gimnazijas, jų aikštynus. Sutarta rengti projektus Gargždų „Vaivorykštės“ ir Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijų pastatams rekonstruoti.

„Rajone turi daugėti ugdymo įstaigų“, – teigia vicemerė Violeta Riaukienė.

„Mūsų rajonas auga. Kasmet čia įsikuria po du–tris tūkstančius naujų gyventojų. Dažniausiai tai jaunos šeimos, turinčios vaikų, bet susiduriančios su vietų trūkumu darželiuose ir mokyklose. Todėl koalicijos strategija plėsti darželių ir mokyklų tinklą rajone yra tikrai geras žingsnis. Suprantame, kad taip sparčiai augant gyventojų skaičiui rajone, turi daugėti ir ugdymo įstaigų“, – neabejoja Klaipėdos rajono vicemerė Violeta Riaukienė.

Prioritetiniai darbai – Gargždų stotis ir daugiafunkcis sporto centras

Prie koalicijos prisijungęs Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys Jonas Dumašius teigia, kad tarp svarbių valdančiosios daugumos numatytų darbų ir daugiabučių namų renovacijos skatinimas. Nors projektai ir juda, bet ne taip greitai, kaip norėtųsi, nors nauda gyventojams, mažinant šildymo sąskaitas, yra neabejotina. Kitas svarbus klausimas – rajono kelių tinklo modernizavimas. Kasmet tam skiriama vis daugiau lėšų, o jos leidžia rekonstruoti gatves visame rajone.

„Gargždų autobusų stotis privalo būti pastatyta“, – sako Tarybos narys Jonas Dumašius. 

„Turime pasirūpinti ir žlugusiu projektu – naujos Gargždų autobusų stoties statybomis. Aš jau praėjusiais metais mačiau, kad šis projektas turi bėdų, tačiau likau neišgirstas. Dabar situacija tokia, kad rangovas, statęs stotį, bankrutavo, todėl turime viską padaryti, kad kuo greičiau būtų paskelbtas naujas konkursas ir stotis būtų užbaigta. Dar vieno pastato vaiduoklio miestui nereikia ir viską darysime, kad projektas būtų įgyvendintas kuo greičiau“, – teigia Tarybos narys Jonas Dumašius.

Metai laiko prarasti ir dėl ankstesniųjų valdančiųjų delsimo įgyvendinti Gargždų daugiafunkcio sporto centro projektą. Todėl formuojant daugumą jis buvo didžiausias prioritetas. Visi koalicijos partneriai vieningai sutarė, kad jis bus statomas Dariaus ir Girėno gatvėje, nes toks buvo gyventojų pageidavimas.

„Sutarta: daugiafunkcis bus Dariaus ir Girėno gatvėje“, – teigia Administracijos direktorius Sigitas Karbauskas.

„Parengiamieji darbai jau padaryti. Esu optimistas ir viliuosi, kad jau per šį mėnesį galėsime paskelbti rangos darbų konkursą. Mums svarbu, kad mieste atsirastų baseinas su sporto sale, atitinkančia LKL reikalavimus. Ypač po to, kai mūsų krepšinio komanda įsiveržė į aukščiausią Lietuvos lygą. Negalime sau leisti, kad mūsų krepšininkai treniruotųsi ir žaistų kitame mieste. Taip pat turime užtikrinti, kad ir mūsų vaikai galėtų mokytis plaukti būtent Gargžduose, o ne vyktų į už keliolikos kilometrų esančią Klaipėdą. Neabejoju, kad jau šiemet turėsime sutartį ir pagaliau galėsime pradėti darbus, kurių gyventojai tiek ilgai laukė“, – įsitikinęs Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas.

Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdyje šią savaitę kilo diskusijos dėl reprezentacinių lėšų. Vieni politikai teigė, kad šiam tikslui prašoma per daug pinigų, kiti pritarė lėšų skyrimui. Apie jų poreikį kalbamės su Ligita Liutikiene, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja, kuruojančia viešuosius ryšius.

Kiek lėšų skirta Savivaldybės reprezentacijai ir kam jos naudojamos?

Klaipėdos rajono savivaldybės taryba šiemet reprezentacinėms išlaidoms buvo skyrusi 35 tūkst. Lt. Ketvirtadienį Savivaldybės tarybos posėdyje nuspręsta prie šios sumos pridėti dar 20 tūkst. Lt. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad tai – nemaži pinigai, tačiau norėdami tinkamai pristatyti rajoną svečiams tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio, turime skirti ir atitinkamas lėšas. Už jas perkamos gėlės, kava, saldainiai, vanduo, dovanų maišeliai, suvenyrai, rėmeliai, sveikinimo ir padėkos raštai, dėklai, kalėdiniai atvirukai, apmokamos oficialių delegacijų vizitų priėmimo išlaidos. Vyriausybė yra patvirtinusi Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų naudojimo reprezentacinėms išlaidoms taisykles, kuriose nustatyta, kas priskiriama reprezentacinėms išlaidoms. Kontrolės ir audito tarnyba bei Centralizuotas savivaldybės vidaus audito skyrius turi teisę tikrinti, ar tikslingai ir efektyviai naudojamos biudžeto lėšos.

Ar teisės aktai reglamentuoja, kiek pinigų gali būti naudojama šiam tikslui?

Pagal Vyriausybės nutarimą „Dėl reprezentacinių išlaidų“, Klaipėdos rajono savivaldybės reprezentacijai rekomenduojama neviršyti 1 procento Savivaldybės administracijos išlaikymui skiriamų išlaidų. Tai reiškia, kad pagal šių metų biudžetą, reprezentacijai galėtų būti skirta 69 tūkst. Lt. Pasidomėjome, kad teritorijos dydžiu, gyventojų skaičiumi į Klaipėdos rajoną panaši Šilutės rajono savivaldybė reprezentacijai 2014 m. skyrė 95 tūkst. Lt, Palangos – 70 tūkst. Lt, Kretingos ir Kupiškio rajonų savivaldybės – po 40 tūkst. Lt.

Reprezentacinių lėšų prireikia ir bendradarbiaujant su užsienio šalių miestais–partneriais?

Taip, žinoma. Juk reprezentuodami rajoną, kartu pristatome ir savo Valstybę. Savivaldybė yra užmezgusi tarptautinius ryšius su Lenkija ir Estija. Bendradarbiaudami su Ylavos ir Mardu miestais, organizuojame susitikimus, įgyvendiname bendrus projektus, vykdome kitas veiklas. Natūralu, kad sulaukiame tiek jų delegacijų vizitų, taip pat ir patiems tenka vykti į svečius. Tarpvalstybinio bendravimo lygmeniu įprasta apsikeisti simbolinėmis dovanomis, suvenyrais. Drįsčiau teigti, kad nepatogu ir netgi nemandagu būtų nuvažiuoti tuščiomis, ar atvykusių svečių nepavaišinti kava, saldainiais. Pagal etiketą, tarptautinį protokolą, svečiams būtina rodyti dėmesį ir pagarbą. Kitaip sudarysime ne itin gerą reputaciją ne tik apie rajoną, bet ir apie šalį. Ir atvirkščiai – tinkamu elgesiu pelnysime aukščiausią įvertinimą.

Ko gero, tai pasakytina ne tik apie bendravimą su delegacijomis iš kitų valstybių?

Klaipėdos rajono savivaldybės ir Administracijos vadovai patys vyksta ir sulaukia aukšto rango garbių svečių iš Vyriausybės, Seimo, ministerijų, kitų valstybės institucijų, organizacijų. Tokiuose susitikimuose bei atmintinų dienų, miesto švenčių, profesijų dienų, sutarčių pasirašymo, vizitų, jubiliejų, kitų apdovanojimų skyrimo progomis taip pat prireikia simbolinių dovanų, gėlių. Juolab, kad į Savivaldybės administraciją kreipiasi švietimo, kultūros, sporto, socialinės įstaigos, reprezentaciniams poreikiams prašydamos knygų, suvenyrų, dovanų maišelių. Iki šiol reprezentacijai skirtų pinigų vos užtekdavo, nors įvaizdžio formavimas – labai svarbi Savivaldybės veikla. Tai užtikrina rajono žinomumą ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų, investicijų pritraukimą, naujų turistų srautus. Tad jeigu norime, kad Savivaldybė ir jos įstaigos deramai atstovautų ir garsintų Klaipėdos rajoną, reprezentacijai reikėtų skirti daugiau lėšų.