Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti tokias demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narių pateiktas Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė paprašė Vyriausybės išvados – ją gavęs Socialinių reikalų ir darbo komitetas dėl pataisų teiks išvadą Seimui.

Pakeitimus Seimui pristatęs Linas Kukuraitis BNS teigė, kad pagal siūlomą projektą išankstinės pensijos gavėjai visą jiems priklausančią pensiją vėl galėtų gauti sulaukę maždaug 85–86 metų.

Pataisos numato, kad senatvės pensija kas mėnesį būtų mažinama tiek pat, kiek dabar – 0,32 proc., tačiau tik kol  apskaičiuotos ir sumažintos pensijų skirtumas būtų lygus visų išankstinės pensijos išmokų sumai.

„Tuo metu, kai žmogus kažkuria prasme grąžina „Sodrai“ tą sumą, kuri jam buvo paskolinta prieš pensinį amžių, tai yra panašiai užtrunka 21 metus, (...) jiems atstatyti senatvės pensiją. (...) Tai atliktų tam tikrą socialinį teisingumą, nepasmerkiant tų žmonių iki gyvenimo pabaigos. O tie, kurie, deja, neišgyveno tų 21 metų, (...) jie ir turėtų tą sumažintą pensiją“, – pristatydamas pataisą Seime teigė Linas Kukuraitis.

Jeigu tu gautum 600 eurų pensiją, gaunant išankstinę pensiją ji sumažinama iki 484 eurų. Tai  ženklus sumažinimas. Ir jis tęsiasi iki pat gyvenimo pabaigos.

 

„Jeigu tu gautum 600 eurų pensiją, gaunant išankstinę pensiją ji sumažinama iki 484 eurų. Tai  ženklus sumažinimas. Ir jis tęsiasi iki pat gyvenimo pabaigos. Jeigu gyveni iki 90 metų ar iki 100 metų, tuos 20, 30, 40 metų po pensijos tavo pensija yra sumažinta“, – kalbėjo jis.

Tuo metu Seimo Teisės departamentas sako, kad tokia tvarka skatintų gyventojus pasinaudoti galimybe gauti išankstinę pensiją.

„Asmuo, kuris nusprendė pasinaudoti teise gauti išankstinę senatvės pensiją, ją gali gauti penkerius metus iki nustatyto senatvės pensijos amžiaus, t. y. 60 mėnesių ilgiau nei tokias pačias socialinio draudimo įmokas mokėjęs, tačiau teise į išankstinę senatvės pensiją nepasinaudojęs asmuo“, – nurodo Seimo teisininkai.

Tačiau L. Kukuraitis teigė, kad pataisomis nesiekiama skatinti išėjimo į išankstinę pensiją.

„Išankstinės pensijos yra didžiulė bėda. Esu prieš tai, kad išankstinės pensijos iš viso egzistuotų, nes darbingo amžiaus žmogaus finansiniai ir sveikatos sunkumai turėtų būti sprendžiami užimtumo, nedarbo, netekto darbingumo draudimo ir sveikatos sistemų pagalba“, – tvirtino L. Kukuraitis.

Išankstinės pensijos yra didžiulė bėda. Esu prieš tai, kad išankstinės pensijos iš viso egzistuotų (...)

 

„Priešingai, kalbame apie vyriausius mūsų visuomenės asmenis, tai yra tuos, kurie gyvena labai nelengvoje situacijoje“, – pridūrė jis.  

Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė „laisvietė“ Monika Ošmianskienė pasigedo analizės, kokie žmonės renkasi išankstinę pensiją, kokios priežastys juos skatina ją rinktis, o socialdemokratas Algirdas Sysas tikino, kad tokia sistema nebaudžia žmogaus, nes jis į išankstinę pensiją išeina savanoriškai, niekas to daryti neverčia.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narės Laimos Nagienės teigimu, leidus po tam tikro laiko išankstinių pensijų gavėjams atstatyti visą pensiją valstybei mažiau reikės tokius žmones šelpti.

L. Kukuraičio teigimu, šiuo metu išankstinę pensiją gauna apie 1,13 proc., arba 7,5 tūkst. gyventojų, ji yra apie 25 proc. mažesnė nei vidutinė senatvės pensija. 

Nuo 2004 metų išankstinę pensiją galima gauti, jei iki pensijos lieka penkeri metai, žmogus yra sukaupęs būtinąjį stažą ir neturi kitų pajamų. Gaunant išankstinę pensiją būsima senatvės pensija nuo 2021 metų kas mėnesį mažinama 0,32 proc.

Senatvės pensija nemažinama, jeigu išankstinę pensiją žmogus gavo ne ilgiau kaip trejus metus ir jo stažas 2021 metais buvo ne mažesnis kaip 40 metų ir kasmet didėja po tris mėnesius. Pavyzdžiui, kitąmet visą pensiją galės gauti tie pensininkai, kurie išėjimo į išankstinę pensiją metu turės 40 metų ir 9 mėnesių darbo stažą. 

Šią savaitę, sekmadienį, šios partijos skyriai baigs siūlyti pretendentus dalyvauti kitąmet vyksiančiuose prezidento rinkimuose.

Kaip BNS informavo Demokratų sąjunga, kiekvienas skyrius gali pateikti po vieną kandidatą.

Tarp pretendentų minimi „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis, buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, Demokratų frakcijos Seime narys Vytautas Bakas, buvęs krašto apsaugos viceministras ir NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Giedrimas Jeglinskas.

S. Skvernelis anksčiau žurnalistams yra sakęs, kad nenori antrą kartą kandidatuoti į prezidentus.

2019 metais eidamas premjero pareigas jis, kaip Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas, dėl prezidento posto varžėsi su Gitanu Nausėda ir Ingrida Šimonyte. Tuomet S. Skvernelis liko trečias surinkęs 19,58 proc. rinkėjų balsų.

„Šie rinkimai demokratams – labai svarbūs, mes pirmą kartą dalyvaujame prezidento rinkimuose. Džiugina, kad minima ne viena pavardė – tai rodo, kad turime, iš ko rinktis, turime ne vieną galimą kandidatą su šiandienos Lietuvai reikalingomis kompetencijomis. O ką galiausiai deleguosime kaip partijos kandidatą, paskelbsime lapkričio 11-ąją“, – sakė partijos rinkimų štabo vadovas, Seimo narys Lukas Savickas.

Lapkričio 11 dieną partijos kandidatą į prezidentus tvirtins „Vardan Lietuvos“ taryba.

Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks kitų metų gegužę.

Ekspremjero S. Skvernelio vadovaujama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ įkurta pernai sausį, daliai politikų atskilus nuo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos.

Frakcijos seniūno Lino Kukuraičio siūlymu projektas ketvirtadienį išimtas iš plenarinių posėdžių darbotvarkės. Už tai balsavo 79 parlamentarai, penki buvo prieš, 21 susilaikė.

Partijos atstovai prašo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą (TTK) persvarstyti projektą ir vėl į jį įtraukti nuostatą, jog dotaciją gali gauti rinkimuose nedalyvavusios partijos, turinčios frakciją Seime.

„Tai svarbus projektas, keičiantis finansavimo sistemą. Esame pateikę siūlymą, kuris, mūsų galva, būtų tinkamas ir atitinkantis Konstituciją, prašome dar kartą pasvarstyti TTK ir visų frakcijų geranoriškumo“, – sakė jis.

Ketvirtadienį Seimas planavo priimti Rinkimų kodeksą ir jį lydinčiuosius įstatymus, tarp jų – ir Politinių organizacijų.

Pastarąjį projektą Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) trečiadienį pataisė, atsižvelgdamas į Seimo teisininkų išvadą, kad valstybės lėšų skyrimas rinkimuose nedalyvavusioms parlamentinėms partijoms, turinčioms frakciją Seime, gali prieštarauti Konstitucijai. Nutarta šios normos įstatymo projekte atsisakyti.

„Kai šita norma atsirado, Teisės departamentas neįžvelgė prieštaravimo, o dabar įžvelgė. Balsavimu komitete panaikinome šitą normą“, – BNS sakė TTK pirmininkas Stasys Šedbaras.

Regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė tvirtino, kad stabdydami įstatymo priėmimą demokratai gelbsti savo dotaciją, kurios netektų, jei dabartinė įstatymo redakcija būtų priimta.

„Suprantu, kad kolegos, išimdami Politinių organizacijų įstatymą, nori išgelbėti savo dotaciją, bet vakar komitetas vienbalsiai nusprendė, kad toks reguliavimas prieštarauja Konstitucijai. Ar jūs dabar norite išimti tam, kad komiteto narių rankos būtų laužomos ir pusė persigalvotų, ar čia yra kokios nors kitos priežastys? Nes vakar sprendimas buvo tikrai labai aiškus“, – teigė Seimo narė.

Kolegų nuostabai ginčijamos normos išbraukimą TTK posėdyje trečiadienį palaikė ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas komitete Algirdas Stončaitis.

Būtent Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ yra vienintelė 2020 metų Seimo rinkimuose nedalyvavusi partija, gaunanti valstybės dotaciją. Pirmąjį šių metų pusmetį jai skirta beveik 176 tūkst. eurų biudžeto lėšų.

L. Kukuraitis ketvirtadienį BNS teigė, kad įvyko žmogiška klaida, todėl frakcija teikia naują pasiūlymą projektui.

„Tai buvo ketvirtoji Teisės departamento išvada, komiteto pirmininkas pradėjo nuo jos svarstyti, pats Algirdas Stončaitis pripažįsta, kad tai yra žmogiška klaida, jis suprato, kad svarsto ne tą Teisės departamento išvadą, dėl to pasisakė vienaip negu būtų pasisakęs nei būtų supratęs kontekstą. Tiesiog tai žmogiškos klaidos klausimas“, – sakė Demokratų frakcijos seniūnas.

Anot jo, Seimo Teisės departamentas prieštaravimą Konstitucijai įžvelgė dėl to, kad vadinamosios parlamentinės partijos iki Seimo rinkimų gauna fiksuotą dotaciją, tuo metu kitoms partijoms finansavimas keičiasi priklausomai nuo rinkimų rezultatų.

„Šitas fiksuoto ir lankstaus pinigų perskaičiavimo principas, tikėtina, yra nelygiateisis, dėl to ir iškeliama kaip problema. Mes tam pritariame, kad turi būti išlaikomas lankstumas“, – sakė L. Kukuraitis.

Jo teigimu, demokratai siūlo, kad ir rinkimuose nedalyvavusioms parlamentinėms partijoms dotacijos taip pat būtų perskaičiuojamos.

Tačiau šiuo metu registruotame demokratų pasiūlyme perrašyta antikonstitucine pripažinta įstatymo norma dėl biudžeto dotacijų skyrimo parlamentinėms partijoms.

Partijoms, kurios susikūrė jau po rinkimų, bet turi frakciją Seime, galimybę gauti valstybės dotaciją patvirtino praėjusios kadencijos „valstiečių“ Seimas. Tuomet valstybės išmoka skirta „valstiečių“ koalicijos partneriams Lietuvos socialdemokratų darbo partijai.

Ketvirtadienį už tai numatantį Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo papildymo projektą, kurį pateikė Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Linas Kukuraitis, po pateikimo balsavo 41 Seimo narys, prieš buvo 8, susilaikė 21 parlamentaras. Po svarstymo Seimo komitetuose į Seimo salę projektas sugrįš birželio 14 d.

Pagal siūlomą projektą pacientė, svarstanti nėštumo nutraukimą, patyrusi persileidimą ar nėštumo nutraukimą, turi iš sveikatos priežiūros specialisto gauti informaciją dėl krizinio nėštumo pagalbos paslaugų teikimo ir konsultavimo galimybių. Šios informacijos teikimo tvarką nustatytų sveikatos apsaugos ministras.

Seimo narė Morgana Danielė kritiškai vertino įstatymo pataisą, pavadindama ją „mikrovadybos projektu“.

„Mielieji Seimo vyrai, palikite moteris ramybėje“, – prašė parlamentarė, akcentavusi, kad nereikėtų siekti moterų perauklėti, edukuoti.

Diskusijoje dalyvavę Seimo nariai atkreipė dėmesį į tai, kad kalbant apie nėštumą įstatyme vartojamas žodis „pacientas“.

Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma ragino nebijoti žodžio „pacientė“. „Kai vyrai pradės gimdyti – tada ir pataisysime...“, – patarė jis.

Siūlomu projektu siekiama užtikrinti laiku prieinamą, kvalifikuotą ir individualizuotą pagalbą kiekvieno krizinio nėštumo atveju; sumažinti krizinio nėštumo atvejų skaičių; kurti palankias sąlygas nėštumui, atsakingai tėvystei.

Tikimasi, kad nauja įstatymo nuostata padės užtikrinti, kad moterys nėštumo metu galėtų gauti informaciją, nepatirdamos papildomo streso ir kitų nemalonių pojūčių. Manoma, kad siūloma nuostata taip pat padės gydytojams lengviau suteikti reikiamą pagalbą ir užtikrinti informacijos tikslumą.

Šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nėra įtvirtinta jokia specifinės prevencijos ir kompleksinės pagalbos krizinio nėštumo metu sistema.

„Mes artėjame prie 2 tūkst., yra nemažai dar neapsisprendusių ir vis dar kviečiame žmones prisidėti“, – Eltai teigė L. Kukuraitis.

„Planai yra įkurti sausio pabaigoje ir šiuo metu džiugu, kad per du su trupučiu mėnesio žmonės ir individualiai, bet ir tie, kurie priklauso įvairiems komitetams ir t.t., permąstė ir dalis jų apsisprendė jungtis“, – sakė jis.

Politikas teigia, kad intensyviausios diskusijos dėl prisijungimo prie „Vardan Lietuvos“ partijos vyksta su savivaldybėse veikiančiais rinkimų komitetais, tačiau kalbinami ir kitoms vertybiškai artimoms partijoms priklausantys politikai.

„Ypač kalbamės su (savivaldų – ELTA) komitetų nariais, su dalimi ir kitoms partijoms priklausančių žmonių ir grupių tikrai yra kalbamasi ir kviečiama, ypač, jeigu mūsų vertybinės nuostatos sutampa. Tai nemažai yra užkalbinta visoje Lietuvoje, susitinkame, kalbamės, kai kurie apsisprendžia, o kiti dar sprendžia“, – sakė jis.

ELTA primena, kad rugsėjo pradžioje S. Skvernelis pranešė apie pasitraukimą iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos ir paskelbė apie naujos frakcijos steigimą. Kartu su ekspremjeru iš „valstiečių“ frakcijos pasitraukė dar 9 nariai, o prie naujosios frakcijos prisijungė dar trys Mišrioje Seimo narių grupėje dirbę Seimo nariai. Kiek vėliau šią frakciją papildė Lietuvos regionų frakcijai priklausęs parlamentaras Zigmantas Balčytis.

Spalio mėnesį naujai įkurta Seimo frakcija „Vardan Lietuvos“ pranešė steigianti naują partiją. Pasak frakcijos seniūno S. Skvernelio, steigiama partija bus centro kairės politinė jėga.

– Kas, jūsų nuomone, daroma neteisingai?

– Pirmiausia tai gaila, kad tokia vieša diskusija įsibėgėja po to, kai jau yra priimtas įstatymas. Kitaip tariant, šiuo metu jau nieko nebepakeisi ir turėsime gyventi su tuo, kas yra priimta. Tačiau keletą akcentų pabrėžiant – valdantieji, teigdami, kad pensijos didės vidutiniškai 50 eurų, sukelia lyg tam tikrą pasitikėjimą, visuomenės euforiją, kad pensijos augs. Tačiau pagrindinis dalykas, kuris vyks, yra keičiamas principas, kaip didinamos pensijos. Ir kitas principas, kad atsisakoma stažo įtakos. Tai yra labai rimti pakeitimai pensijų sistemoje ir tikrai gaila, kad mes neturėjome rimtos diskusijos visuomenėje, nes pirmuoju principo pakeitimu šiuo metu sparčiau bus didinamos tos pensijos, kurios yra didžiausios ir mažiausiai bus didinamos tos, kurios yra mažiausios.

Gaila, kad tokia vieša diskusija įsibėgėja po to, kai jau yra priimtas įstatymas.

Iki šiol mes visą laiką stengėmės indeksuojant išlaikyti vienodą procentą, kiek pensijos augs. Net ir tuo metu didžioji dalis visuomenės sakydavo: kodėl man auga 20 eurų, o kitam 50 eurų? Net jeigu abiem augdavo po 7 proc. Tai šiuo atveju tam žmogui, kuriam augdavo apie 20 eurų, jam augs apie 9 proc., tiems, kurie turi 50 eurų, jiems augs 11 proc. Tai nebe 50, o 60 proc. Kitaip sakant, proporcija pensijų didinimo pasislenka didesnių pensijų atžvilgiu. Turint galvoje tokį skurdą, šildymo kainas, kurios auga, mano galva, tai yra nesavalaikis sprendimas. Reikėjo išlaikyti, ką mes ir siūlėme – individualios ir bazinės dalies tokį patį didinimą. Tai reikštų užtikrinti, kad visi visuomenėje gautų po 12,5 proc. augimo ir pensijos kur kas daugiau būtų paaugusios, t. y. ne 50, o 60 vidutiniškai. Tuo tarpu, ta dalis, tas potencialas didinti 60 eurų, jis atiduotas tam, kad panaikinti stažo įtaką.

Ir čia, mano galva, vėl netaiklus sprendimas, nes tie žmonės, kurie dirbo 15 metų, jų pensijos sudarys 90 proc. to, kuris dirbo 30 metų, jeigu abu mokėjo minimalias įmokas. Reiškia, žmogus dvigubai ilgiau dirbo, jis tikėtųsi dvigubai didesnės pensijos, šiuo atveju, jo pensija bus tik 10 proc. didesnė. Taigi, dalinant tą 140 mln. (eurų, – red. past.), kuris yra „Sodros“ ir valstybės biudžete, daugiausiai duodama tiems, kurie turi didžiausias pensijas, o antrasis siūlymas yra tiems, kurie neturi stažo.

Ž. Gedvilos / „BNS Foto“ nuotr.

– Bet tie, kurie neturi stažo, jie ir gauna mažas pensijas. Štai dabar kas mėnesį papildomi 50 eurų pensininkams tikriausiai yra svarbus indėlis. Ypatingai, kai šalyje turime infliaciją. Ar jūs manote kitaip?

Tačiau reikia pasakyti, kad net jeigu mes nieko nebūtume darę su šiuo įstatymu, pensijos augtų virš 40 eurų.

– Aš visiškai sutinku. Tačiau reikia pasakyti, kad net jeigu mes nieko nebūtume darę su šiuo įstatymu, pensijos augtų virš 40 eurų. Kitaip sakant, tas padidinimas, tai, kas buvo svarstoma, yra iki 10 eurų. Aišku, vieniems bus iki 10 eurų, kitiems virš 10 eurų, priklausomai nuo to, kokios pensijos šiuo metu yra. Bet mūsų siūlymas, kaip ir sakiau, tuos pačius resursus paskirstant, pensijos galėjo augti 60 eurų, augti teisingiau, nei augs dabar. Dėl to, mano galva, kaip jūs sakote, kad tie, kurie neturi stažo, labiausiai skursta, tai galime sutikti, tačiau, kai kalbama, kad tuos žmones reikia ištraukti iš absoliutaus skurdo, tai absoliučiam skurde pensininkų pagal tos pačios ministerijos skaičiavimus yra apie 6–7 tūkst. Tuo tarpu stažas nuimamas apie 70 tūkst. žmonių. Tai reiškia, kad tai nėra visiškai taiklus sprendimas, ypač, kai tuos pinigus buvo galima panaudoti visiems pensininkams ir visiems padidinti pensijas vidutiniškai 60 eurų, kai dabar tuo tarpu, kaip ir minėjo valdžia, bus 50 eurų.

– Tikriausiai jūs esate atlikęs skaičiavimus, kiek, jūsų nuomone, reikėtų pinigų pensininkui, ypač vienišam, per mėnesį išgyventi didmiestyje, tam, kad jis neskurstų?

– Iš tiesų skaičiavimus daro Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Kasmet nustatydami minimalių vartojimo poreikių dydį. Jis tikrai yra labai minimalus, šiuo metu yra apie 260 eurų. Su tiek išgyventi didmiestyje yra tikrai labai sudėtinga, tačiau tai yra mūsų atskaitos taškas, vertinant kas, kokie žmonės patenka į absoliutaus skurdo ribą. Tai pensininkų, kaip minėjau, patenka apie 1 proc., 6–7 tūkst. iš visų pensininkų. Kai tuo tarpu kitų grupių – tiek vaikų, tiek vyresnio amžiaus žmonių – apie 5 proc. visuomenės. Kitaip sakant, pensininko absoliutų skurdą per praėjusias kadencijas mums daugiau mažiau pavyko įveikti. Ir šitas stažo stažo įtakos mažinimo principas, kurį pasiūlo valdantieji, mano galva, tikrai nėra savalaikis. Mums reikia spręsti visų pensijų didinimą per bazinės dalies didesnį indeksavimą.

Plačiau – vaizdo įraše:

„Mano galva, gerai, kad einama pozityvaus skatinimo keliu, skirtingai nuo kitų priemonių, kurias Vyriausybė priėmė. Mano klausimas pirmiausia yra apie tikslą ir siekiamą rezultatą – ar Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija yra paplanavusios, kiek šita investicija, t. y. apie 30 milijonų, turėtų paskatinti daugiau to amžiaus grupės žmonių pasiskiepyti ir ar tie 30 milijonų kaip alternatyva negalėtų būti panaudojami kitaip, kad ta pati grupė galėtų pasiskiepyti daugiau? Čia – kaštų naudos analizės klausimas. Kuo mes nuolat buvom kritikuojami, kad kai kurie mūsų projektai šitos analizės stinga, deja, dabartinė Vyriausybė, kurie patys kritikavo, tokių dalykų nepateikė“, – sakė L. Kukuraitis.

Pasak L. Kukuraičio, stinga informacijos, ko tiksliai siekia valdžia, siūlydama senjorams už skiepą 100 eurų: „Šitos informacijos stinga, ji turėtų būti pagrįsta prognozėmis, kiek žmonių skiepysis, ypač trečiąja skiepo doze, nes, kiek žinia, trečioji skiepo dozė kol kas visame pasaulyje kelia klausimų, kiek žmonių skiepysis. Mes turėtume matyti prognozę, kiek prognozuojama ir kiek bus pasiekta. Tada mes galime realiai kalbėtis, ar tai yra pakankami kaštai. Dabar pinigai yra metami tikint, kad tai vienus paskatins, o kitų nepaskatins. Mano galva, kaštais ir faktais grįstos analizės labiausiai ir trūksta“.

Jeigu žmogus dėl įsitikinimų nenori skiepytis, o testavimas pagal dabartinės rinkos kainas yra labai brangus, tai žmogaus pasirinkimas yra išeiti iš darbo.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto vicepirmininkas aptarė ir dar vieną priimtą įstatymą – privalomą mokamą testavimą: „Manau, kad žingsnis, kurį priėmė, – atnešti įstatymus, kur testavimo našta perkeliama ant darbdavio ar darbuotojo, o greičiausiai ant darbuotojo, nes sunku tikėtis, kad darbdaviai prisiims šią naštą – yra artimas privalomam skiepijimuisi darbo vietoje. Man atrodo, mes, kaip visuomenė, kaip valstybė, valdanti pandemiją, atsiduriame toje riboje, kur apsisprendžiame, ar tam tikras prievartos mechanizmas taikomas mūsų bazinių poreikių lauke. Iki šiol per galimybių pasą daugelis dalykų buvo apribojama tose srityse, kurios nėra būtinos. Būtinos sritys leidžiamos – tiek į parduotuves nueiti, tiek ir kitos paslaugos. O dabar mes jau žengiame į darbo sritį, ir jeigu žmogus dėl įsitikinimų nenori skiepytis, o testavimas pagal dabartinės rinkos kainas yra labai brangus, tai žmogaus pasirinkimas yra išeiti iš darbo. Čia mes turime turėti labai rimtą diskusiją Seime, ar tam visuomenė pasiruošusi“.

„Kitas klausimas – tos sritys, kur dabar nemokamai testuoja valstybė, t. y. sveikata, švietimas, socialiniai klausimai, prekybos tinklai, ar šiose srityse netrūksta darbuotojų ir jeigu dalis pajudės, kokios bus pasekmės šitose srityse, ar mes nepakibsime ant jau dabar gana aukšto darbuotojų trūkumo“, – kalbėjo jis.

L. Kukuraitis manė, kad sprendimai sprendžiant vieną krizę gali sukelti papildomų krizių: „Tai visiškai tikėtina. Kiek man žinoma, tiek sveikatos, tiek socialinėje ir švietimo srityje yra labai didelis skaičius, kurie yra pasiskiepiję, tad klausimas, ar tikrai testavimosi naštos užkėlimas ant tų kelių procentų, kurie liko nepasiskiepiję, yra pakankamai adekvatus turint galvoje reakciją, kuri gali paskui nuvilnyti per visą visuomenę kaip tam tikro prievartinio mechanizmo atnešimas į darbo sritį, kuri yra viena iš mūsų būtinųjų gyvenimo sričių“.

Buvusio ministro teigimu, bet kokie svarstymai apie tai, kada ir kaip Lietuvoje galėtų didėti amžius, reikalingas norint išeiti į pensiją, šiuo metu tik kelia įtampą visuomenėje ir neduoda jokios naudos.

„Visi yra pavargę nuo karantino ribojimų, visuomenėje gausu įtampos, vyresnio amžiaus žmonių nedarbas šiuo metu didelis ir nemažėja, verslai praneša apie bankrotus ir būtinybę atleisti žmones, kalbama apie žmonių traukimąsi į šešėlį. Tad ar net ir teorinė diskusija apie pensinio amžiaus didinimą negąsdina visuomenės, dar labiau jos neišbalansuoja ir ar neskatina jų rinktis socialiai neteisingus sprendimus čia ir dabar?“ – klausia L. Kukuraitis.

Seimo nario teigimu, kalbėti apie vyresnio amžiaus žmonių ilgesnį išlikimą darbo rinkoje yra būtina, tačiau ne tokiame kontekste.

„Visuomenė sensta, tačiau visos eskaluojamos prognozės paremtos senomis metodikomis, darbo pobūdis keičiasi vystantis technologijoms, tad visiškai neaišku, kas mūsų ateityje laukia, ypač turint pastarųjų metų teigiamas Lietuvos demografines tendencijas, per dešimtmečius įvyksiančius didžiulius pokyčius tiek darbo rinkoje, tiek žmonių gyvenimo trukmėje. Tikrai daug adekvačiau Vyriausybei  būtų staigiai spręsti tai, kaip padėti vyresnio amžiaus žmonėms įsidarbinti ir išlaikyti juos darbo rinkoje dabar, nes, skirtingai nuo kitų amžiaus grupių, jie šiuo metu iškritę iš darbo rinkos į ją nebegrįžta. Tai yra problema ir valdžia pandemijos metu turėtų būtent tuo užsiimti, o ne užmigti ant dar sausio mėnesį patvirtinto prastovų mechanizmo ar dar blogiau – visus gąsdinti 20 metų baisiomis perspektyvomis? O gal taip norima nukreipti žvilgsnį nuo nesėkmingo pandemijos socialinių pasekmių valdymo?“ – sako L. Kukuraitis.

Taip pat linkstama pritarti 200 eurų darbo paieškos išmokos pratęsimui. Tiesa, ją gautų tik tie asmenys, kurie darbo neteko ekstremalios situacijos laikotarpiu. Skaičiuojama, kad tokių galėtų būti apie 30 tūkst.

Už įstatymo pakeitimus balsavo 82 Seimo nariai, prieš – 7, susilaikė – 28.

Jais siūloma atsisakyti skirtingų subsidijos darbo užmokesčiui dydžių ir nustatyti vieną dydį, kad darbdaviui už prastovose esančius užimtus asmenis mokama subsidija darbo užmokesčiui, kuris negali būti didesnis, nei numatyta darbo sutartyje iki karantino paskelbimo, kompensuojant 100 proc. užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau kaip 2 minimalūs mėnesio atlyginimai.

Subsidijos už prastovas būtų mokamos ir praėjus vienam mėnesiui po karantino ar ekstremalios situacijos atšaukimo.

Buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis sakė, kad siūlomos priemonės yra pataikavimas verslui.

„Šiuo metu egzistuojantis prastovų mechanizmas yra pakankamas, neturėjome nei masinių atleidimų, nei rimto užimtųjų darbo rinkoje kreivės kritimo. Kam neadekvačiai gerinti veikiantį mechanizmą, aš nežinau, išskyrus tai, kad nuolat politikus spaudžiantis verslas savo kažkada pasiekia. Jei ne šioje valdžioje, tai kitoje. Mano galva, tai pataikavimas verslui, lėšų taškymas ir absoliučiai netaiklus pasiūlymas“, – teigė L. Kukuraitis.

„Kai taip taškomos lėšos verslui, ar toks drastiškas taupymas darbo praradusiųjų atžvilgiu yra adekvatus?“ – pridūrė jis.

Vis dėlto Seimas nepritarė jo ir parlamentaro Tomo Tomilino siūlymui, kad darbo paieškos išmoka būtų mokama asmenims, kurie darbo neteko iki 12 mėnesių iki karantino ar ekstremalios situacijos paskelbimo.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė teigė, kad dabar siūlomos priemonės yra orientuotos į tuos, kuriems paramos labiausiai reikia.

„Pavasarį visose paramos rūšyse dominavo universalumo principas. Teisę gauti paramą įgydavo ir tie, kurie nukentėdavo, ir tie, kurie nebūtinai. Šiandien nebeturime nei prabangos, nei moralinės teisės (taip) elgtis su valstybės finansais, ypač skolintais“, – sakė M. Lingė.

L. Kukuraitis pridūrė, kad „Vyriausybė skubės nutraukti karantiną, nes subsidijų už prastovas schema yra per brangi šaliai“.

Pagal įstatymo projektą, kuriam Seimas dar turės galutinai pritarti, siūloma atsisakyti nuostatos, kad darbo paieškos išmoka gali būti skiriama asmenims, turintiems teisę gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką.

Preliminariais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, įstatymo projekte numatomų subsidijų darbo užmokesčiui ir darbo paieškos išmokų finansavimo poreikis 2021 metams – 230,6 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.

Šiuo metu numatyta, kad, jei darbuotojui yra iki 60 metų, darbdavys už prastovoje esantį darbuotoją gali gauti 90 proc. nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurus (iki mokesčių) siekiančią valstybės subsidiją, arba 70 proc. nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 euro (iki mokesčių).

Už 60 metų ar vyresnį darbuotoją mokama 100 proc. nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne didesnė nei 607 eurai dydžio valstybės subsidija arba 70 proc. nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 euro.

Palyginti su šiuo metu galiojančiu, jis didėtų 0,6 proc.

Šiemet pareiginės algos dydis siekia 176 eurus.

Už įstatymo projektą balsavo 103 Seimo nariai, prieš – 3, susilaikė – 8.

„Klausimas, kurio sulaukdavau visus 4 metus iš jūsų, jūsų frakcijos kolegų – kodėl tik vienu euru?“ – Seime klausė buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Dabartinė ministrė Monika Navickienė teigė, kad ir vieno euro augimą išlaikyti pareikalavo pastangų.

„Didelės laisvės improvizacijai mums nepalikote. (...) Reikia suprasti, kad šitas laikotarpis skirtas COVID-19 pandemijos suvaldymui, kuriam, deja, lėšų nebuvo. Šito susitarimo iki 177 eurų reikia laikytis, nes tai bet kuriuo atveju yra didėjimas. Jį išlaikyti taip pat reikėjo pastangų“, – sakė M. Navickienė.

Nustačius minėtą dydį, valstybės politikų, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, Konstitucinio Teismo teisėjų, karių darbo užmokestis apie 200 tūkst. darbuotojų padidėtų nuo 4 iki 32 eurų.

Baziniam dydžiui padidinti 1 euru iš valstybės biudžeto reikia apie 21 mln. eurų per metus.