„Paliaubos gali prasidėti tuojau pat, kai tik bus paleistas pirmas įkaitas, – JAV ambasadorė JT Linda Thomas-Greenfield pasakė po to, kai pirmuosius rezoliucijos projektus vetavusios Jungtinės Valstijos per balsavimą JT Saugumo taryboje susilaikė. – Tai yra vienintelis būdas užtikrinti paliaubas.“

L. Thomas-Greenfield tai pareiškė per JT Saugumo Tarybos posėdį organizacijos būstinėje Niujorke, kuriam pirmininkavo S. Lavrovas.

„Raginu jus ... nedelsiant paleisti Paulą Whelaną (Polą Vilaną) ir Evaną Gershkovichą (Evaną Gerškovičą), leisti Paului ir Evanui grįžti namo. Ir pagaliau visam laikui atsisakyti šios barbariškos praktikos“, – pareiškė ambasadorė.

Anot jos, šie vyrai naudojami kaip „politiniai koziriai“ ir „įkaitai“.

„Naudoti žmones kaip įkaitus yra silpnumo strategija. Tai nėra atsakingos šalies veiksmai. Ir kol Rusija žaidžia politinius žaidimus, kenčia tikri žmonės.“

Į posėdžių salę atvykus P. Whelano seseriai, L. Thomas-Greenfield paragino S. Lavrovą „pažvelgti jai į akis ir pamatyti, kaip ji kenčia“.

„Noriu, kad pamatytumėte, kaip jaučiasi žmogus, kuris ketverius metus ilgisi brolio. Žino, kad jis uždarytas Rusijos kolonijoje vien dėl to, kad jūs jį norite išnaudoti savo tikslais“, – pareiškė JAV ambasadorė.

P. Whelanas buvo suimtas 2018 metais ir nuteistas 16 metų laisvės atėmimo bausme dėl kaltinimų šnipinėjimu, kuriuos jis neigia.

E. Gershkovichas Rusijoje dėl kaltinimų šnipinėjimu buvo suimtas praėjusį mėnesį.

Pats žurnalistas, leidinys „The Wall Street Journal“, kuriam jis dirba, ir JAV pareigūnai griežtai atmeta šiuos kaltinimus.

E. Gershkovichas, kuris taip pat yra dirbęs naujienų agentūrai AFP, yra pirmasis užsienio žurnalistas, suimtas už šnipinėjimą posovietinėje Rusijoje.

Sprendimas priimtas 93 šalims balsavus „už“, 24 – „prieš“, ir dar 58 susilaikius.

Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė pirmadienį paskelbė, kad planuoja siekti Rusijos narystės JT Žmogaus teisių taryboje sustabdymo, iškilus įrodymams, kad rusų pajėgos Ukrainos Bučos miestelyje vykdė masines egzekucijas.

„Dėl vaizdų iš Bučos ir nuniokojimo visoje Ukrainoje dabar turime savo žodžius paremti veiksmais“, – socialiniame tinkle „Twitter“ sakė JAV ambasadorė Linda Thomas-Greenfield (Linda Tomas-Grinfild).

„Negalime leisti toliau dalyvauti [Taryboje] šaliai narei, griaunančiai visus mums brangius principus, – sakė ji. – Rusija neturėtų turėti įtakingos pozicijos šioje institucijoje, o mes neturėtume leisti Rusijai savo vieta Taryboje naudotis kaip propagandos įrankiu ir sakyti, kad jie... rūpinasi žmogaus teisėmis.“

„Atsižvelgus į svarius karo nusikaltimų įrodymus, įskaitant pranešimus apie masines kapavietes ir baisias skerdynes Bučoje, Rusija negali likti JT Žmogaus teisių tarybos nare. Rusijos narystė turi būti sustabdyta“, – sakė JK užsienio reikalų sekretorė Liz Truss (Liz Tras).

Nepriklausomi tarptautiniai žurnalistai savaitgalį iš Rusijos kariuomenės atkovotame Bučos miestelyje netoli Kyjivo matė lavonų civiliais drabužiais. Kai kurie šių nužudytų žmonių buvo surištomis rankomis.

JT vyriausioji žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet (Mišel Bačelet) sakė, kad vaizdai iš Bučos kelia „rimtų  klausimų apie galimus karo nusikaltimus“.

Maskva neigia savo atsakomybę, teigdama, kad šie vaizdai yra suklastoti arba kad žmonės žuvo, kuomet rusų kariuomenė jau buvo išvesta.

Tačiau kovo viduryje (prieš Rusijos pasitraukimą) padarytose ir neseniai paskelbtose bendrovės „Maxar Technologies“ palydovinėse nuotraukose matyti, kad dalis lavonų guli tose pačiose vietose, kur palaikus vėliau rado Ukrainos kariškiai ir pamatė žurnalistai.

Jos pareiškė šį kaltinimą Tarybos posėdyje, kuris buvo sušauktas Rusijos prašymu aptarti jos kaltinimus, esą Ukraina kuria biologinį ginklą.

„Rusija ir vėl bando pasinaudoti Taryba dezinformacijai platinti, propagandai skleisti ir savo neišprovokuotam ir brutaliam puolimui prieš Ukrainą pateisinti“, – sakoma šešių Taryboje esančių šalių pareiškime, kurį perskaitė JAV ambasadorė Linda Thomas-Greenfield.

Prie jos prisijungė Prancūzijos, Norvegijos, Albanijos, Airijos ir Jungtinės Karalystės atstovai.

Praėjusią savaitę Taryba surengė posėdį tuo pačiu klausimu, taip pat Rusijos prašymu.

Tuomet Vakarų šalys apkaltino Rusiją sąmokslo teorijų skleidimu po to, kai Maskvos pasiuntinys diplomatams pasakė, kad Amerika ir Ukraina atlieka tyrimus, kaip panaudoti šikšnosparnius biologiniam karui vykdyti.

Penktadienio posėdyje JAV pakartojo, kad Ukraina neturi biologinio ginklo programos.

Kritikai mano, kad Rusijos kaltinimai gali būti priedanga siekiant pačiai panaudoti tokius ginklus kare Ukrainoje.

„Mes ir toliau manome, kad yra tikimybė, jog Rusija planuoja panaudoti chemines ar biologines medžiagas prieš Ukrainos žmones“, – sakė L. Thomas Greenfield.

Vakarų valstybės teigė, kad būtent Rusija turi patirties cheminių ir biologinių ginklų srityje, Rusijai kartojant savo kaltinimus, kad Ukrainoje yra biologinių ginklų laboratorijos.

Kaip ir praėjusią savaitę, JT nusiginklavimo reikalų vyriausioji įgaliotinė Izumi Nakamitsu sakė, kad jos departamentas neturi nei jokių žinių apie Ukrainos biologinių ginklų laboratoriją, nei pavedimų atlikti tyrimą.

„Norėtume, kad Kinija ir Rusija prisijungtų prie mūsų šioje salėje“ ir priimtų tekstą, po už uždarų durų vykusio JT Saugumo Tarybos posėdžio šiuo klausimu naujienų agentūrai AFP sakė JAV ambasadorė JT Linda Thomas-Greenfield (Linda Tomas-Grinfild).

JT Saugumo Taryba pirmadienį už uždarų durų surengė skubų neformalų pasitarimą, anksčiau pranešė diplomatai.

Pasak jų, pasitarimo dėl Šiaurės Korėjos paprašė Vašingtonas.

Anksčiau Šiaurės Korėjos valstybinė žiniasklaida pranešė, kad šalis šeštadienį išbandė „žvalgybos palydovo“ komponentą, tačiau analitikai perspėjo, kad tai buvo menkai užmaskuotas balistinės raketos paleidimas.

Vienas diplomatas sakė, kad Taryba turi pasidalyti informacija apie naujausią bandymą ir spausti Šiaurės Korėjos sąjungininkę Kiniją paskelbti bendrą pareiškimą.

„Mums reiktų tik labai nedidelio pareiškimo“ dėl Pchenjano ginklų bandymų, kad „parodytume Šiaurės Korėjai Tarybos vienybę“ šiuo klausimu, sakė diplomatas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Nuo 2017 metų, kai JT įvedė ekonomines sankcijas Pchenjanui, Pekinas atsisako prisidėti prie bet kokių Saugumo Tarybos žingsnių dėl Šiaurės Korėjos.

Šiaurės Korėja atliko „dar vieną svarbų bandymą“ kuriant žvalgybos palydovą, sekmadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.

Seulas šeštadienį pareiškė manantis, kad šis bandymas, atliktas likus kelioms dienoms iki trečiadienį vyksiančių Pietų Korėjos prezidento rinkimų, buvo balistinės raketos paleidimas.

Šiaurės Korėjai taikomos griežtos tarptautinės sankcijos už branduolinių ginklų programas. Vis dėlto taikiems palydovų paleidimams netaikomi tokie pat apribojimai, nors juose naudojama nemažai tų pačių technologijų.

Pchenjanas, ignoruodamas JAV pasiūlymus vesti derybas ir grasindamas atsisakyti paties paskelbto ilgo nuotolio raketų ir branduolinių ginklų bandymų moratoriumo, suintensyvino savo kariuomenės modernizaciją.

Sausį Pchenjanas išbandė visą virtinę uždraustų ginklų – nuo hipergarsinių iki vidutinio nuotolio balistinių raketų.

Rusijos pajėgos trečiadienį apšaudė kelis Ukrainos miestus ir telkėsi prie sostinės Kijevo, o tai kelia būgštavimus dėl neišvengiamo puolimo.

„Atrodo, kad Rusija ruošiasi padidinti savo kampanijos prieš Ukrainą žiaurumą“, – JT Generalinei Asamblėjai sakė L. Thomas-Greenfield.

„Matėme vaizdo įrašų, kaip Rusijos pajėgos perkelia išskirtinai letalinius ginklus į Ukrainą, kuriems nėra vietos mūšio lauke. Tai apima kasetinius šaudmenis ir vakuumines bombas – jie yra uždrausti pagal Ženevos konvenciją“, – nurodė ambasadorė.

L. Thomas-Greenfield taip pat paminėjo anksčiau šią savaitę paskelbtus vaizdus, kuriuose užfiksuota maždaug 65 km ilgio Rusijos karinės technikos kolona, kuri, jos teigimu, „veržiasi link Kijevo“.

JAV ambasadorė JT kalbėjo prieš Generalinės Asamblėjos balsavimą dėl rezoliucijos, kuria reikalaujama, kad Rusija išvestų savo pajėgas iš Ukrainos.

Trečiadienį įvyko 193 Generalinės Asamblėjos narių balsavimas, per kurį Rusijos veiksmus smerkianti rezoliucija buvo priimta, ją palaikius 141 valstybei.

Tekstas, kuriam pritaria Europos valstybės ir Kijevas, nėra teisiškai privalomas, bet jo priėmimas žymi stiprų diplomatinį smūgį Ukrainą užpuolusiai Maskvai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24 dieną inicijavo plataus masto įsiveržimą į Ukrainą. Kremlius savo žingsnį grindžia JT Chartijos 51-ojo straipsnyje numatytu „savigynos“ principu.

Tačiau Vakarų šalys kategoriškai atmetė tokį pretekstą ir apkaltino Maskvą pažeidus Chartijos 2-ąją straipsnį, įpareigojantį JT nares susilaikyti nuo grasinimo jėga ar jos panaudojimo krizei išspręsti.

„Jeigu Rusija toliau eis šiuo keliu, tai gali, kaip rodo mūsų skaičiavimai, sukurti naują pabėgėlių krizę – vieną didžiausių iš tų, su kuriomis pasaulis susiduria mūsų dienomis“, – sakė JAV ambasadorė prie JT Linda Thomas-Greenfield (Linda Tomas-Grinfild).

Po to, kai Baltarusijoje buvo dislokuota apie 5 000 karių, „matome įrodymų, kad Rusija ketina išplėsti savo buvimą iki daugiau nei 30 tūkst. karių prie Baltarusijos sienos“ su Ukraina iki vasario pradžios, JT Saugumo Tarybai sakė JAV ambasadorė Linda Thomas-Greenfield, pažymėdama, pajėgos bus „į šiaurę nuo Kijevo mažiau nei už dviejų valandų kelio“.

„Žodžių nepakanka. Turime matyti veiksmus“, – sakė ji, pabrėždama, kad kyla pavojus pagalbos organizacijų, moterų ir mažumų teisėms.

„Humanitarinės pagalbos agentūros negali atlikti savo darbo, jei Talibanas nesilaiko šių pagrindinių įsipareigojimų ir humanitarinių principų“, – pridūrė L. Thomas-Greenfield, kalbėdama konferencijoje nuotoliniu būdu.

Ji paskelbė apie naują JAV skiriamą pagalbą, kurios dydis – beveik 64 mln. dolerių.

„Visi žinome, kad al Assado režimas ne kartą naudojo cheminius ginklus. Taigi, kodėl Sirijos vyriausybė nepatraukiama atsakomybėn?“ – Amerikos pasiuntinė Linda Thomas-Greenfield (Linda Tomas-Grinfild) sakė per JT Saugumo Tarybos posėdį, vykusį vaizdo konferencijos formatu.

„Liūdna, bet atsakymas paprastas: al Assado režimas stengėsi išvengti atsakomybės, trukdydamas nepriklausomiems tyrimams ir žlugdydamas [Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos (OPCW)] vaidmenį ir darbą“, – pridūrė ji.

„Ir režimo sąjungininkai, ypač Rusija, taip pat stengėsi blokuoti visas pastangas siekti atsakomybės“, – pabrėžė JAV diplomatė, pirmąkart dalyvavusi Saugumo Tarybos posėdyje nuo prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracijos sprendimo paskirti ją savo pasiuntine.

„Rusija gynė al Assado režimą, nepaisydama jo cheminių atakų; ji užsipuldavo OPCW profesionalų darbą ir žlugdydavo pastangas užtikrinti al Assado režimo atsakomybę už cheminius ginklus ir daugelį kitų žiaurumų“, – kalbėjo L. Thomas-Greenfield.

Tuo metu Maskvos pasiuntinys prie JT Vasilijus Nebenzia teisino Damaską: „Patarus Rusijai, Sirija geranoriškai pakluso OPCW ir atsikratė savo cheminių ginklų arsenalo.“

Vakarų šalys savo ruožtu argumentuoja, kad Damaskas veikiausiai perdavė sunaikinti ne visus savo turėtus cheminius ginklus.

V. Nebenzia taip pat pašiepė L. Thomas-Greenfield, kuri kovo mėnesį pirmininkauja Saugumo Tarybai, kad turėję būti „trumpas“ jos pasisakymas posėdžio pradžioje ilgokai užsitęsė.

„Visuomet stengiamės kalbėti trumpai, bet tai ne visada įmanoma“, – pareiškė jis.

Pasak Jungtinių Tautų, anksčiau ne kartą kaltinusių al Assado režimą vykdžius chemines atakas prieš savo piliečius, Damaskas jau daug metų nepateikia atsakymų į 19 klausimų apie savo objektus, kurie galėjo būti naudojami cheminiams ginklams laikyti arba gaminti.

OPCW tyrėjai kaltino B. al Assado režimą 2017 metais panaudojus per atakas zariną ir chloro dujas.