Įvertino atminties gaivinimą

Nuo 2001-ųjų teikiamas Tolerancijos žmogaus apdovanojimas skiriamas asmeniui, kuris savo veiksmais, viešu pavyzdžiu ar atviru žodžiu stojo prieš ksenofobijos bei antisemitizmo, kitaminčių, kitatikių bei kitataučių persekiojimą, pasisakė prieš smurto, prievartos ir radikalizmo apraiškas visuomeniniame Lietuvos gyvenime.

Šių metų laureatas E.Bunka teigia tęsiantis savo tėvo Jakovo Bunkos darbus.

Jo vardo labdaros ir paramos fondas rengia stovyklas vaikams, susitikimus mokyklose.

Mūsų fondo vienas tikslų ir yra dirbti su vaikais, kad jie žinotų ir suvoktų, kas čia atsitiko.

E.Bunka apdovanojimu įvertintas už ilgametį vadovavimą J.Bunkos fondui, pilietines, edukacines iniciatyvas, Plungės, Žemaitijos ir Lietuvos žydiškosios atminties gaivinimą ne tik savo regione, bet ir visame pasaulyje. "Kad ir kaip būtų, bet fondas per tuos metus padarė, kas išlieka, kas yra matoma. Litvakų atminties sodą, manyčiau, jau aplankė tūkstančiai, nes jis yra pakeliui į Žemaitijos nacionalinį parką. Žmonės atvažiuoja, užsuka, pamato, pasakoja kitiems, nes kažko panašaus Lietuvoje kaip ir nėra", – tikino E.Bunka.

Litvakų atminties sodas

Litvakų atminties sodas – tai Lietuvos kontūre "augančios" metalinės obelys su obuoliais, tarsi ženklinančiais iki Antrojo pasaulinio karo čia gyvenusius žydus.

Pradžioje E.Bunka planavo visuose šalies miesteliuose, kur gyveno ir buvo nužudyti žydai, pastatyti po tokią simbolinę obelį, ir ant jų kabinti metalinius obuolius, kaip priminimą, kad čia kažkada buvo žydų bendruomenė, tačiau, kaip pats teigė, susidūrė su tam tikru atsainumu.

Eugenijaus Bunkos asmeninio archyvo nuotr.

Kadangi sumanymo nesinorėjo atidėlioti, buvo nuspręsta viską padaryti vienoje vietoje.

Taip atsirado simbolinė Lietuva su pirmąja obelimi.

Svarbi istorijos pamoka

"Pradžioje viskas atrodė liūdnokai. Bet visai neseniai Prezidento Gitano Nausėdos "pasodinta" obelis jau yra 53-ioji. Kviečiame visus, kad dalyvautų šiame projekte. Pirmoji iš savivaldybių prie to ketina prisijungti Palanga, jos atstovai "pasodins" obelį, skirtą kurorto žydų atminimui", – kalbėjo E.Bunka.

Savo laiku Lietuvoje buvo 234 žydų bendruomenės. Penktadaliui jų atminimo ženklai jau yra.

E.Bunka viliasi, kad ilgainiui Litvakų atminimo sodas užsipildys.

"Fizinio darbo daug, tačiau turiu puikius pagalbininkus – anūkus Vilių ir Luką. Džiugu, kad jie prisiliečia prie šių dalykų, kas jiems yra didžiausia istorijos pamoka. Mūsų fondo vienas tikslų ir yra dirbti su vaikais, kad jie žinotų ir suvoktų, kas čia atsitiko", – teigė E.Bunka.

Apdovanotas žurnalistas ir rašytojas E. Bunka sako tęsiantis savo tėvo Jakovo Bunkos darbus. Jo vardo labdaros ir paramos fondas rengia stovyklas vaikams, susitikimus mokyklose.

Sugiharos fondas „Diplomatai už gyvybę“ Metų tolerancijos žmogų skelbia nuo 2001-ųjų.

Pasak fondo, E. Bunka apdovanojimu įvertintas už jo ilgametį vadovavimą Jakovo Bunkos fondui, pilietines, edukacines iniciatyvas, Plungės, Žemaitijos ir Lietuvos žydiškosios atminties gaivinimą ne tik savo regione, bet ir visame pasaulyje.

Kasmetinė Tolerancijos žmogaus nominacija skiriama asmeniui, savo veiksmais, viešu pavyzdžiu ar atviru žodžiu stojusiam prieš ksenofobijos bei antisemitizmo, kitaminčių, kitatikių bei kitataučių persekiojimą, pasisakiusiam prieš smurto, prievartos ir radikalizmo apraiškas visuomeniniame Lietuvos gyvenime.

Platelių seniūnijoje, Žemaitijos nacionaliniame parke įkurtas litvakų atminties sodas. Jame – iš metalo nukaltos obelys buvusioms žydų bendruomenėms atminti. O garsiems litvakams pagerbti statomi akmeniniai stulpai.

12 hektarų plote sukurtame stilizuotame Lietuvos žemėlapyje jau pasodintos dešimt metalinių obelų. Jos skirtos Plungės, Platelių, Panevėžio, Viekšnių, Mosėdžio, Alsėdžių, Vabalninko, Alytaus ir Kalavarijos litvakų bendruomenėms atminti. Ant medžio kabantys obuoliai simbolizuoja šeimas, gyvenusias tose bendruomenėse.

Ant jų – ir rėmėjų iš Australijos, Amerikos bei kitų šalių pavardės. Sodo įkūrėjas – Jakobo Bunkos labdaros paramos fondas, saugantis Lietuvos žydų paveldą. Lietuvoje per antrąjį pasaulinį karą buvo sunaikinta apie 96 proc. Lietuvos žydų.

„Neapykanta – baisus dalykas. Manau, kad tas sodas yra simbolis, kad kuo mažiau pasauly būtų blogio, kokį patyrė viena tauta“, – sakė Platelių gimnazijos mokytoja Diana Paulauskienė.

„Tai – puikus istorijos įamžinimas krašte ir parke. Dažnai pravažiuodami tiesiog matome žmones čia sustojusius“, – sakė Žemaitijos nacionalinio parko atstovas Saulius Sidabras.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje gyveno apie du šimtus žydų bendruomenių. Tikimasi, kad ateityje tiek obelų bus pasodinta litvakų atminties sode. Tose šalies vietovėse, kur gimė Lietuvą garsinę žydai, stilizuotame žemėlapyje atsiras akmeniniai stulpai. Trys jau pastatyti. Pirmasis Darbėnuose gimusiam vienam iš Izraelio valstybės vėliavos ir pinigų pavadinimo kūrėjui Dovydui Volfsonui.

„Trečiadienį sukanka 250 m. nuo vieno iš garsiausių Kosciuškos sukilimo dalyvių – [...] Bereko Joselevičiaus gimimo. Jis gimęs Kretingoj. [...] Ir trečiasis paminklas – vienai iš ryškiausių Amerikos estrados žvaigždžių – Alo Jolsono, kuris gimė Seredžiuje. O tai, kad Holivudo šlovės alėjoje jam yra įspaustos trys žvaigždės, daug ką pasako“, – pasakojo J. Bunkos labdaros paramos fondo vykdomasis direktorius Eugenijus Bunka.

Planuojama, kad litvakų atminties sode Platelių seniūnijoje bus pastatyta apie 40 akmeninių stulpų.