„Praėjo 80 metų nuo Vilniaus geto likvidavimo. Ši data – barbariško, žiauraus ir tragiško Lietuvos žydų naikinimo simbolis. Taip, aš vienas iš nedaugelio išgyvenusiųjų. Liudijimas yra viena iš mano šventų pareigų. Aš ten buvau. Prieš 80 metų viską mačiau savo akimis“, – ketvirtadienį vaizdo įrašu kreipdamasis į Seimą, kur vyko geto likvidavimo minėjimas, sakė S. Bakas.

Jis pasakojo, kaip būdamas devynerių 1943 metų rugpjūtį prie krūtinės spausdamas eskizų knygelę sėdėjo sunkvežimyje glausdamasis prie mamos ir užuodė panikos, nevilties kvapą.

„Taigi, aš sėdžiu vokiečių sunkvežimyje, laukiame, kol prisipildys kiti sunkvežimiai. Nė nenutuokdamas, kad tokie kaip mes, kuriems neva „pasisekė“ (tokių buvo apie 1200) galiausiai vis tiek bus nužudyti. Ar panika ir neviltis turi kvapą? Manau, kad aš tą kvapą prisimenu“, – teigė S. Bakas.

Pasak jo, tuomet iš Vilniaus geto vežami žmonės nežinojo, kas jų laukė, vylėsi, kad naciai pakeitė savo politiką, jog nebežudys žmonių, nes jiems reikia darbo jėgos.

Taigi, aš sėdžiu vokiečių sunkvežimyje, laukiame, kol prisipildys kiti sunkvežimiai. Nė nenutuokdamas, kad tokie kaip mes, kuriems neva „pasisekė“ (tokių buvo apie 1200) galiausiai vis tiek bus nužudyti.

 

„Taip, sugebėjimas neprarasti vilties yra tai, kas padėjo mums išlikti gyviems. Iki šiol. Savyje visuomet turėjau vidinę akį, kuri gali atkurti praeitį. Sunkvežimyje toji akis nukelia mane į jau prarastą gyvenimą gete. Netekau savo mylimų senelių. Gete gyvenu su tėvu ir motina. Kiekviena mūsų diena – besitęsiantys vargai. Tačiau, būdamas aštuonerių ir devynerių, aš turiu dažų, popieriaus ir laiko. Ir, svarbiausia, stiprų tikėjimą stebuklingu išsigelbėjimu“, – pasakojo menininkas.

Jis prisiminė, kad būdamas vaikas įsivaizdavo, jog iš lentų sumeistrauja paukštį, kuris jį išskraidina ant savo sparnų, arba lėktuvą, kuris subombarduoja nacius.

„Hitlerį ištinka širdies priepuolis. Dar geriau – Hitleris pakariamas. Spartus sąjungininkų triumfas sutriuškina blogąjį Reichą“, – tuometinis svajones vardijo S. Bakas.

Anot jo, 1943-iaisiais žmonės nežinojo, ką iš tiesų reiškė tokie pavadinimai kaip Aušvicas, Treblinka, Maidanekas. Čia buvo įkurtos žydų koncentracijos stovyklos.

„Ir tik vėliau aš sužinojau, kas iš tiesų buvo Holokaustas. Industrializuota žiaurumo mašina! Šešių milijonų žydų žmogžudystė“, – ketvirtadienį kalbėjo dailininkas.

S. Bakas – garsus litvakų dailininkas, 1933 metais jis gimė Vilniuje, pirmąją piešinių parodą surengė Vilniaus gete būdamas devynerių. Išgyvenęs Holokaustą, jis išvyko į Izraelį, gyveno Vakarų Europoje, studijavo dailę Jeruzalėje, Paryžiuje, nuo 1993-iųjų jis gyvena Vestone, JAV Masačiusetso valstijoje.

2017 metais Vilniuje atidarytas S. Bako muziejus, jam menininkas padovanojo dalį savo kūrybos.

Šiame muziejuje saugoma ir iš geto išsivežta jo eskizų knygelė.

Sugebėjimas neprarasti vilties yra tai, kas padėjo mums išlikti gyviems.

 

„Tai dalis mano aštuonių dešimtmečių kūrybos, kurią ten (muziejuje – BNS) galite pamatyti. Gal ištęstinio kūrybiškumo pasaulio rekordas. Muziejus tvarkosi puikiai. Todėl aš dar kartą skyriau didelę savo meno kolekcijos dalį (daugiau nei 150 paveikslų ir piešinių). Tai mano antroji dovana muziejui, kuri papildys muziejaus fondus. Taip reiškiu gilų dėkingumą Lietuvai už mano nesibaigiančio darbo vaisiams pasiūlytus nuolatinius namus“, – ketvirtadienį teigė dailininkas.

Vilniaus getas buvo įkurtas sostinės senamiestyje nacių okupacijos metais 1941 rugsėjo 6 dieną. Iš pradžių Vokiečių gatvė jį dalijo į dvi dalis – Didįjį ir Mažąjį getus. Pastarasis netrukus buvo likviduotas, liko Didysis getas. Iš viso Vilniaus gete kalinta apie 40 tūkst. žydų, jis sunaikintas 1943-iųjų rugsėjo 23-iąją. 

Iš geto kalinių žydų nacių okupacijos pabaigos tesulaukė 2−3 tūkst. žmonių.

1994 metais rugsėjo 23-ioji paskelbta Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena, ji skirta pagerbti Vilniaus geto likvidavimo aukas.

Per Antrąjį pasaulinį karą Lietuvoje išžudyta daugiau kaip 90 proc. iš daugiau nei 200 tūkst. Lietuvos žydų. Už žydų gelbėjimą Pasaulio teisuoliais pripažinti maždaug 800 lietuvių.

Nors, tiesą sakant, pastarąjį pusmetį analogiškos žinios iš Rusijos nekantriai buvo laukiama visai dėl kito asmens baigties.

"Jis buvo nusikaltėlis, įsakęs žiauriai malšinti taikius protestus Vilniuje, Tbilisyje, Almatoje, Baku ir kituose miestuose. Atgailos nebuvo. Tai toks prisiminimas, nors apie mirusius kalbama gerai arba nieko. Na, ne šį kartą. Vienintelis finalinis pliusas – pasirašė Sovietų Sąjungos kapituliaciją", – pasklidus naujienai apie M.Gorbačiovo mirtį, feisbuke parašė istorikas ir krašto apsaugos ministras A.Anušauskas.

Tiesą sakant, pastarąjį pusmetį analogiškos žinios iš Rusijos nekantriai buvo laukiama visai dėl kito asmens baigties.

Kitame pasaulio krašte, anapus Atlanto, su šia nuomone kategoriškai nesutinka kitas politikas, buvęs Kalifornijos gubernatorius ir "Terminatoriaus" žvaigždė A.Schwarzeneggeris, kuriam pirmasis ir vienintelis sovietų šalies prezidentas yra didvyris. Apie jį šiltais prisiminimais po šio mirties jis pasidalijo savo paskyroje socialiniame tinkle "Instagram".

Didysis Arnoldas turbūt nebuvo girdėjęs nei apie tankų sutraiškytus, nei apie taikiose demonstracijose kariškais kastuvėliais sukapotus ar tiesiog sušaudytus civilius žmones, prie kurių mirčių tiesiogiai prisidėjęs jo garbinamas stabas. Argi ne už tai jis gavo Nobelio taikos premiją?

Tačiau demokratiniame pasaulyje priimtinas nuomonių pliuralizmas.

Paradoksalu, pro sukąstus dantis mirties akivaizdoje pakantumą M.Gorbačiovui pademonstravo ir Kremliaus didžiūnas, pasiuntęs šio giminaičiams užuojautą, nors įniršis dėl sovietijos sužlugdymo nuo to nė kiek nenublanko.

Galbūt labiausiai apmaudu, kad "didžiausios geopolitinės XX amžiaus katastrofos", anot V.Putino, architektas nebeatvyks liudyti ar išklausyti kaltinamojo nuosprendžio ir Rusijos teisme, nors savo atsiminimuose velionis ir apgailestavo nesugebėjęs užkirsti kelio SSRS subyrėjimui.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pasirašė dekretą dėl kreipimosi į Teisėjų tarybą, prašant patarimo dėl teisėjo atleidimo iš pareigų savo noru.

„Pripažino mane birželio mėnesį (advokatu-BNS). Dabar ta procedūra – prisiekti, įsirašyti į praktikuojančius, kontorą, ir taip toliau“, – BNS ketvirtadienį sakė M. Klemenis.

Jis teigė, kad teisėjo darbas jo nebedžiugina.

„Noras keisti – kitą savaitę 11 metų kaip dirbu. Karjeros, matau, kad neįmanoma padaryti, tai reikia kažkaip keistis (...), eiti į advokatūrą“, – kalbėjo teisėjas.

M. Klemenis advokatu bandė tapti jau pernai, tačiau tuomet Advokatų taryba nepripažino jo advokatu. Teismas įpareigojo tarybą M. Klemenio prašymą svarstyti iš naujo.

2013 metais M. Klemenis STT pranešė, jog jam pasiūlytas kyšis už tai, kad priimtų palankų sprendimą administracinėje byloje.

STT pareigūnai, bendradarbiaudami su teisėju, po kelių dienų sulaikė advokatą Adomą Jonauską, kai jis teisėjui M. Klemeniui jo darbo kabinete perdavė 3 tūkst. litų (868 eurų) kyšį, kad iš neblaivaus vairuotojo nebūtų konfiskuotas automobilis. Po to advokatas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, neteko pareigų.

Karjeros, matau, kad neįmanoma padaryti, tai reikia kažkaip keistis (...), eiti į advokatūrą.

M. Klemenis taip pat buvo pagrindinis liudytojas byloje, kurioje Kauno apygardos teismo teisėjas R. Antanavičius buvo teisiamas dėl galimo bandymo papirkti M. Klemenį, perduodant jam 600 eurų kyšį.

Bylos duomenimis, papirkimu buvo siekiama, kad M. Klemenis sušvelnintų vienam privačiam asmeniui policijos paskirtą administracinę nuobaudą – sumažintų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas lapkričio pabaigoje grąžino šią bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Pirmosios instancijos teismas R. Antanavičių išteisino, neįrodęs jo dalyvavimo padarant nusikaltimą, apeliacinės instancijos teismas pakeitė išteisinimo pagrindą nurodydamas, kad teisėjas nepadarė veiklos, turinčios nusikaltimo požymių.

Pasak teisėjo, pašaliniai asmenys sugeba patekti į teisėjų tarnybines patalpas, kabinetus net ir tada, kai patekimas į jas ribojamas kodiniais užraktais.

Šis teisėjas yra pagrindinis liudytojas kito teisėjo byloje. M. Klemeniui siūlytas kyšis, jis buvusio kolegos duotus pinigus grąžino po penkių dienų ir į pareigūnus kreipėsi tik tada, kai dėl bausmės sušvelninimo neblaiviam vairuotojui su juo įkyriai ėmė bendrauti ir siūlyti pinigų prokuroras bei advokatas. 

„Patirties karčios turiu, kolegos iš aukštesnio teismo pasako: „nereikėjo taip daryti, kam tu taip darai?“ Matydamas tokį netgi kolegų požiūrį, iš teisėsaugos, aukštesnio teismo atstovų, tikrai nebenorėjau tų skandalų, procesų ir norėjau viską nutraukti ir baigti, kad tegul jis (R. Antanavičius – BNS) toliau dirba, kaip dirbo“, – žurnalistams po posėdžio sakė M. Klemenis.

M. Klemenis neįvardijo jam priekaištavusio teisėjo pavardės, tačiau paminėjo, kad jis yra „iš aukštesnio apygardos teismo“.

Pasak M. Klemenio, priekaištų jis sulaukė po to, kai prieš kelerius metus jis pareigūnams pranešė apie kyšį jam siūliusį advokatą Adomą Jonauską. 2013 metais M. Klemenis STT pranešė, jog jam pasiūlytas kyšis už tai, kad priimtų palankų sprendimą administracinėje byloje.

STT pareigūnai, bendradarbiaudami su teisėju, po kelių dienų sulaikė advokatą A. Jonauską, kai jis teisėjui M. Klemeniui jo darbo kabinete perdavė 3 tūkst. litų  (868 eurų) kyšį, kad iš neblaivaus vairuotojo nebūtų konfiskuotas automobilis. Po to advokatas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, neteko pareigų. Pasak M. Klemenio, būtent dėl šio atvejo jis ir sulaukė kolegų iš aukštesnio teismo priekaištų.

Pagal M. Klemenio pasakojimą, prokuroras Žilvinas Gžimaila jo įkyriai prašė pasidomėti neblaivaus vairuotojo byla, o teisėjas Ramūnas Antanavičius net buvo atvykęs į jo namus, tačiau savo prašymais pernelyg neįkyrėjo.

Vilniaus apygardos teismas pirmadienį M. Klemenį apklausė liudytoju R. Antanavičiaus baudžiamojoje byloje.  

Pasak Mažeikių teisėjo, 2017 metų birželio 4 dieną, sekmadienį, jam paskambino R. Antanavičius ir paklausė, ar jis yra namuose. R. Antanavičiaus pažadėjo greitai atvažiuoti, abu vyrai buvo pažįstami, anksčiau abu dirbo Mažeikių teisme.

R. Antanavičius pas buvusį kolegą atvyko automobiliu.

„Pasakė, kad aš turiu jo tokio „prietėlio“ bylą“, – teismui pirmadienį pasakojo M. Klemenis. Vėliau jis suprato, kad kalbama apie neblaivaus vairavusio Vitalijaus Vaičiaus bylą.

Kilus šokui, nežinojau ką daryti, pirmadienį ryte turėjau važiuoti į Vilnių, į Santaros klinikas. Galvoje sukosi, ką daryti su voku.

Pasak M. Klemenio, iš pokalbio su R. Antanavičiumi jis supratęs, kad norima, jog jis iš V. Vaičiaus neatimtų teisės vairuoti, kad nuobauda būtų švelnesnė, kad būtų trumpesnis teisės vairuoti atėmimo terminas.

M. Klemenis kolegai iš Kauno apygardos teismo sakęs, jog teismų praktika tokiose bylose yra griežta, neblaivūs vairuotojai praranda teisę vairuoti. Tuo metu R. Antanavičius aiškino, kad praktika neblaivių vairuotojų bylose yra ne tokia jau griežta ir jis pats ją taiko.

M. Klemenis iš R. Antanavičiaus paėmė įmautę su dokumentais, ten buvo ir teismo šaukimas, tam, kad M. Klemenis suprastų, apie kokią jo bylą kalbama. R. Antanavičius sakė įmautėje palikęs teismų praktikos.

R. Antanavičius

„Po kiek laiko traukiu lapus, jie tušti, o tarp tų lapų – vokas. Man iš karto lengvas šokas, ištraukiau voką ir pamačiau ten eurų banknotus po 50 eurų“, – sakė M. Klemenis.

Bylos duomenimis, teisėjui duotas 600 eurų kyšis.

„Kilus šokui, nežinojau ką daryti, pirmadienį ryte turėjau važiuoti į Vilnių, į Santaros klinikas. Galvoje sukosi, ką daryti su voku“, – pasakojo M. Klemenis.

Jis tikino bandęs susisiekti su Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), tačiau jam nepavyko, apie galimą kyšį savo tiesioginiam vadovui nepranešė. STT apie galimą korupcinę veiką pranešta tik birželio 21 dieną.

Prisiminęs, kad R. Antanavičius Mažeikiuose turi butą, M. Klemenis įmautę su pinigais birželio 9 dieną nuvežė ir įmetė į R. Antanavičiaus buto pašto dėžutę. Paskui pranešė R. Antanavičiui ir pasiūlė jam „išsivalyti pašto dėžutę“. Pastarasis ne iš karto suprato, kurią dėžutę ir manė, kad jam siūloma išsivalyti elektroninio pašto dėžutę. 

Teisėjui M. Klemeniui atsisakius priimti kyšį, birželio 22 dieną su tuo pačiu prašymu ir jau 1000 eurų dydžio kyšiu jį bandė papirkti tuometinis Mažeikių rajono apylinkės prokuroras Ž. Gžimaila.

M. Klemenis pripažino, kad dar vieno teisininko kreipimasis dėl to paties vairuotojo jį pribloškė.

„Pasakiau vienam ne, antram paskiau, ne, neįmanoma. Tada trečiam paskiau ne. Jis sako „pagalvok“. Tada ir pagalvojau - pasiguodžiau draugui, kad neleidžia ramiai dirbti“, – žurnalistams sakė M. Klemenis. M. Klemenio draugas dirbo Šiaulių apskrities policijos, supratęs, kad kyšio siūlytojai yra ne policininkai, jis susisiekė su STT. 

Proceso dalyviai M. Klemenio teiravosi, kodėl jis taip ilgai delsė kreiptis į STT, jis motyvavo įvairiomis priežastimis – nenoru gadinti sėkmingos karjeros M. Antanavičiui, pradėti procesą ir t.t.

„Ž. Gžimaila nesuprato, kad ne yra ne. Aš sakau jam, kad neįmanoma, o jis vis tiek skambina, klausia: „ar pagalvojai“, – teismui pasakojo M. Klemenis, paklaustas, kodėl būtent į pareigūnus kreipėsi po Ž. Gžimailos skambučių.

Už bandymą papirkti Mažeikių teisėją M. Klemenį buvusį Mažeikių rajono apylinkės prokurorą Ž. Gžimailą teismas nubaudė 5272 eurų bauda. Nuosprendis yra įsiteisėjęs.

Ž. Gžimailos pažįstamam V. Vaičiui Mažeikių policija gegužės 11 dieną už vairavimą neblaiviam Mažeikiuose, Laisvės gatvėje, (1,16 promilės girtumas) skyrė 300 eurų baudą ir metams atėmė teisę vairuoti. Vyras prašė skundą teismui. Dėl mėginimo padėti vairuotojui, kaip įtariama, ir įkliuvo R. Antanavičius bei Ž. Gžimaila.

Vėliau vairuotojo skundas išnagrinėtas teisme, policijos nutarimas nubausti vairuotoją paliktas galioti. Paaiškėjus mėginimams papirkti M. Klemenį, bylą išnagrinėjo kitas Mažeikių teisėjas.

Siūlė 2 tūkstančius

M. Klemenis sakė, kad dėl neblaivaus vairuotojo besikreipę teisininkai aiškino, kad jie žada važiuoti į „Formulės“ varžybų etapą Vengrijoje, o jis esą nori iš jų vairuotoją atimti.

„Tada pasiūlė 2 tūkstančius, kad neatimčiau, kad patenkinčiau skundą ir pakeisčiau policijos nutarimą. Kai pasakiau ne, sako „pagalvok“, – prisiminė M. Klemenis.

Tarptautinę transporto pervežimo įmonę turintis V. Vaičius taip pat buvo apklaustas teisme. Jis su teisėju R. Antanavičiumi laisvalaikiu žaidė lauko tenisą. V. Vaičius tikino, kad nieko neprašė pagalbos dėl iš policijos gautos nuobaudos.

„Kaip galit paaiškint, kad du pažįstami žmonės be jūsų žinios rūpinasiu jumis ?“, - stebėjosi teisėjas Gintaras Dzedulionis. 

39 metų R. Antanavičius anksčiau yra dirbęs Mažeikių rajono apylinkės teisme. Šis teisėjas yra dalyvavęs atrankoje į Kauno apygardos teismo pirmininko pareigas. R. Antanavičius 2001 – 2002 metais yra dirbęs juristu Plungės rajono savivaldybės administracijoje, 2002 – 2005 metais dirbo specialistu Specialiųjų tyrimų tarnyboje, vėliau – padėjėju Klaipėdos miesto apylinkės teisme, teisėju Mažeikių rajono apylinkės teisme.

Nuo 2013 metų lapkričio ir iki šiol R. Antanavičius dirbo Kauno apygardos teisme, jo įgaliojimai yra sustabdyti.

Vilniaus apygardos teismo salėje, kai R. Antanavičiaus byloje liudijo M. Klemenis, teismo salėje kaip žiūrovas sėdėjo Raimondas Jančiauskas. Jis yra kaltinamais M. Klemenio nagrinėtoje baudžiamojoje byloje. R. Jančiauskas yra kaltinamas byloje dėl sukčiavimo, dokumentų klastojimo atkuriant nuosavybės teises į žemę. 

„Byla išnagrinėta, rašomas nuosprendis, nežinau kokiais jis čia sumetimais“, – žurnalistams po posėdžio sakė M. Klemenis.

Dienraštis „Lietuvos rytas“ yra skelbęs, kad teisininko išsilavinimą įgijęs alytiškis R. Jančiauskas yra dirbęs Pakruojo prokuratūroje prokuroro padėjėju, Šiaulių apskrities viršininko administracijos Teisės departamento Juridinio skyriaus vedėju, Kalėjimų departamento Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininku, Alytaus mero patarėju.

BNS kalbinamas R. Jančiauskas nepanoro pasakyti, koks jo vizito tikslas pirmadienį Vilniaus apygardos teisme.

„Aš esu privatus asmuo“, – BNS sakė R. Jančiauskas.

Teismo pastate jis kalbėjosi su R. Antanavičiaus advokatu ir iš pastato išėjo kartu su juo.

Princas Williamas (Viljamas) tapo siaubingos eismo nelaimės liudininku, kai vienas iš jo palydos motociklininkų susidūrė su taksi automobiliu.

Incidentas įvyko Didžiosios Britanijos karališkosios šeimos atstovui grįžtant į savo rezidenciją Kensingtono rūmuose iš viešo renginio onkologinėje ligoninėje „Royal Marsden“, pietvakarių Londone.

Vienas princo automobilį lydėjusių motociklininkų susidūrė su taksi automobiliu ir nukrito nuo motociklo, kuris rėžėsi į netoliese buvusį sodą. Princas sustojo sužinoti, kas atsitiko pareigūnui, tačiau jo apsaugininkai privertė jį važiuoti toliau, rašo britų laikraštis „The Sun“.

„Jis (taksi automobilis) darė staigų posūkį. Išgirdau trenksmą. Pamačiau, kaip (numuštas) pareigūnas lėkė oru“, – pasakojo vienas iš įvykio liudininkų.

Pareigūnas nuvežtas į ligoninę, o Londono policijos atstovas patvirtino, kad jo patirti „sužeidimai pavojaus gyvybei nekelia“.

Beveik prieš metus, 2014 metų liepos 1 dieną 19.22 val. Statybininkų prospekte prie žiedinės sankryžos su taikos prospektu pėsčiųjų perėjoje vilkikas „Volvo FH12“ su puspriekabe partrenkė dviračiu važiavusį 1957 metais gimusį vyrą. Avarijos metu dviratininkas žuvo.

Tirdami avarijos aplinkybes pareigūnai nustatė, kad su žuvusiuoju ėjo dar vienas žmogus ir jis taip pat galėjo būti užkliudytas vilkiko.

Kelių policijos biuro pareigūnai prašo atsiliepti šį vyrą arba nelaimės liudininkus, galinčius suteikti daugiau informacijos apie šį įvykį. Šiuos asmenis prašoma atvykti į Klaipėdos AVPK Kelių policijos biurą Šermukšnių g. g. 10, 308 kabinetą arba paskambinti tel. nr. 846354450 arba visą parą 846354440.

Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėjantis Medininkų žudynių byloją, penktadienį paskelbė Rusijoje pagal teisinės pagalbos prašymą apklausto liudininko parodymus.

Penktadienį Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė buvusio omonininko Vladislavo Pužajaus atsakymus, kurie Lietuvos prašymu jam buvo užduoti 2013 metais spalio 17 dieną, kaip liudytoją apklausiant teisme Tambovo mieste, Rusijoje. Lietuva atsakymus gavo šių metų pradžioje.

Pernai birželį Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė su teisinės pagalbos prašymais kreiptis į Latviją ir Rusiją, kad būtų apklausti liudytojai. Buvę Vilniaus ir Rygos omonininkai - Viktoras Michailovas, Igoris Gorbanas, Vladislavas Pužajus, Igoris Dežinas, Aleksandras Kuzminas ir Igoris Puzinas buvo kviečiami kaip liudytojai į Lietuvos apeliacinį teismą, tačiau į teismo posėdžius jie neatvyko. Latvija įvykdė teisinės pagalbos prašymą, apklausė kai kuriuos nurodytus liudytojus. Visų prašomų asmenų Latvijos pareigūnai apklausti negalėjo, nes nežinoma jų gyvenamoji vieta.

Iš penktadienį paskelbto protokolo seka, kad VRM pensininkas, 52 metų V.Pužajus atsisakė duoti liudytojo priesaiką, nes nenori prisiekti užsienio valstybei.

V.Pužajus teigė, kad nepažįsta Medininkų byloje kalėti iki gyvos galvos nuteisti Konstantino Michailovo. Liudytojas sakė ir teismui buvo pateikti duomenys, kad dėl traumų tarnybos metu jam yra pablogėjusi sveikatos būklė.

„K.Michailovo niekada nemačiau ir nepažįstu“, - per apklausą sakė V.Pužajus. Tačiau jis pripažino, kad pažįsta buvusį omonininką Tadeušą Gudanecą.

Kaip teisme yra sakęs prokuroras, K.Michailovas sutiko ir susitarė su Andrejumi Laktionovu ir Aleksandru Ryžovu įvykdyti įsakymą ir apie 24 val. išvyko į Medininkus. Juos vežė kitas OMON pareigūnas Tadeušas Gudanecas ir dar vienas Vilniaus OMON pareigūnas.

„Aš buvau skubiai iškviestas iš atostogų ir mačiau jį (T.Gudanecą- BNS) OMON bazėje“, - liudydamas sakė V.Pužajus. Jis sakė neprisimenąs, ar teko kalbėtis apie Medininkus su T. Gudanecu.

Teisme taip pat buvo skelbta, kad V.Pužajus Lietuvos Valstybės saugumo departamentui buvo perdavęs kažkokius pokalbių įrašus, tačiau dabar apklausiamas sakė nieko apie tai nežinąs.

Tuo metu K.Michailovas prašė teismo nedelsiant paleisti jį iš suėmimo ir nutraukti bylą, nes nėra padaręs nusikaltimo. Jam pritarė ir advokatai. Teismas nutartį dėl šio prašymo skelbs birželio 7 dieną.

Teismui buvo pateikti Rusijos ambasados raštas, jame išreiškiamas susirūpinimas nuteistojo sveikatos būkle. K.Michailovas buvo tirtas Santariškėse, bet jo nusiskundimų priežastis nenustatyta. Dabar nuteistajam yra duotas elektroninis prietaisas, kuris fiksuoja sveikatos būklę.

Bylos nagrinėjimą teismas tęs birželio 4 dieną.

Lietuvos apeliacinis teismas Medininkų žudynių bylą nagrinėja dvejus metus - pirmasis posėdis įvyko 2012 metų sausio 26 dieną.

K.Michailovą 2007 metų lapkričio 28 dieną sulaikė Latvijos teisėsauga, remdamasi Lietuvos išduotu Europos arešto orderiu. Lukiškių tardymo izoliatoriuje jis laikomas nuo 2008-ųjų sausio. Vilniaus apygardos teismas K.Michailovą pripažino kaltu ir 2011 metais nuteisė kalėti iki gyvos galvos.

Ankstų 1991 metų liepos 31-osios rytą Medininkų pasienio kontrolės poste buvo šaltakraujiškai nužudyti septyni savo pareigas ėję policijos ir muitinės pareigūnai.