Danė šią vasarą virto mūšio lauku. Vieta upėje nepasidalija čia besitreniruojantys irkluotojai ir vandens dviračiais, valtimis ar kateriais plaukiojantys pramogautojai. Laikina taika paskelbta, tačiau, kiek ši tęsis, neaišku.
Upėje gali plaukioti visi
Vandens dviračių nuomos paslaugą teikiantis verslininkas Robertas pasakojo, jog konfliktas kilo, kai irkluotojai pradėjo skųstis, kad žmonės, plaukiojantys vandens dviračiais, trukdo treniruotis.
"Buvau net susitikęs su įstaigos direktoriumi. Aiškinau, kad ta upė yra visų ir visi joje gali plaukioti. Žmonės pamėgo šią paslaugą. Būtų labai gaila, jei dėl kažkokių priežasčių ji būtų uždrausta", – tvirtino verslininkas.
Prieš kurį laiką vyko pasitarimas dėl kylančių problemų. Geranoriškai bandyta ieškoti visiems priimtino sprendimo. Pasak Roberto, kompromisą pavyko rasti.
Irkluotojai treniruojasi du kartus per dieną nuo 10 iki 12 ir nuo 15 iki 17 val. Šiuo laiku pramogautojai vandens dviračiais ar valtimis plaukios Danės ruože nuo Pilies tilto iki Jono kalnelio ir aplink jį. Irkluotojai treniruosis už Jono kalnelio.
Kitu laiku ir savaitgaliais pramogautojai galės plaukioti, kur norės, kaip ir anksčiau.
"Supažindinsime žmones su taisyklėmis. Duosime pasirašyti, kad šie jų laikysis ir kad atsako patys už save. Gal tada pavyks išvengti konfliktinių situacijų. Žinoma, viskas priklausys ir nuo žmonių, kurie naudosis paslauga, ar jie laikysis taisyklių", – komentavo verslininkas.
Tikisi supratingumo
Robertas pasakojo, jog buvo siūloma, kad vandens dviračiais visada būtų leidžiama plaukioti tik Danės ruože nuo Pilies tilto iki Jono kalnelio. Tačiau, anot verslininko, šis maršrutas per trumpas.
"Dažniausiai žmonės vandens dviratį išsinuomoja mažiausiai valandai. Nuplaukti nuo Pilies tilto iki Jono kalnelio ir aplink jį užtenka pusvalandžio. O ką jiems daryti likusį laiką? Pasiplaukiojimas praranda prasmę", – aiškino verslininkas.
Pasak Roberto, susitikimo metu atkreiptas dėmesys ir į saugos dalykus. Vandens dviračiai yra keturviečiai. Jais daugiausia leidžiama plaukioti penkiems žmonėms, jei penktas yra vaikas.
Tačiau, verslininko teigimu, būna taip, kad dviratį išsinuomoja penki asmenys, o nuplaukus toliau įsėda dar daugiau. Tačiau to paslaugų teikėjai negali sužiūrėti.
"Svarbu, kad žmonės būtų supratingi ir paisytų saugumo, laikytųsi taisyklių", – pabrėžė Robertas.
Nepaiso jokių taisyklių
Klaipėdos irklavimo centro direktorius Liudvikas Mileška aiškino, kad priimtas sprendimas tik laikinas – šiems metams. Jo nuomone, problemos tai nepadės išspręsti.
Vadovo manymu, Danė nėra tinkama vieta tokioms pramogoms. Jos galėtų būti organizuojamos Trinyčių ar Jono kalnelio tvenkiniuose.
L.Mileška atkreipė dėmesį, kad upė nėra šiaip vandens telkinys – tai vandens kelias. Plaukioti Danėje reikia pagal tam tikras taisykles, o ne bet kaip. Sportininkai juda pagal Lietuvos irklavimo federacijos patvirtintą tvarką, kuri yra tokia pat, kaip ir taikoma Mažųjų laivų judėjimui.
Direktorius pabrėžė, kad vandens dviračiai, valtys plaukioja be jokios tvarkos ir kelia sumaištį.
"Pramogautojai neturi supratimo, kaip judėti upėje. Ir negali turėti, nes reikia išklausyti kursus. Kadangi plaukioja bet kaip, jie mums ne tik trukdo, bet ir kelia pavojų. Jei laikytųsi taisyklių, gal tokių problemų nekiltų. Jei dviratininkams mieste leistume judėti, kaip šie nori, tai būtų vienos avarijos. Tai tinka ir šiuo atveju. Negalima iš vandens kelio daryti šou programos", – dėstė vadovas.
Patiria didelius nuostolius
Pasak L.Mileškos, įvyksta ir įvairūs susidūrimai su pramogautojais. Aštuonvietė valtis, anot direktoriaus, plaukia 25–30 kilometrų per valandą greičiu.
Būna atvejų, kai staiga, per penkias sekundes, iš meldų išlenda vandens dviratis.
"Ant vandens stabdžių nėra. Čia ne kelias. Reikia numatyti 200 metrų į priekį, o ką daryti, kai vandens dviratis išlenda staiga?" – klausė direktorius.
L.Mileška pasakojo, kad sportininkų inventorius, valtys yra labai brangios. Aštuonvietė gali kainuoti ir apie 32 tūkst. eurų. Irklas atsieina nuo 290 iki 435 eurų.
"Daiktai – labai brangūs. Tad kiekvieno įdaužimo remontas kainuoja labai brangiai. Turime 80 irklų. Jei per metus netenkame penkių, tai labai didelis nuostolis. Su įdaužta valtimi ir varžybose negalima dalyvauti. Reikia remontuoti", – dėstė direktorius.
Vadovo teigimu, dėl neatsakingo pramogautojų plaukiojimo vaikai gali patirti ir traumų. Kol kas jų pavyko išvengti. Tačiau būtent dėl saugumo pramogautojų pasiplaukiojimams priešinasi tėvai.
Viską suderins prižiūrėtojas?
L.Mileška pabrėžė, kad įstaiga įgyvendina savivaldybės programą – ruošia sportininkus, kurie atstovauja miestui varžybose. Tad dėl esamos situacijos jie negali tinkamai įgyvendinti programos.
Vadovas taip pat atkreipė dėmesį, kad Danė yra siaura – jos plotis siekia šiek tiek daugiau nei 20 metrų. Tad dar ir dėl šios priežasties negali būti joje chaotiško plaukiojimo.
"Apvažiavau 40 pasaulio šalių. Niekur nemačiau, kad tokiose siaurose upėse dėtųsi tokie dalykai. Plūduriuoti galima tvenkiniuose, ežeruose. Dabar kaip kas nori, taip ir plaukioja", – teigė vadovas.
L.Mileška pabrėžė, kad Danėje turi būti užtikrintas saugumas. Kažkas turėtų valdyti procesą. Antroje vietoje, pasak jo, turėtų būti savivaldybės programų vykdymas.
"Dabar išeina taip, kad mes laužome savivaldybės valtis, nevykdome programų, o kažkas kraunasi pinigus į kišenę ir nusispjauna į visą tvarką", – piktinosi vadovas.
Sportininkams rūpesčių kelia ir kateriai, kurie kartais lekia per dideliu greičiu. Būna, kad dėl susidariusių bangų irkluotojai apvirsta.
Tvarkys administratorius
Dienraštis "Klaipėda" jau rašė, kad uostamiesčio savivaldybė, siekdama įvesti tvarką Danėje, sureguliuoti eismą ir išspręsti konfliktus, surado upei administratorių.
Prižiūrėti Danę pavesta biudžetinei įstaigai "Klaipėdos paplūdimiai". Oficialiai tai įforminta praėjusią savaitę. Savivaldybės atstovai yra tvirtinę, kad Danė turi būti ne tik sportininkų, bet ir pramogautojų.
"Pavedimą jau gavome. Imsimės priemonių. Žiūrėsime, kaip suderinti visų interesus. Aišku, darbo bus", – tvirtino biudžetinės įstaigos "Klaipėdos paplūdimiai" direktorius Virginijus Urbonas.
