Pasak krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, Lietuva siekia NATO sprendimų, atspindinčių realią situaciją ir grėsmes, kurios toliau didėja, rašoma ministerijos (KAM) pranešime.

Nuotoliniame susitikime su JAV gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu (Loidu Ostinu), Lietuvos ministras teigė, jog Rusija ne veltui eskaluoja tranzito į Kaliningradą klausimą, todėl brigados paminėjimas NATO sprendimuose yra būtinas.

„Taip pat kaip ir JAV lyderystė šiuos sprendimus priimant“, – rašoma KAM pranešime.

Lietuva bei kitos Baltijos ir Vidurio Europos šalys siekia, kad naujojoje NATO strateginėje koncepcijoje, kuri nekeista jau 12 metų, Rusija būtų įvardinta kaip grėsmė.

Prieš viršūnių susitikimą NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad Aljansas sustiprins rytiniame sparne dislokuotas pajėgas iki brigados dydžio vienetų.

Tarptautiniai Aljanso batalionai Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, Lenkijoje, dislokuoti 2017 metais, reaguojant į išaugusią Kremliaus grėsmę po Krymo aneksijos.

JAV pajėgos Lietuvoje nepertraukiamai rotuojamos nuo 2019-ųjų.

Šiuo metu Lietuvoje tarnauja jau penkta JAV bataliono dydžio pajėgų rotacija – JAV kariuomenės 4-osios pėstininkų divizijos 3-iosios šarvuočių brigados kovinės grupės 66-ojo šarvuočių pulko 1-asis batalionas (1-66).

Jis pakeitė nuo praėjusių metų rudens Lietuvoje dislokuotus JAV sunkiojo 3-66 bataliono karius bei jų rotacijos pradžioje atsigabentą karinę techniką.