Taip pat raginama siekiant išvengti galimų nuostolių, aptarti situaciją su klientais užsienyje dėl galimo vėlavimo ar kitų trikdžių pristatant krovinius.

Ateinančią savaitę situacija Lenkijos ir Lietuvos pasienyje, tikėtina, bus neeilinė – galimi logistikos grandinių trikdžiai, krovinių pristatymo vėlavimas užsakovams užsienio šalyse, o kai kuriais atvejais – ir nuostoliai, priklausomai nuo sutartinių santykių ir juose numatytų įsipareigojimų.

„Dalintis informacija kilus nesklandumams, bendrauti tarpusavyje bei su šalies vežėjus atstovaujančiomis organizacijomis, kad būtų galima padėti spręsti problemas.

Ateinančią savaitę situacija Lenkijos ir Lietuvos pasienyje, tikėtina, bus neeilinė – galimi logistikos grandinių trikdžiai, krovinių pristatymo vėlavimas užsakovams užsienio šalyse (...)

Asociacijos atstovai, nuolat palaiko ryšį su Lietuvos muitine, Susisiekimo ministerija, Lietuvos transporto saugos administracija ir kitomis atsakingomis institucijomis bei yra pasirengę reaguoti į nerimą keliančią informaciją, sprendžiant pasienyje kylančius iššūkius“, – rašoma „Linavos“ pranešime.

Lenkijos ūkininkai penktadienį pradėjo blokuoti kelią tarp Kalvarijos ir Lenkijos Suvalkų apskrities Budzisko kaimo. Maždaug savaitę turinčios trukti akcijos metu norima tikrinti transportuojamų ukrainietiškų grūdų kiekius.

Anksčiau Lenkijos ūkininkai blokavo kelius į Ukrainą, taip pat – pagrindinį šalies greitkelį į Vokietiją. Protestuojama dėl, lenkų žemdirbių vertinimu, nesąžiningos konkurencijos, nes ukrainiečių grūdai yra pigesni ir mažina produkcijos kainas visoje Europoje.

Baiminamasi, kad įtampa tarp Lenkijos ir Ukrainos gali būti išnaudota Rusijos provokatorių.

Pasak Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) vadovo Povilo Drižo, transporto ir saugojimo sektoriuje iki karo Ukrainoje buvo per 4 tūkst. laisvų darbo vietų. „Tačiau laisvų darbo vietų skaičius jau po kelių mėnesių gali išaugti dukart, kadangi iki to laiko baigs galioti leidimai dirbti užsieniečiams Šengeno zonoje, o naujų leidimų išdavimas stipriai stringa“, – sako P. Drižas.

Pasak jo, transporto ir saugojimo sektorius užima lyderio poziciją pagal laisvų darbo vietų skaičių ir jo augimą. Verslas susiduria su nuolatine vairuotojų trūkumo problema, kuri gilėja. Sudėtingą laikotarpį išgyvenančios transporto įmonės finansinės pagalbos iš valstybės neprašo, tačiau ragina Vyriausybę skubiai spręsti vairuotojų įdarbinimo klausimą, pažymi P. Drižas.

Lietuvoje iš 140 tūkst. darbuotojų visame sektoriuje apie 80 tūkst. yra vairuotojai. Iš jų apie 70 proc. yra trečiųjų šalių piliečiai – daugiausia iš Ukrainos ir Baltarusijos. Lietuvoje įdarbinti ukrainiečiai grįžo ginti tėvynės, o vizų išdavimas baltarusiams sustabdytas.

Vairuotojų iš Kaspijos šalių įdarbinimas yra racionalus žingsnis, kadangi jie galėtų dirbti artimoje savo kultūrai rinkoje.

TTLA Užsienio reikalų ministerijai pasiūlė taikyti išimtį darbo vizoms gauti Baltarusijos piliečiams atvykusiems įmonių kvietimu. Įdarbinimo klausimams spręsti taip pat pasiūlyta skirti papildomus išteklius konsulatui Kazachstane, įsteigti konsulatą Kirgizijoje.

„Dėl karo Ukrainoje keičiasi prekybos keliai, o Kaspijos jūros regionas tampa svarbiu sausumos transporto koridoriumi, krovinius vežant tarp Europos ir Azijos. Vairuotojų iš Kaspijos šalių įdarbinimas yra racionalus žingsnis, kadangi jie galėtų dirbti artimoje savo kultūrai rinkoje“, – sako P. Drižas.

Pasak jo, Užsienio reikalų ministerija pranešė neketinanti skirti papildomų etatų konsulatuose, ar steigti naujus.

„Jeigu Vyriausybės nenoras spręsti opią vairuotojų įdarbinimo problemą susijęs su papildomų biudžetinių išlaidų klausimu, mūsų vertinimu – tai nėra argumentas“, – teigia P. Drižas.

Lietuvos krovininio kelių transporto įmonės pernai paslaugų eksportavo už 4,1 mlrd. eurų. Tai sudaro trečdalį viso šalies paslaugų eksporto. Pasak P. Drižo, valstybė skatina verslą ieškoti naujų rinkų, investuoti į intermodalius sprendimus skaitmenizuotis, tačiau iš savo pusės nesugeba greitai reaguoti į besikeičiančią situaciją ir priimti reikalingus administracinius sprendimus.

Jis priduria, kad dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje neigiamų padarinių rinkoms ir tiekimo grandinėms per šiuos metus Lietuvos transporto sektorius gali netekti iki 25 proc. vairuotojų, o transporto paslaugų eksportas gali susitraukti 1 mlrd. eurų.

Su vairuotojų trūkumu susiduria ne tik Lietuva. Naujausiais IRU duomenimis, vairuotojų trūkumas Europoje metų pradžioje išaugo iki 425 tūkst. laisvų darbo vietų. Tačiau Rusijai pradėjus karą Ukrainoje vairuotojų stygius turėjo dar smarkiau išaugti, kadangi pernai Europoje dirbo per 228 tūkst. vilkikų vairuotojų iš trečiųjų šalių, daugiausia iš Ukrainos ir Baltarusijos.

Jos teigimu, vadinamosios „bačkos“ renkamos dviem būdais: arba vairuotojas iškart įmonei sumoka 300-700 eurų, arba po kiekvieno reiso moka po 50-100 eurų, kol susidaro bendra 1 tūkst. eurų suma.

Taip pat egzistuoja neteisėti pinigų išskaitymai iš atlyginimų už tikrus ir menamus vairuotojų prasižengimus – nuklydimus nuo įmonės duotų maršrutų, „neekologišką“ vairavimą, poilsį, nemandagius pokalbius su vadybininkais.

„Laisvės TV“ tai liudijo anonimiškai kalbinti įmonių „Hoptransa“ vairuotojai, buvusi „Girteka“ vadybininkė, tačiau šių įmonių atstovai tokias praktikas neigė.

Tyrimo autorių teigimu, tokia praktika paplitusi ir kitose Lietuvos logistikos įmonėse.

„Laisvės TV“ teigimu, šiuo metu lietuviškose logistikos įmonėse dirba apie 77 tūkst. tolimųjų reisų vairuotojų, iš kurių 69 tūkst. yra imigrantai iš trečiųjų šalių: Baltarusijos, Indijos, Rusijos, Tadžikistano, Ukrainos ar Uzbekistano.

Pasak tyrimo autorių, imigrantai ne tik sutinka dirbti už mažesnį atlyginimą, bet ir paklūsta neteisėtiems darbdavių reikalavimams mokėti duoklę, susitaiko su prastomis darbo sąlygomis ir nelegaliomis išskaitomis iš algos.

Pernai darbo ginčų komisijos, anot tyrimo, gavo daugiau nei 1 tūkst. vairuotojų skundų – transporto sektorius pagal tokius skundus yra absoliutus lyderis. Profsąjungos tvirtina kiekvieną dieną sulaukiančios naujų skundų dėl neteisėto elgesio su vairuotojais.