Kaip informavo Seimo kanceliarija, Lietuvos parlamento vadovė Romoje susitiko su Italijos Deputatų Rūmų Pirmininku Lorenzo Fontana (Lorenzu Fontana) ir Senato vicepirmininku Maurizio Gasparri (Mauricijumi Gaspariu), taip pat Užsienio reikalų ir Gynybos komitetų pirmininkais.
„Dabartiniame geopolitiniame kontekste šalių parlamentų vaidmuo kaip niekada ryškus ir prasmingas. Tiek tikintis NATO sprendimų sėkmės, tiek išlaikant Aljanso vienybę. Nuo parlamentų politinės valios ir lyderystės taip pat priklauso Ukrainos pergalė ir Europos saugumas“, – pranešime sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Ji akcentavo, kad Italija stipriai prisideda prie Baltijos šalių regiono saugumo – dalyvauja NATO oro policijos misijoje, siunčia karius ir karininkus į aljanso struktūras ir pratybas. Seimo pirmininkės teigimu, tai labai svarbu, ypač turint omenyje išaugusias Rusijos gynybos išlaidas, skelbiamas kariuomenės reformas, Kaliningrado militarizavimą ir planus Baltarusijos teritorijoje dislokuoti branduolines pajėgas.
Anot V. Čmilytės-Nielsen, atgrasymas, saugumas ir kolektyvinė gynyba yra „svarbiausias NATO viršūnių susitikimo Vilniuje darbotvarkės prioritetas“.
„Rusijai atgrasyti reikia veikiančios priekinės gynybos, dėl kurios sąjungininkai sutiko dar pernai Madride, naujų NATO gynybos planų, kurie būtų įgyvendinti iki šių metų pabaigos, ir stipresnės oro bei raketinės gynybos. Ir, žinoma, atnaujinti praktinę ir politinę NATO partnerystę su Ukraina, įtvirtinti ją euroatlantinėje saugumo sistemoje, prie kurios prisijungiant laukiame ir Švedijos“, – tvirtina V. Čmilytė-Nielsen.
Susitikimuose Lietuvos parlamento vadovė sako skyrusi dėmesio Ukrainos narystės ES temai, deklaravusi, kad Seimas „vienbalsiai palaiko Ukrainos eurointegraciją“.
„Teigiami politiniai sprendimai įmanomi, juolab gerų pokyčių vykdant Europos Komisijos rekomendacijas yra, nepaisant to, kad šalyje vyksta karas“, – tvirtino ji.
Susitikusi su Italijos politikais Seimo pirmininkė taip pat aptarė nuo viduramžių tebesitęsiančią Lietuvos ir Italijos ryšių istoriją ir prieš daugiau nei trisdešimtmetį Lietuvai atkūrus nepriklausomybę prasidėjusį naują dvišalių santykių etapą.
Pasak V. Čmilytės-Nielsen, abi šalys nuo 1991-ųjų, kai Italija pripažino Lietuvos nepriklausomybę, toliau stiprino ryšius per politinius ir diplomatinius, prekybos, turizmo ir kultūrinius mainus, o pastaraisiais metais abi šalys aktyviau bendradarbiavo energetikos ir infrastruktūros projektuose.
„Santykių plėtros potencialo yra, juolab Lietuva ketina stiprinti ryšius su Pietų Europos šalimis ir suinteresuota Italijos dalyvavimu Rytų kaimynystės politikoje“, – teigia V. Čmilytė-Nielsen.
Vizitą Romoje Seimo Pirmininkė baigs interviu Italijos valstybinio visuomeninio transliuotojo kanalui RAI TG24.
