Teismas pažymėjo, kad byloje nėra patikimų ir neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių šį kaltinimą.

Ji išteisinta kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Valstybė, atstovaujama Generalinės prokuratūros, išteisintajai L. Ašoklienei turės sumokėti 2,4 tūkst. eurų už jai suteiktą teisinę pagalbą. Lietuvoje galioja įstatymo norma, pagal ją išteisintiems asmenims valstybė atlygina advokato ir kitas per tyrimą patirtas išlaidas.

L. Ašoklienei ir jos artimiesiems penktadienį nuosprendį paskelbė Panevėžio apygardos teismas. Kartu su L. Ašokliene išteisintas ir jos sūnus Kazimieras Ašoklis. Jam taip pat priteista 2,4 tūkst. eurų už teisinę pagalbą.

Tuo metu L. Ašoklienės sutuoktinis, buvęs Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktorius Edvinas Ašoklis pripažintas kaltu dėl dviejų kaltinimų, jam skirta 20 tūkst. eurų bauda, jam ketverius metus atimta dirbti valstybės tarnautoju.

Dėl suklastoto dokumento pagaminimo (dėl darbo pažymėjimo pagaminimo savo žmonai ) ir kuro kortelės perdavimo sūnui, E. Ašoklis buvo išteisintas, kaip nepadaręs šių veikų.

Nuosprendis nėra galutinis ir dar gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, teismui perduotoje ir išnagrinėtoje baudžiamoje byloje kaltinimai nusikalstamomis veikomis pateikti buvusiam Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktoriui E. Ašokliui, jo žmonai, buvusiai Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento vieno iš skyrių vedėjai ir vyriausiajai šalies epidemiologei L. Ašoklienei, jų sūnui bei Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro darbuotojui Aimučiui Tumalavičiui. A. Tumalavičiui, kaip padėjusiam E. Ašokliui piktnaudžiauti, iššvaistyti svetimą turtą, skirta 10 tūkst. eurų bauda.

Nuteistieji, E. Ašoklis ir A. Tumalavičius, Utenos PSPC turės sumokėti daugiau nei 1,1 tūkst. eurų.

Utenos PSPC direktorius E. Ašoklis buvo kaltinamas, kad 2020–2021 metais, veikdamas kartu su jam pavaldžiu šio centro darbuotoju A. Tumalavičiumi, siekdamas asmeninės naudos sau ir savo šeimos nariams, padarė tyčinius nusikaltimus – neteisėtai perdavė elektroninę mokėjimo priemonę, pagamino netikrą dokumentą bei iššvaistė jam patikėtą svetimą – Utenos PSPC – turtą.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, E. Ašokliui susitarus su pavaldiniu A. Tumalavičiumi, autoservise buvo remontuojami direktoriaus sūnaus automobiliai, bet, suklastojus dokumentus, nurodyta, kad remontuoti Utenos PSPC tarnybiniai automobiliai ir sąskaitos apmokėtos šios gydymo įstaigos lėšomis.

Anot prokuratūros, į E. Ašoklio sūnaus K. Ašoklio automobilius ne kartą buvo pilamas kuras, už kurį taip pat buvo apmokama Utenos PSPC lėšomis, suklastotuose dokumentuose nurodant, kad kurą sunaudojo šio centro transportas. Tyrimo duomenimis, į direktoriaus sūnaus automobilius kurą pylė šio centro darbuotojai ir pats K. Ašoklis, neteisėtai naudodamasis Utenos PSPC priklausančia elektroninio mokėjimo priemone – degalų pirkimo kortele.

Teismas išteisino ir Ašoklių sūnų K. Ašoklį, kuris buvo kaltinamas tuo, kad degalus į savo transportą pylėsi galimai neteisėtai naudodamasis Utenos PSPC priklausančia degalų pirkimo kortele.

Teismas konstatavo, kad nors K. Ašoklis neabejotinai suvokė, jog disponuoja jam svetima kortele ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenimis, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti – PIN kodu, tačiau tokių jo veiksmų negalima laikyti neteisėtais. Pagal įstatymą neteisėtu veikimu pripažįstami tik tokie veiksmai, kuomet kortele ir jos PIN kodu naudojamasi be mokėjimo priemonės savininko ar naudotojo sutikimo. K. Ašoklis degalų pirkimo kortele ir jos PIN kodu naudojosi su tėvo E. Ašoklio, kuris buvo teisėtas kortelės naudotojas, žinia.

Teisėsauga skelbė nustačiusi, kad 2020 metų gruodį, kai Lietuvoje dėl COVID-19 pandemijos buvo paskelbtas karantinas ir ribojamas vykimas iš vienos savivaldybės į kitą, E. Ašoklis, susitaręs su žmona, jai pagamino žinomai netikrą dokumentą – Utenos PSPC darbo pažymėjimą, nors L. Ašoklienė šioje įstaigoje nedirbo. Manoma, kad šis dokumentas buvo pagamintas, kad ji galėtų iš Vilniaus, kur gyvena, atvykti į Uteną pas sutuoktinį. L. Ašoklienei buvo pareikšti kaltinimai dėl disponavimo žinomai suklastotu dokumentu.

E. Ašoklis teisme teigė, kad sutuoktinė, kaip savanorė, norėjo jam padėti jam per COVID-19 pandemiją, tuo metu L. Ašoklienė teigė, kad ji pati tokio pažymėjimo neprašė. Išteisindamas epizode dėl netikro pažymėjimo pagaminimo ir laikymo, teismas pažymėjo, kad šis netikras dokumentas negalėjo sukelti reikšmingesnių padarinių, L. Ašoklienei tokio pažymėjimo nereikėjo, ji toje įstaigoje nedirbo, pagal tuo metu užimamas pareigas ji galėjo laisviau judėti, bet to, atvykti į Uteną, nepažeisdama įstatymų, galėjo kaip Utenos kolegijos studentė ir Utenos PSPC pacientė.

Tuo metu bylą perdavusi prokuratūra manė priešingai.

„Pažymėtina, kad, tuo metu užimdama šalies vyriausiosios epidemiologės pareigas, L. Ašoklienė kaip niekas kitas puikiai žinojo apie COVID-19 pandemijos keliamas grėsmes ir karantino priemones, skirtas kovai su šia pandemija, tarp jų – ir draudimą vykti iš vienos savivaldybės į kitą be pateisinamos priežasties. Todėl tokiame kontekste bandymas klastojant dokumentus apeiti pandeminius ribojimus – itin ciniškas“, – yra sakęs ikiteisminiam tyrimui vadovavęs prokuroras Mantas Jurkėnas.

Anot teisėsaugos, dėl E. Ašoklio veiksmų beveik 1200 eurų dydžio turtinę žalą ir didelę neturtinę žalą patyrė Utenos PSPC ir Sveikatos apsaugos ministerija, nes jis, būdamas šios gydymo įstaigos vadovu, esą siekdamas asmeninės naudos sau ir šeimos nariams, galimai sistemingai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir įtraukė į nusikalstamą veiką jam pavaldų A. Tumalavičių, kuris suklastojo dokumentus.

„Rašant nuosprendį, teismui kilo tam tikrų neaiškumų ir atsirado būtinybė papildomai išsiaiškinti kai kurias bylos aplinkybes, susijusias su viena iš inkriminuotų veikų. Dėl to teismas nutarė dar kartą apklausti kaltinamuosius ir vieną iš liudytojų,“ – sprendimą atnaujinti įrodymų tyrimą paaiškino bylą nagrinėjantis teisėjas Valdas Meidus.

Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktorius Edvinas Ašoklis, jo sutuoktinė L. Ašoklienė, judviejų sūnus ir vienas Utenos PSPC darbuotojas šioje baudžiamojoje byloje kaltinami korupciniais nusikaltimais.

Kaip pranešė Panevėžio apygardos teismas, papildoma kaltinamųjų ir liudytojų apklausa suplanuota kovo 20 dieną.

Bylą teismas atvertė praėjusių metų birželio 21 dieną ir iš karto sulaukė kaltinamojo E. Ašoklio gynėjo prašymo nušalinti nuo bylos du prokurorus.

Praėjusių metų rugsėjo 6 dieną teismas paskelbė, kad šio prašymo netenkina ir pradėjo bylą nagrinėti iš esmės. Gruodžio 21 dienos posėdyje išklausytos baigiamosios kalbos ir kaltinamųjų paskutiniai žodžiai.

E. Ašokis kaltinamas, kad būdamas Utenos PSPC vadovu 2020–2021 metais, veikdamas kartu su jam pavaldžiu šio centro darbuotoju A. T., siekdamas asmeninės naudos sau ir savo šeimos nariams, padarė tyčinius nusikaltimus – neteisėtai perdavė elektroninę mokėjimo priemonę, pagamino netikrą dokumentą bei iššvaistė jam patikėtą svetimą – Utenos PSPC – turtą.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, E. Ašokliui susitarus su pavaldiniu A. T., autoservise remontuoti direktoriaus sūnaus automobiliai. Suklastojus dokumentus nurodyta, kad remontuoti Utenos PSPC tarnybiniai automobiliai ir sąskaitos apmokėtos šios gydymo įstaigos lėšomis.

Į E. Ašoklio sūnaus K. A. automobilius ne kartą piltas kuras, už kurį taip pat apmokėta Utenos PSPC lėšomis, suklastotuose dokumentuose nurodant, kad kurą sunaudojo šio centro transportas.

Anot prokuratūros, į direktoriaus sūnaus automobilius kurą pylė šio centro darbuotojai ir pats K. A., neteisėtai naudodamasis Utenos PSPC priklausančia elektroninio mokėjimo priemone – degalų pirkimo kortele.

Atlikdami tyrimą, STT pareigūnai nustatė, kad 2020 metų gruodį, kai Lietuvoje dėl COVID-19 pandemijos buvo paskelbtas karantinas ir ribojamas vykimas iš vienos savivaldybės į kitą, E. Ašoklis, susitaręs su žmona, jai pagamino žinomai netikrą dokumentą – Utenos PSPC darbo pažymėjimą, nors L. Ašoklienė šioje įstaigoje nedirbo.

Manoma, kad šis dokumentas pagamintas, kad ji galėtų iš Vilniaus, kur gyvena, atvykti į Uteną pas sutuoktinį. L. Ašoklienė kaltinama disponavimu žinomai suklastotu dokumentu.

„Kaltinamieji davė parodymus, kaltinamieji L. Ašoklienė, jos vyras ir sūnus atsakė į teismo, advokatų klausimus, o į prokuroro klausimus atsakyti atsisakė“, – Eltai sakė Panevėžio apygardos teismo atstovė spaudai Jolita Gudelienė.

Anot jos, Ašokliai teigė atsisakantys atsisakyti prokuroro klausimus, nes mano, jog prokuroras yra šališkas jų atžvilgiu.

Anksčiau L. Ašoklienės sutuoktinio Edvino Ašoklio gynėjas prašė teismo nušalinti nuo bylos valstybinį kaltinimą byloje palaikančius prokurorus M. Jurkėną ir Ramūną Pačebutą, tačiau teismas šio prašymo netenkino.

Pasak Panevėžio teismo atstovės spaudai J. Gudelienės, ketvirtasis kaltinamasis byloje Aimutis Tumalavičius pirmadienį sutiko atsakyti ir į prokuroro klausimus.

Kaip skelbta anksčiau, Ašokliai kaltės nepripažįsta, ketvirtas kaltinamasis, Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) darbuotojas, A. Tumalavičius kaltę pripažįsta iš dalies.

Panevėžio apygardos teismui perduotoje baudžiamoje byloje kaltinimai korupcinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis pateikti PSPC direktoriui E. Ašokliui, jo žmonai, buvusiai Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento vieno iš skyrių vedėjai ir vyriausiajai šalies epidemiologei L. Ašoklienė, jų sūnui Kazimierui Ašokliui bei E. Ašoklio vadovaujamos gydymo įstaigos darbuotojui A. Tumalavičiui.

Bylos duomenimis, Utenos PSPC direktorius E. Ašoklis kaltinamas, kad 2020–2021 metais, veikdamas kartu su jam pavaldžiu šio centro darbuotoju A. Tumalavičiumi., siekdamas asmeninės naudos sau ir savo šeimos nariams, padarė tyčinius nusikaltimus – neteisėtai perdavė elektroninę mokėjimo priemonę, pagamino netikrą dokumentą bei iššvaistė jam patikėtą svetimą – Utenos PSPC – turtą.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, E. Ašokliui susitarus su pavaldiniu A. Tumalavičiumi, autoservise buvo remontuojami direktoriaus sūnaus automobiliai, bet, suklastojus dokumentus, nurodyta, kad remontuoti Utenos PSPC tarnybiniai automobiliai ir sąskaitos apmokėtos šios gydymo įstaigos lėšomis. Į E. Ašoklio sūnaus K. Ašoklio automobilius ne kartą buvo pilamas kuras, už kurį taip pat buvo apmokama Utenos PSPC lėšomis, suklastotuose dokumentuose nurodant, kad kurą sunaudojo šio centro transportas. Į direktoriaus sūnaus automobilius kurą pylė šio centro darbuotojai ir pats K. Ašoklis, neteisėtai naudodamasis Utenos PSPC priklausančia elektroninio mokėjimo priemone – degalų pirkimo kortele.

Teisėsauga skelbė nustačiusi, kad 2020 metų gruodį, kai Lietuvoje dėl COVID-19 pandemijos buvo paskelbtas karantinas ir ribojamas vykimas iš vienos savivaldybės į kitą, E. Ašoklis, susitaręs su žmona, jai pagamino žinomai netikrą dokumentą – Utenos PSPC darbo pažymėjimą, nors L. Ašoklienė šioje įstaigoje nedirbo. Manoma, kad šis dokumentas buvo pagamintas, kad ji galėtų iš Vilniaus, kur gyvena, atvykti į Uteną pas sutuoktinį. L. Ašoklienei pareikšti kaltinimai dėl disponavimo žinomai suklastotu dokumentu.

Anot teisėsaugos, dėl E. Ašoklio veiksmų beveik 1,2 tūkst. eurų dydžio turtinę žalą ir didelę neturtinę žalą patyrė Utenos PSPC ir Sveikatos apsaugos ministerija, nes jis, būdamas šios gydymo įstaigos vadovu, esą siekdamas asmeninės naudos sau ir šeimos nariams, galimai sistemingai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir įtraukė į nusikalstamą veiką jam pavaldų A. Tumalavičių, kuris suklastojo dokumentus. Be to, teisėsaugos duomenimis, E. Ašokliui piktnaudžiaujant tarnyba, nusikalstamas veikas padarė ir jo žmona bei sūnus.

Kaip pranešė teismas, atmesti ir L. Ašoklienės vyro, Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktoriaus Edvino Ašoklio, jos sūnaus bei gydymo įstaigos darbuotojo byloje pareikšti nušalinimai prokurorams.

Kaip teigė teismo pranešime cituojamas bylą nagrinėjantis teisėjas Valdas Meidus, specifinis prokuroro statusas suteikia jam pareigą rinkti įrodymus bei spręsti, ar jų pakanka kaltinamajam aktui surašyti ir bylą perduoti teismui ir tik įsitikinęs, jog įrodymų pakanka, valstybės kaltintojas perduoda bylą teismui.

„Tai lemia tam tikrą prokuroro suinteresuotumą procesu ir jo pareigą įrodyti kaltinamojo kaltę. Todėl prokuroras gali laisviau interpretuoti bylos duomenis ir pasisakyti dėl jų, įskaitant ir dėl kaltę patvirtinančių, prokuroro įsitikinimu, byloje surinktų įrodymų“, – nurodė jis.

Nušalinimas buvo pareikštas prokurorams Mantui Jurkėnui ir Ramūnui Pačebutui.

Kaltinamojo E. Ašoklio advokato teigimu, bylą kuruojantis prokuroras M. Jurkėnas pareiškime spaudai apie jo kliento galimai padarytas nusikalstamas veikas pavartojo tam tikrus žodžius ir frazes, kurie rodo prokuroro šališkumą ir išankstinį nusistatymą. Todėl, advokato manymu, jis negali toliau palaikyti valstybinio kaltinimo.

Prokurorui R. Pačebutui nušalinimas pareikštas dėl to, kad jis nagrinėjo prašymą dėl prokuroro M. Jurkėno nušalinimo, bet jį atmetė. Advokatas nurodė, kad prokuroro R. Pačebuto sprendimas taip pat yra apskųstas.

Kaip nurodė teismas, išsprendus prokurorų nušalinimo klausimą, byla pradėta nagrinėti iš esmės. Prokuroras perskaitė kaltinamąjį aktą.

Kitas teismo posėdis įvyks rugsėjo 18 dieną.

E. Ašokis kaltinamas tuo, kad būdamas Utenos PSPC vadovu 2020–2021 metais, veikdamas kartu su jam pavaldžiu šio centro darbuotoju A. T., siekdamas asmeninės naudos sau ir savo šeimos nariams, padarė tyčinius nusikaltimus – neteisėtai perdavė elektroninę mokėjimo priemonę, pagamino netikrą dokumentą bei iššvaistė jam patikėtą svetimą – Utenos PSPC – turtą.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, E. Ašokliui susitarus su pavaldiniu A. T., autoservise buvo remontuojami direktoriaus sūnaus automobiliai. Suklastojus dokumentus nurodyta, kad remontuoti Utenos PSPC tarnybiniai automobiliai ir sąskaitos apmokėtos šios gydymo įstaigos lėšomis.

Į E. Ašoklio sūnaus K. A. automobilius ne kartą buvo pilamas kuras, už kurį taip pat buvo apmokama Utenos PSPC lėšomis, suklastotuose dokumentuose nurodant, kad kurą sunaudojo šio centro transportas.

Anot prokuratūros, į direktoriaus sūnaus automobilius kurą pylė šio centro darbuotojai ir pats K. A., neteisėtai naudodamasis Utenos PSPC priklausančia elektroninio mokėjimo priemone – degalų pirkimo kortele.

Atlikdami tyrimą, STT pareigūnai nustatė, kad 2020 metų gruodį, kai Lietuvoje dėl COVID-19 pandemijos buvo paskelbtas karantinas ir ribojamas vykimas iš vienos savivaldybės į kitą, E. Ašoklis, susitaręs su žmona, jai pagamino žinomai netikrą dokumentą – Utenos PSPC darbo pažymėjimą, nors L. Ašoklienė šioje įstaigoje nedirbo.

Manoma, kad šis dokumentas buvo pagamintas, kad ji galėtų iš Vilniaus, kur gyvena, atvykti į Uteną pas sutuoktinį. L. Ašoklienei pareikšti kaltinimai dėl disponavimo žinomai suklastotu dokumentu.

Panevėžio apygardos teismas pranešė, kad trečiadienį turėjo pradėti nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje minėtiems asmenims pateikti kaltinimai dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimų, bet buvo pareikštas nušalinimas prokurorams Mantui Jurkėnui ir Ramūnui Pačebutui.

Kaltinamojo E. Ašoklio advokato teigimu, bylą kuruojantis prokuroras M. Jurkėnas pareiškime spaudai apie jo kliento galimai padarytas nusikalstamas veikas pavartojo tam tikrus žodžius ir frazes, kurie rodo prokuroro šališkumą ir išankstinį nusistatymą. Todėl, advokato manymu, jis negali toliau palaikyti valstybinio kaltinimo.

Prokurorui R. Pačebutui nušalinimas pareikštas dėl to, kad jis nagrinėjo prašymą dėl prokuroro M. Jurkėno nušalinimo, bet jį atmetė. Advokatas nurodė, kad prokuroro R. Pačebuto sprendimas taip pat yra apskųstas.

Klausimą dėl prokurorų nušalinimo teismas spręs kitame posėdyje, kai dalyvaus prokuroras M. Jurkėnas, jį trečiadienio posėdyje pavadavo prokuroras R. Pačebutas. Prieš priimdamas sprendimą teismas išklausys prokuroro M. Jurkėno nuomonę dėl jam pareikšto nušalinimo.

Kitas teismo posėdis vyks rugsėjo 6 dieną.

E. Ašokis kaltinamas tuo, kad būdamas Utenos PSPC vadovu 2020–2021 metais, veikdamas kartu su jam pavaldžiu šio centro darbuotoju A. T., siekdamas asmeninės naudos sau ir savo šeimos nariams, padarė tyčinius nusikaltimus – neteisėtai perdavė elektroninę mokėjimo priemonę, pagamino netikrą dokumentą bei iššvaistė jam patikėtą svetimą – Utenos PSPC – turtą.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, E. Ašokliui susitarus su pavaldiniu A. T., autoservise buvo remontuojami direktoriaus sūnaus automobiliai. Suklastojus dokumentus nurodyta, kad remontuoti Utenos PSPC tarnybiniai automobiliai ir sąskaitos apmokėtos šios gydymo įstaigos lėšomis.

Į E. Ašoklio sūnaus K. A. automobilius ne kartą buvo pilamas kuras, už kurį taip pat buvo apmokama Utenos PSPC lėšomis, suklastotuose dokumentuose nurodant, kad kurą sunaudojo šio centro transportas.

Anot prokuratūros, į direktoriaus sūnaus automobilius kurą pylė šio centro darbuotojai ir pats K. A., neteisėtai naudodamasis Utenos PSPC priklausančia elektroninio mokėjimo priemone – degalų pirkimo kortele.

Atlikdami tyrimą, STT pareigūnai nustatė, kad 2020 metų gruodį, kai Lietuvoje dėl COVID-19 pandemijos buvo paskelbtas karantinas ir ribojamas vykimas iš vienos savivaldybės į kitą, E. Ašoklis, susitaręs su žmona, jai pagamino žinomai netikrą dokumentą – Utenos PSPC darbo pažymėjimą, nors L. Ašoklienė šioje įstaigoje nedirbo.

Manoma, kad šis dokumentas buvo pagamintas, kad ji galėtų iš Vilniaus, kur gyvena, atvykti į Uteną pas sutuoktinį. L. Ašoklienei pareikšti kaltinimai dėl disponavimo žinomai suklastotu dokumentu.

E. Ašoklis eina Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktoriaus pareigas. Jis kaltinamas, kad 2020–2021 metais, veikdamas kartu su jam pavaldžiu šio centro darbuotoju A. T., siekdamas asmeninės naudos sau ir savo šeimos nariams, padarė tyčinius nusikaltimus – neteisėtai perdavė elektroninę mokėjimo priemonę, pagamino netikrą dokumentą bei iššvaistė jam patikėtą svetimą – Utenos PSPC – turtą.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, E. Ašokliui susitarus su pavaldiniu A. T., autoservise buvo remontuojami direktoriaus sūnaus automobiliai. Suklastojus dokumentus nurodyta, kad remontuoti Utenos PSPC tarnybiniai automobiliai ir sąskaitos apmokėtos šios gydymo įstaigos lėšomis.

Į E. Ašoklio sūnaus K. A. automobilius ne kartą buvo pilamas kuras, už kurį taip pat buvo apmokama Utenos PSPC lėšomis, suklastotuose dokumentuose nurodant, kad kurą sunaudojo šio centro transportas.

Anot prokuratūros, į direktoriaus sūnaus automobilius kurą pylė šio centro darbuotojai ir pats K. A., neteisėtai naudodamasis Utenos PSPC priklausančia elektroninio mokėjimo priemone – degalų pirkimo kortele.

Atlikdami tyrimą, STT pareigūnai nustatė, kad 2020 metų gruodį, kai Lietuvoje dėl COVID-19 pandemijos buvo paskelbtas karantinas ir ribojamas vykimas iš vienos savivaldybės į kitą, E. Ašoklis, susitaręs su žmona, jai pagamino žinomai netikrą dokumentą – Utenos PSPC darbo pažymėjimą, nors L. Ašoklienė šioje įstaigoje nedirbo.

Manoma, kad šis dokumentas buvo pagamintas, kad ji galėtų iš Vilniaus, kur gyvena, atvykti į Uteną pas sutuoktinį. L. Ašoklienei pareikšti kaltinimai dėl disponavimo žinomai suklastotu dokumentu.

„Pažymėtina, kad tuo metu užimdama šalies vyriausiosios epidemiologės pareigas, L. Ašoklienė, kaip niekas kitas, puikiai žinojo apie COVID-19 pandemijos keliamas grėsmes ir karantino priemones, skirtas kovai su šia pandemija, tarp jų – ir draudimą vykti iš vienos savivaldybės į kitą be pateisinamos priežasties. Todėl tokiame kontekste bandymas klastojant dokumentus apeiti pandeminius ribojimus – itin ciniškas“, – sakė ikiteisminiam tyrimui vadovavęs prokuroras Mantas Jurkėnas.

Pasak jo, dėl E. Ašoklio veiksmų beveik 1200 eurų dydžio turtinę žalą ir didelę neturtinę žalą patyrė Utenos PSPC ir Sveikatos apsaugos ministerija.

Būdamas šios gydymo įstaigos vadovu, atsakingu už jos veiklą, siekdamas asmeninės naudos sau ir šeimos nariams, E. Ašoklis sistemingai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir įtraukė į nusikalstamą veiką jam pavaldų A. T., kuris suklastojo dokumentus. Be to, E. Ašokliui piktnaudžiaujant tarnyba, nusikalstamas veikas padarė ir jo žmona bei sūnus.

BNS žiniomis, iš esmės nagrinėjamos trys galimos alternatyvos: palikti taip, kaip yra dabar, kai šias pareigas eina Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Sveikatos stiprinimo skyriaus vedėjas, atskiri šias pozicijas arba apskritai vyriausiojo epidemiologo pareigas iškelti iš ministerijos.

„Mes nebuvome suplanavę kokių nors pokyčių, bet kadangi atsitiko tokia situacija, ruošiamės apskritai pergalvoti pareigybės likimą, nes tas pareigų dubliavimas, nežinau, ar yra pats geriausias sprendimas. Dairomės kitų šalių patirčių, kurios yra įvairiausios“, – šią savaitę BNS sakė ministras.

Realiai tam dirba visas skyrius. Vadinasi, čia rizikų nėra. Kaip skyrius rūpinosi infekcijomis, taip esantys skyriaus darbuotojai tuo ir rūpinasi.

Buvusi vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė iš pareigų pasitraukė praėjusią savaitę.

Šią savaitę paaiškėjo, kad dar dirbant ministerijoje Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) jai pateikė įtarimus dokumento suklastojimu. Toje pačioje byloje dėl piktnaudžiavimo, turto iššvaistymo, dokumentų klastojimo bei kitų nusikalstamų veikų įtarimai pateikti ir Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriui Edvinui Ašokliui – L. Ašoklienės sutuoktiniui.

Šiuo metu laikinai SAM Sveikatos stiprinimo skyriui vadovauja ir vyriausiosios epidemiologės pareigas eina Audronė Astrauskienė.

Pasak A. Dulkio, apsispręsti dėl šios pareigybės likimo ketinama rudenį. Ministras sako, kad skubėti nėra kur, nes „nors ir turėjome formaliai žmogų, bet nebuvo taip, kad tas vienas žmogus buvo už viską atsakingas“.

„Realiai tam dirba visas skyrius. Vadinasi, čia rizikų nėra. Kaip skyrius rūpinosi infekcijomis, taip esantys skyriaus darbuotojai tuo ir rūpinasi“, – sakė A. Dulkys. 

„Taip, išeina. Rytoj paskutinė darbo diena“, – BNS ketvirtadienį patvirtino sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Jo teigimu, L. Ašoklienė pareigas palieka šalių susitarimu dėl asmeninių priežasčių.

Ji vadovavo SAM Sveikatos stiprinimo skyriui. Šias pareigas einantis asmuo vadinamas ir vyriausiuoju šalies epidemiologu.

L. Ašoklienė daug prisidėjo valdant COVID-19 pandemiją Lietuvoje.

„Šiuo metu diskutuojame apie tai, kad Lietuvoje galima svarstyti kaukių privalomumo klausimą, perkelti į rekomendaciją, paliekant privalomą kaukių dėvėjimą tam tikrose vietose, sveikatos sektoriuje, slaugos-globos įstaigose ir viešajame transporte“, – per Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdį trečiadienį sakė L. Ašoklienė.

Vėliau trečiadienį interviu LRT sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė patvirtino, kad kaukių turėtų būti atsisakoma balandį, dėl tikslesnio laiko dar nenuspręsta.

„Yra svarstoma, kada tai galėtų įvykti – ar balandžio pradžioje, bet, pagal dabartinius duomenis, tai galėtų būti balandžio mėnesį. Kada tiksliai – pasakyti negalime“, – sakė viceministrė.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kovą sušvelnino kai kuriuos pandeminius ribojimus, tokius kaip srautų valdymas renginiuose, atšaukė iki šiol juose buvusius privalomus respiratorius – leista dėvėti kaukes.

Taip pat Lietuvoje galioja reikalavimas parduotuvėse, paslaugų teikimo vietose dėvėti medicinines kaukes ar respiratorius.

Svarstoma atšaukti ekstremalią situaciją

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys per posėdį taip pat informavo, kad Lietuva ruošiasi atšaukti dėl koronaviruso pandemijos paskelbtą ekstremalią situaciją, tačiau prieš tai reikia suderinti finansinius ir organizacinius klausimus.

„Judam link ekstremalios situacijos atšaukimo, tam reikia pasiruošti atitinkamus dalykus, susižiūrėti finansavimo klausimus dėl testavimo, gydymo, vakcinacijos. Reikia testavimo sistemą decentralizuoti, susitarti dėl mobilių punktų veiklos, kas, kaip, kokiomis priemonėmis apsirūpins, visi gydymo, diagnostikos dalykai. Komanda dabar dirba prie šių klausimų, kad mes galėtumėm išeiti iš oficialios ekstremalios situacijos“, – sakė ministras.

Šalies vyriausioji epidemiologė L. Ašoklienė teigė, kad tam rengiami sisteminiai pokyčiai, pereinant „prie įprastos užkrečiamosios ligos valdymo bei pasirengimo, kaip reaguoti, jei būtų nustatyta nauja pavojingesnė atmaina“.

Ji pažymėjo, kad pastarąsias tris savaites stebimas situacijos stabilizacija: lėtai, bet sergamumas mažėja visose amžiaus grupėse.

„Paskutiniąsias tris savaites turime lyg ir stabilizavimąsi, ir lėtesnį sergamumo mažėjimą, vidutiniškai registruojame apie 4 tūkst. susirgimų per dieną, sergamumas yra sumažėjęs visose amžiaus grupėse“, – sakė L. Ašoklienė.

Statistikos departamento trečiadienį skelbiamais duomenimis, praėjusią parą buvo nustatyti 5322 nauji COVID-19 atvejai, 13 žmonių mirė. Nuo pandemijos pradžios bent kartą šia liga susirgo daugiau nei 1 mln. gyventojų, nuo jos mirė beveik 8,8 tūkst. žmonių.

Valstybės lygio ekstremali situacija dėl koronaviruso pandemijos Lietuvoje buvo paskelbta 2020 metų vasario 26 dieną.