„Labai apgailestauju, kad dalykai, kurie yra visiškai nesvarbūs, yra penkioliktaeiliai Lietuvoje, gauna šalyje aukščiausią dėmesį. Gaila, kad prezidentas pasirinko truputėlį neprincipingą kelią ir nepalaikė tos pozicijos, kurią prieš 20 metų pavyko palaikyti Valdui Adamkui ir vetuoti analogišką įstatymą“, – BNS sakė R. Šimašius.

Verdant aštrioms diskusijoms dėl sostinės Lukiškių aikštėje įrengto paplūdimio, G. Nausėda penktadienį pasirašė Seimo priimtą Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą, numatantį, kad ši aikštė Vilniuje yra pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė su Vyčio monumentu. Pagal įstatymą, aikštės akcentai turi atspindėti nepriklausomybės kovas, sukilėlių egzekucijos vietą ir kovotojų atminimą,

R. Šimašius tvirtino, kad visos įstatymo sąlygos jau yra įgyvendintos, todėl, pasitarus su teisininkais, nuspręsta, jog paplūdimys, kaip ir planuota, aikštėje liks iki rugsėjo.

„Visos įstatymo sąlygos įgyvendintos: ir gerai moralei neprieštarauja niekas, ir, sakykime, Vyčio akcentas yra šiuo metu. Tai įstatymas tėra tuščia politinė deklaracija, kuri atitraukia nuo rimtų darbų“, – teigė meras.

Visos įstatymo sąlygos įgyvendintos: ir gerai moralei neprieštarauja niekas, ir, sakykime, Vyčio akcentas yra šiuo metu. Tai įstatymas tėra tuščia politinė deklaracija, kuri atitraukia nuo rimtų darbų.

Įstatymą pasirašęs G. Nausėda jo priėmimo procese įžvelgė trūkumų, bet sprendimą pasirašyti argumentavo siekiu „nesileisti į politines intrigas, kurių netrūksta priešrinkiminiu laikotarpiu, ir to dar labiau neskatinti“.

„Jei yra trūkumų, tai į juos reikia atkreipti dėmesį ir parodyti, kaip ištaisyti. O jei neparodai, kaip ištaisyti, tai tada nebe laikas kalbėti apie tuos trūkumus. Pozicija, ar įstatymas geras, ar blogas, sakoma ne komentaruose, bet veiksmuose“, – į prezidento argumentus reagavo R. Šimašius.

Skubos tvarka priimtą įstatymą dėl specialaus Lukiškių aikštės statuso parengė valdantieji reaguodami į Vilniaus valdžios sprendimą Lukiškių aikštėje įrengti laikiną paplūdimį. Dalis politikų tvirtina, kad taip parodyta nepagarba laisvės kovos dalyvių atminimui.

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio teigimu, įsigaliojus šiam įstatymui paplūdimį reikės panaikinti.

Įstatymo kritikai teigia, kad įstatymas skirtas vienai aikštei, jis pažeidžia savivaldos autonomiją, be to, negali būti pritaikytas atgaline data.

1660 kvadratinių metrų ploto paplūdimys Lukiškių aikštės dalyje prie Gedimino prospekto įrengtas birželio viduryje: atvežta apie 300 kubinių metrų smėlio, pastatyti gultai, hamakai, padaryta tinklinio aikštelė.

Pagal sumanymą, paplūdimys aikštėje turi būti visą vasarą, greta jo iki liepos pabaigos stovės didžiulis ekranas, kurio turiniu rūpinasi „Telia“ – kiekvieną vakarą čia bus rodomi „Telia TV“ filmai, serialai, koncertai, o dieną – Baltijos jūros vaizdai.

„Įstatymo priėmimo procese įžvelgiu daug trūkumų. Į įstatymo rengimą nebuvo įtraukti visuomenės atstovai, kompetentingos institucijos, paveldosaugos ekspertai. Seime jis buvo svarstomas skubos tvarka, tokiu būdu dar labiau apribojus galimybes suinteresuotiems asmenims ir institucijoms pateikti savo nuomones ir vertinimus. Istorinė atmintis – neatsiejama kultūros dalis, tai yra nacionalinė Tautos vertybė. Todėl tiek Seimo, tiek kitų institucijų sprendimai negali būti priimami vienašališkai primetant istorinės atminties įprasminimo formas ir būdus“, – teigė šalies vadovas.

Nors ir matydamas trūkumų, šalies vadovas vertina esamą politinį kontekstą, o jo sprendimą pasirašyti įstatymą padiktavo siekis nesileisti į politines intrigas, kurių netrūksta priešrinkiminiu laikotarpiu, ir to dar labiau neskatinti.

Prezidentas pabrėžė, kad teisėkūros procesai privalo būti skaidrūs ir nuoseklūs, derinami, išsamiai išnagrinėti ir įvertinti ekspertų bei visuomenės grupių, o nagrinėjimas skubos tvarka turi nesumenkinti ir nepolitizuoti kultūros ir kitų nacionalinių vertybių svarbos.

G. Nausėda: R. Šimašius sukėlė smėlio audrą pačiame sostinės centre

Prezidentas taip pat atkreipia dėmesį, kad skirtingos politinės ir pažiūrų grupės stengėsi aikštę užpildyti turiniu kiekviena pagal savo suvokimą ir įsivaizdavimą.

„Reikia pripažinti, kad pastaruosius dvidešimt metų Lukiškių aikštė buvo tiesiog tuščias laukas tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme, todėl skirtingos politinės ir pažiūrų grupės stengėsi jį užpildyti turiniu kiekviena pagal savo suvokimą ir įsivaizdavimą. Kol Seimo rinkimų išvakarėse Vilniaus meras nesugalvojo perimti iniciatyvos ir sukėlė smėlio audrą pačiame sostinės centre. Tuomet veiksmą jau lydėjo Seimo atoveiksmis, įgijęs specialaus įstatymo dėl Lukiškių aikštės pavidalą“, – savo feisbuko paskyroje teigė G. Nausėda.

G. Nausėda negailėjo kritikos ir Seimo inicijuotam įstatymui

„Pirmiausia nedemonizuočiau paties įstatymo. Šis įstatymas nepasako beveik nieko naujo, palyginti su 1999 m. Seimo nutarimu „Dėl valstybės sostinėje esančios Lukiškių aikštės funkcijų“, išskyrus įnešamą Vyčio simbolį. Čia iš karto galima paskęsti scholastiniuose ginčuose, ar įstatymo 3 straipsnyje minimas monumentas Vytis jau nėra įgyvendintas Lukiškių aikštės vėliavoje (tiesa, tarptautinių žodžių žodyne teigiama, kad monumentas yra materialus postamentas, paminklas), ar pagal istorinę tradiciją Vytis apskritai gali egzistuoti 3D, o ne 2D formatu? Vis dėlto šiuo, kad ir netobulu, įstatymu bent jau retoriniu lygiu mėginama formuluoti kažkokią politinę valią Lukiškių aikštės klausimu“, – savo feisbuko paskyroje rašė prezidentas.

Reprezentacinė aikštė toliau transformuosis į sluoksniuotą pyragą, kuriame bus truputį smėlio, truputį vandens, truputį ugnies, truputį istorinės atminties, šiek tiek geros moralės, šiek tiek – blogos, o galiausiai – nieko.

Anot jo, įstatymo vetavimas reikštų, kad ši reprezentacinė aikštė toliau išgyvens politines kovas. 

„Reprezentacinė aikštė toliau transformuosis į sluoksniuotą pyragą, kuriame bus truputį smėlio, truputį vandens, truputį ugnies, truputį istorinės atminties, šiek tiek geros moralės, šiek tiek – blogos, o galiausiai – nieko. Gal to sąmoningai siekiama? Dabar apie vietą paplūdimiui. Kuomet rėmėjai ir oponentai iškloja visus savo argumentus ir supranti, kad kovos nugalėtojus išaiškinti galėtų nebent fotofinišas, stengiesi pažvelgti į šį veiksmą iš tolesnės perspektyvos. Mėginu įsivaizduoti, ar galėjo Vilniaus meras R. Šimašius papilti smėlio prie sinagogos, žydų kančios atminimo vietos, ar Vilniaus sporto rūmų? Juk praėjo daug laiko, švęskime gyvenimą! Bet ne, juk neišpylė, o ir ar būtų išdrįsęs? Turime ko pasimokyti iš žydų bendruomenės. Jos reakcija tokiais atvejais būtų lengvai nuspėjama ir griežta. Tad kodėl ir kitos bendruomenės nesugeba vieningai ištarti: „gana yra gana“?“, – sako prezidentas.

Prezidentas atkreipia dėmesį, kad centrinės valdžios ir savivaldybių ginčuose paprastai stengiasi palaikyti silpnesniąją pusę, tam skirtos ir kai kurios jo įstatymų iniciatyvos.

„Šį kartą teko pasirinkti įstatymo leidėjo pusę, įvedant savotišką tiesioginį valdymą Lukiškių aikštės lopinėlyje. Teisiniu ir politiniu požiūriu toli gražu ne pavyzdinis aktas, tačiau išprovokuotas „performanso“, kuriam buvo pasirinkta b ū t e n t ši vieta. Nes kitos vietos netiko... Ir vietoj pabaigos. Trečiadienį apsilankiau Lukiškių aikštėje, norėdamas viską pamatyti iš arti, kalbėjau su ten buvusiais žmonėmis. Aikštės lankytojams idėja patiko patogumu ir laisvumu, tačiau ir jie pripažino, kad Vilniuje jai yra daug tinkamesnių vietų“, – sakė prezidentas.

Pasak A. Armonaitės, įstatymo projektas savo turiniu neatitinka esminių įstatymo požymių ir negali būti įstatymo reguliavimo objektas. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą konstatavo, kad įstatymai nustato bendro pobūdžio taisykles.

Taip pat, kaip teigiama kreipimesi, įstatymo projektas galimai prieštarauja savivaldos autonomijos principui. Ji teigia, kad savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai.

Akcentuojama, kad įstatymo projektas galimai prieštarauja teisės teorijoje pripažįstamam principui, kad įstatymas atgaline data negalioja. Galiausiai A. Armonaitė išreiškė abejonę, ar įstatymo projektas turėjo būti priimtas skubos tvarka.

Vilniaus Lukiškių aikštėje praeitą savaitę atidarius dirbtinį paplūdimį, toks sprendimas sulaukė gausybės komentarų viešojoje erdvėje. Supiltu pliažu piktinasi ne tik valdantieji, tačiau ir konservatoriai bei kai kurie istorikai – jų teigimu, aikštė, kurioje vyko tragiški įvykiai, nėra tinkama vieta tokioms pramogoms.