Sekmadienio smūgiai suduoti kitą dieną po to, kai Rusijos kariuomenė pranešė užėmusi Ukrainos Ivanivskės kaimą į vakarus nuo Bachmuto.

„Sprogimai sostinėje. Oro gynyba veikia. Nepalikite slėptuvių“, – sekmadienį „Telegram“ paskelbė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko.

Lvivo srities gubernatorius Maksymas Kozyckis sakė, kad taip pat buvo atakuotas pietinis Stryjaus rajonas, esantis netoli sienos su Lenkija.

Anksčiau Ukrainoje buvo paskelbtas visos šalies oro pavojus, kuriuo buvo perspėjama apie iš Rusijos strateginių bombonešių Tu-95MS paleistas sparnuotąsias raketas. Perspėjimas buvo atšauktas maždaug po dviejų valandų.

Kyjivo miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Popko sakė, kad raketos į sostinę buvo leidžiamos grupėmis per trečią prieš auštant surengtą ataką per keturias dienas.

Preliminariais duomenimis, aukų ar didesnės žalos nebuvo, sakė jis, o oro gynyba pataikė į „maždaug tuziną“ raketų.

„Priešas tęsia masinį raketų terorą prieš Ukrainą, – socialiniame tinkle „Telegram“ sakė S. Popko. – Jis neatsisako savo tikslo bet kokia kaina sunaikinti Kyjivą.“

JAV ambasadorė Ukrainoje Bridget Brink (Bridžit Brink) taip pat atkreipė dėmesį į pastaruoju metu padažnėjusias atakas.

„Rusija ir toliau beatodairiškai leidžia dronus ir raketas, nepaisydama milijonų civilių gyventojų, pažeisdama tarptautinę teisę“, – rašė B. Brink socialiniame tinkle „X“.

Dronai, raketos

Lvivo meras Andrijus Sadovas sakė, kad į regioną buvo paleista apie 20 raketų ir septyni Irano gamybos dronai „Shahed“.

„Jos buvo nukreiptos į svarbiausius infrastruktūros objektus“, – nurodė meras.

Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operacinė vadovybė (RSZ) pranešė, kad jos pajėgos yra padidintos parengties būklės dėl „intensyvios Rusijos Federacijos tolimojo nuotolio aviacijos veiklos šiąnakt“ ir raketų atakų Ukrainoje.

„Aktyvuotos visos būtinos procedūros Lenkijos oro erdvės saugumui užtikrinti, o RSZ nuolat stebi padėtį“, – teigė ji.

Pastarosiomis savaitėmis Rusija ir Ukraina suintensyvino oro atakas.

Kyivas, kuris daugiau nei dvejus metus tęsiantis plataus masto karui susiduria su ginklų ir karių stygiumi, pažadėjo imtis atsakomųjų veiksmų ir perkelti kovas į Rusijos teritoriją.

Šeštadienį per kelias oro atakas su Ukraina besiribojančiame Rusijos pasienio Belgorodo regione žuvo du žmonės ir mažiausiai septyni buvo sužeisti, pranešė regiono gubernatorius.

Toliau į rytus Samaros regione per drono ataką kilo gaisras didelėje naftos perdirbimo gamykloje – tai buvo naujausias iš daugelio smūgių Rusijos energetikos pramonei.

Belgorodo gubernatorius Viačeslavas Gladkovas „Telegram“ parašė, kad per dronų ir oro atakas nukentėjo du jo regiono rajonai ir regiono sostinė Belgorodas.

V. Gladkovas teigė, kad sugriuvus trims daugiabučio namo balkonams žuvo žmogus.

Vėliau šeštadienį Rusija pranešė, kad atrėmė Ukrainos raketų, paleistų į Sevastopolio miestą Kryme, kurį ji neteisėtai aneksavo 2014 metais, ugnį.

Maskvos primestas Sevastopolio gubernatorius Michailas Razvožajevas sakė, kad nuo raketų nuolaužų žuvo 65 metų gyventojas, o dar keturi žmonės buvo sužeisti.

„Tai buvo didžiausia ataka pastaruoju metu“, – sakė jis.

Teritoriniai laimėjimai

Maskva suintensyvino savo atakas – penktadienį paleido dešimtis raketų ir dešimtis sprogstamųjų dronų, nukreiptų prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą.

Pastarosiomis savaitėmis Rusijos pajėgos taip pat paskelbė perėmusi kelių ties fronto linija esančių gyvenviečių kontrolę.

Praėjusį mėnesį užimta Avdijivka, esanti netoli Rusijos kontroliuojamo Donecko, buvo pirmasis didelis Rusijos teritorinis laimėjimas nuo tada, kai prieš 10 mėnesių buvo užimtas nuniokotas Bachmuto miestas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasveikino šią sėkmę kaip ženklą, kad Rusijos pajėgos grįžta į puolimą.

V. Putinas taip pat siekė susieti Kyjivą su 130 gyvybių pareikalavusiu išpuoliu Maskvos koncertų salėje, sakydamas, kad keturi nusikaltėliai buvo sulaikyti keliaujantys Ukrainos link.

Kyjivas griežtai paneigė bet kokias sąsajas, sakydamas, kad Rusija ieško dingsties suintensyvinti karą.

Jungtinės Valstijos pareiškė, kad nematė jokių Ukrainos dalyvavimo „Crocus City Hall“ išpuolyje požymių. Atsakomybę už jį prisiėmė grupuotė „Islamo valstybė“ (IS).

„Mūsų perinataliniame centre 46 metų amžiaus Lvivo gyventoja pagimdė septintąjį vaiką. Pasak naujagimio mamos, berniukas tapo 105-uoju močiutės anūku!“ – sakoma pranešime.

Gimdyvė medikams papasakojo, kad ji kilusi iš Rivnės srities. Jos šeimoje visada buvo daug vaikų.

„Ji pati – dešimtasis vaikas iš trylikos. Dabar jos mamai 87 metai“, – sakė centro atstovai.

Moteris gimdė natūraliai, vaikas gimė 40-ąją nėštumo savaitę. Naujagimio svoris – 3460 gramų, ūgis – 55 centimetrai.

Danijos lyderė į Ukrainą atvyko antrųjų Rusijos plataus masto invazijos antrųjų metinių išvakarėse.

Prieš susėsdami prie derybų stalo abu vadovai apsilankė Lyčakivo kapinėse, kur pagerbė žuvusių Ukrainos karių atminimą.

„Niekada nepamiršime didvyrių, kurie gynė mūsų nepriklausomybę, laisvę ir ateitį. Amžina šlovė visiems tiems, kurie atidavė gyvybę už Ukrainą!“ – socialiniame tinkle „Telegram“ sakė V. Zelenskis.

Ketvirtadienį Danija pranešė, kad su Kyjivu sudarė 10 metų saugumo susitarimą. Šis pranešimas buvo paskelbtas Danijos gynybos ministerijai pristatant 15-ąjį karinės pagalbos Ukrainai paketą, kurio vertė – 1,7 mlrd. kronų (228,1 mln. eurų).

Kopenhaga taip pat teigė, kad pirmieji naikintuvai F-16, kuriuos pernai kartu su Nyderlandais ir Norvegija pažadėjo pristatyti Ukrainai, bus atsiųsti iki vasaros, „jei viskas vyks pagal planą“.

Per penktadienio popietę surengtą spaudos konferenciją Lvive M. Frederiksen pakartojo, kad naikintuvai Ukrainą gali pasiekti iki vasaros.

Ji teigė, kad lėktuvų pristatymas dabar vėluoja dėl techninių priežasčių.

„Šiems naikintuvams prižiūrėti reikia rimtos infrastruktūros, be to, suprantame, kad F-16 mokymai trunka daug ilgiau ir užima daugiau laiko nei mokymai naudotis bet kuria kita ginkluotės sistema ar orlaiviu“, – sakė ji.

Savo ruožtu prezidentas V. Zelenskis spaudos konferencijoje neįvardijo tikslių datų, tačiau pabrėžė, kad Ukraina dalį naikintuvų gaus šiais metais.

„Dalį to, dėl ko susitarėme, gausime šiais metais, tai faktas, nes turi būti parengti atitinkami pilotai, komandos ir techninės komandos, įgulos, infrastruktūros dalykai. Mačiau darbo planą dėl lėktuvų gavimo, jis suskirstytas į tam tikrus pusmečius“, – sakė valstybės vadovas.

„Mieste girdėjosi mažiausiai šeši sprogimai“, – „Telegram“ žinutėje pranešė Charkivo meras Ihoris Terechovas, o jo kolega iš Lvivo Andrijus Sadovijus pranešė apie du smūgius Lvive.

I. Terechovas Charkivo puolimą apibūdino kaip masinę raketų ataką.

Charkivo regioninė karinė administracija pranešė, kad rusų pajėgos miestui sudavė apie dešimt smūgių ir kad ekspertai vis dar nustatinėja panaudotų ginklų tipus.

Nė viename iš miestų nebuvo pranešta apie nukentėjusiuosius.

Ukrainos sostinėje penktadienį taip pat pasigirdo sprogimai, pranešė jos meras.

„Sprogimai Kyjive. Oro gynyba veikia. Likite slėptuvėse!“ – socialiniame tinkle pranešė Vitalijus Klyčko, kai iškart po 7 val. vietos (ir Lietuvos) laiku buvo aktyvuota perspėjimo apie oro pavojų sistema.

Ukrainos pietiniame Odesos mieste užsidegė daugiaaukštis, į kurį atsitrenkė numušto drono nuolaužos, vidurnaktį pranešė miesto meras.

„Per kitą priešo ataką buvo apgadintas vienas daugiaaukštis pastatas. Gaisras buvo greitai užgesintas“, – socialiniame tinkle paskelbtame pranešime teigė Odesos meras Henadijus Truchanovas.

Kremlius nekomentavo Kyjivo teiginių, tačiau pareiškė, kad užkirto kelią Ukrainos bandymui surengti drono ataką Kursko regione šalies vakaruose.

Ketvirtadienį Rusijos pajėgos apšaudė Vovčanską Charkivo srityje, žuvo 66 metų moteris, dar vienas žmogus buvo sužeistas.

Trys 58–76 metų amžiaus moterys taip pat buvo sužeistos per antskrydį Gluškovkos kaime, taip pat Charkivo srityje, pranešė policija.

Išpuolis įvykdytas kitą dieną po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo JAV už paskutinį pagal galiojantį leidimą likusį ginklų paketą, skirtą Kyjivui.

Netoli Lenkijos sienos esantis Lvivas laikomas vienu saugiausių Ukrainos miestų, tačiau pastaruoju metu jame įvykdyta daugiau išpuolių. Rugpjūtį per oro antskrydžius žuvo trys žmonės.

Nuo maždaug 4.30 val. vietos (ir Lietuvos) laiku girdėjosi kelios dronų smūgių bangos, o naujienų agentūros AFP žurnalistas girdėjo daugybę sprogimų ir sunkiasvorių mašinų judėjimą gatvėse per naktinę komendanto valandą.

Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė, kad miestą atakavo bepiločiai lėktuvai ir veikė priešlėktuvinė gynyba.

Miesto meras Andrijus Sadovijus platformoje „Telegram“ parašė, kad „dėl išpuolio viename iš Lvivo rajonų dega pramonės sandėlis“.

„Kol kas žinome apie vieną per išpuolį sužeistą žmogų“, – pridūrė jis, sakydamas, kad „visi rusai turėtų degti pragare“.

„Iš griuvėsių Lvive buvo išgelbėti du žmonės – vyras ir moteris. Iš pradžių manyta, kad moteris nenukentėjo. Vyro būklė sunki“, – sakė Lvivo srities karinės administracijos vadovas Maksymas Kozyckis .

„Grėsmė praėjo“, – parašė jis po to, kai 6 val. vietos (ir Lietuvos) laiku nuskambėjo pavojaus signalas, ir padėkojo oro gynybos pajėgoms.

Kaip ketvirtadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija, paskyrimo renginiai Lvive vyko antradienį.

Jų metu Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Valdemaras Sarapinas vylėsi, kad N. Antonovos patirtis ir gebėjimai prisidės prie dvišalių Lietuvos ir Ukrainos santykių plėtros ekonomikos, kultūros ir kitose srityse.

Tuo metu N. Antonova, dėkodama Lietuvai už pasitikėjimą, pažymėjo, kad šis paskyrimas jai yra didelė garbė ir atsakomybė.

Lietuvos garbės konsulatas Lvive veikia jau 22 metus. N. Antonova gimė Lvivo srities Stryjaus mieste, baigė Lvivo Ivano Franko nacionalinį universitetą, yra koncerno „Galnaftogaz“ bendrasavininkė.

„Šis išpuolis, pirmasis, įvykdytas Pasaulio paveldo konvencijos saugomoje teritorijoje nuo karo pradžios 2022 metų vasario 24-ąją, yra šios konvencijos pažeidimas“, – pareiškė Jungtinių Tautų kultūros agentūra ir pridūrė, kad Rusijos smūgis taip pat pažeidė 1954 metų Hagos konvenciją dėl kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu.

Per sparnuotųjų raketų ataką prieš gyvenamąjį namą vakariniame Ukrainos Lvivo mieste ankstų ketvirtadienį žuvo penki žmonės.

Lvivo meras Andrijus Sadovas teigė, kad tai didžiausias išpuolis prieš civilinę infrastruktūrą mieste nuo Rusijos invazijos į šalį pradžios praėjusių metų vasarį.

Ramiais taikos metais, kai kultūros paveldui niekas negresia, tokia kolekcija nebūtų išvežta iš Lvivo, nes muziejų salės liktų pustuštės. Maskolijos agresijos sąlygomis tokios parodos surengimas Lietuvoje yra ir bandymas apsaugoti bendrą europinį paveldą nuo potencialių raketų antpuolių grėsmių ir išskirtinė Lvivo dovana Vilniui, mininčiam jubiliejų.

Primena kolekcijas Lietuvoje

Vakarų Ukrainos rezidencijose išliko nemažai senosios europinės dailės kolekcijų, nes šis kraštas po Abiejų Tautų Respublikos (ATR) padalijimų atiteko Austrijos imperijai ir gavo kultūrinę ir politinę autonomiją. Tuo metu Lietuva buvo atsidūrusi carinės Rusijos represijų gniaužtuose, mūsų krašte kauptas paveldas buvo skurdinamas, grobstomas, o nuo carinės valdžios priverstos bėgti kilmingos šeimos ieškojo galimybių išvežti turtą į saugesnes šalis. Todėl ši paroda leidžia prisiminti ir prarastas Lietuvos istorines kolekcijas, kuriose taip pat būta ne vieno parodoje pristatomo dailininko ar jų mokyklų darbų.

XV–XX a. pradžios garsių italų, vokiečių, flamandų, ispanų, austrų, lenkų ir kitų šalių autorių tapybos darbai šiai parodai atrinkti taip, kad chronologiškai (stilistiškai) ir geografiškai atspindėtų itin turtingą Lvivo galerijos kolekciją. Taip pat siekiama, kad Vilniuje būtų galima pamatyti Lietuvos valdovų ir didikų kolekcijose buvusių tų pačių meistrų arba jų mokyklų kūrinius.

Sasosferatas (1609–1685). Madona su Kūdikiu ir šv. Jonu Krikštytoju. / Organizatorių nuotr.

Taigi, daugelis pristatomų šedevrų turi lituanistinį kontekstą, nors ir savaime yra itin vertingi gotikos, renesanso, manierizmo, baroko, klasicizmo, romantizmo ir moderno kūriniai, kurie galėtų papuošti bet kurį pasaulio muziejų.

Pavyzdžiui, parodoje rodomi Martino Schongauerio, Luco Cranacho (vyresniojo) kūriniai – šių meistrų kūryba veikė Lietuvos valdovams ir didikams dirbusius dailininkus. M. Schongauerio piešiniai buvo Alberto Goštauto maldyno iliustracijų pirmavaizdžiai. Pagal Pieterio Coeckes van Aelsto aplinkoje sukurtus kartonus buvo išausti Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto (1544 / 1548–1572) gobelenai, užsakyti valdovui reziduojant Vilniuje.

Lietuvos ir Lenkijos valdovų ir didikų kolekcijose yra buvę Leonardo da Vinci, Tiziano Vecelli, Peterio Paulio Rubenso, Jano Brueghelio (vyresniojo), Sassoferrato, Caravaggio, José de Riberos, kitų renesanso ir ankstyvojo baroko italų, taip pat flamandų, vokiečių, ispanų dailininkų kūrinių. Iš istorinių šaltinių žinoma, kad šie Jogailaičių ir Vazų dinastijų valdovų rinkiniuose buvę kūriniai, valdovams reziduojant Lietuvos sostinėje, dažnai puošė ir Valdovų rūmų menes. Daugelio šių, taip pat kitų vėlesnio laikotarpio dailininkų kūrinių (pvz., Lucos Giordano) būta Lietuvos didikų (kunigaikščių Čartoriskių, Radvilų, Sanguškų, Sapiegų, grafų Tiškevičių, Tyzenhauzų, Pšezdzeckių ir kt.) dailės kolekcijose.

Parodoje pristatomas Carlas Dolcis tapė Lietuvos šventojo globėjo Kazimiero atvaizdą, Johannas Baptistas von Lampis (vyresnysis) kūrė Lietuvos valdovų ir didikų portretus, Janas Matejko ir Wojciechas Horacy Kossakas įamžino svarbius Lietuvos istorijos įvykius.

Vertingiausi kūriniai

Šioje parodoje eksponuojami svarbiausi ir neabejotinai vertingiausi dailės eksponatai net iš aštuoniolikos padalinių-muziejų turinčios Lvivo nacionalinės Boryso Voznyckio dailės galerijos.

Tarp 33 pristatomų XV–XX a. dailės darbų galima išvysti Sebastiano Ricci kūrinį „Hagara dykumoje“, J. Matejkos „Dailininko vaikų portretą“, Henryko Siemiradzkio paveikslą „Kristus ir samarietė“, L. da Vincio, P. P. Rubenso, J. Breughelio (vyresniojo) dirbtuvių kūrinių.

Daugelis pristatomų šedevrų turi lituanistinį kontekstą, nors ir savaime yra itin vertingi kūriniai, kurie galėtų papuošti bet kurį pasaulio muziejų.

Tai liudija vakarietišką Vidurio ir Rytų Europos regiono kultūros pakraipą. Šią parodą lydi turtinga kultūrinė ir edukacinė programa – lankytojai galės plačiau susipažinti su Lvivo ir Vakarų Ukrainos regionu, jo tapybos tradicijomis, meno apsauga karo paveiktose teritorijose ir kitais Lvivo nacionalinės Boryso Voznyckio dailės galerijos ekspozicijos rinkiniais.

Vykstant karui atsivežti meno kūrinius iš kasdien apšaudymus tolimojo nuotolio raketomis patiriančios Ukrainos buvo didelis iššūkis. Muziejaus kolekcijos evakuacijos iš karo siaubiamos šalies sąnaudas finansavo Goetheʼs institutas ir Vokietijos užsienio reikalų ministerijos fondas „Stabilisation Fund for Culture and Education 2022“.

Parodos kuratoriai – Vydas Dolinskas, Tarasas Vozniakas, Igoris Khomynas, Marijus Uzorka, Daiva Mitrulevičiūtė, Ignas Račickas.

Nacionalinis projektas

Lvivo nacionalinės Boryso Voznyckio dailės galerijos ištakos siekia XIX a. antrąją pusę, kai vietos inteligentija ėmė diskutuoti apie poreikį turėti miesto paveikslų galeriją. Tačiau idėjos materializavimas užtruko. XX a. pradžioje geradariai ėmė dovanoti galerijai meno kūrinių, aukoti pinigus, už kuriuos pradėti pirkti amžininkų ir senųjų autorių tapybos darbai.

1907 m. buvo įsigyta didelė verslininko Ivano Jakovičiaus Vakarų Europos tapybos kolekcija, kuri ir tapo Lvivo miesto paveikslų galerijos pagrindu. Tų metų vasario 14 d. laikoma galerijos gimtadieniu.

Kurį laiką galerija neturėjo savo patalpų, o jos ekspozicijos ir parodos glaudėsi kituose Lvivo muziejuose, rotušėje. Pagaliau 1914 m. galerijos reikmėms buvo įsigyti mokslininko, literato ir kolekcininko Władysławo Łozińskio rūmai kartu su jo sukaupta meno kolekcija.

Neramūs buvo Pirmojo pasaulinio karo ir kovų už Ukrainos ir Lenkijos nepriklausomybę metai, tačiau Lvivo miesto paveikslų galerijos pastatas ir rinkiniai buvo apsaugoti. 1919 m. galerijos kolekcijas papildė Bolesławo Orzechowicziaus dovana.

1939 m., prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Lvivo galerija perėmė saugoti sovietų, o vėliau nacių likviduojamų daugelio privačių rinkinių ar kitų institucijų kolekcijas. Tarp jų buvo grafų Dzieduszyckių, grafų Gołuchowskių, kunigaikščių Lubomirskių  Bowarowskių, taip pat Dvasinės seminarijos, Diecezijos muziejaus, Karaliaus Jono III nacionalinio muziejaus, Nacionalinio Osolinskių fondo, Vakarų Ukrainos pilių ir rūmų tapybos, kitų meno vertybių rinkiniai. 1940 m. galerija jau turėjo 6 tūkst. eksponatų. Deja, karo metais dalis vertingų kūrinių dingo.

Pokariu Lvivo miesto paveikslų galerijos rinkinius labiausiai papildė ekspedicijose sukauptos vertybės, kurios tuomečio direktoriaus B. Voznyckio ir daugelio kitų galerijos darbuotojų buvo didvyriškai gelbėjamos iš apleistų, uždarytų Lvivo ir visos Vakarų Ukrainos bažnyčių, cerkvių, griūvančių rūmų. Po kelių dešimtmečių galerija jau saugojo daugiau kaip 12 tūkst. eksponatų.

Anthony van Dyckas. Francio van der Ei portretas (kairėje). Janas Brueghelis (vyresnysis). Natiurmortas su gėlėmis (dešinėje). / Organizatorių nuotr.

Glaudūs ryšiai

Šiandien Lvivo nacionalinė Boryso Voznyckio dailės galerija yra vienas didžiausių ir turtingiausių Ukrainos muziejų, saugančių ir rodančių neįkainojamą visos Europos ir Ukrainos dailės paveldą. Galerija turi net 21 ekspozicinį padalinį. Rinkiniuose yra daugiau nei 64 tūkst. vertingų eksponatų nuo Antikos iki šių dienų. Tai bene garsiausias pasaulyje Ukrainos muziejus. Galerijoje saugomos vertingos Vakarų ir Vidurio Europos senosios tapybos, Baroko epochos skulptūrų, XVI–XIX a. ATR istorinių asmenybių ir jų palikuonių portretų, lenkų ir austrų dailininkų paveikslų, ikonų, baldų ir kitų taikomosios dailės kūrinių kolekcijos.

Daug galerijoje saugomų vertybių yra svarbios ir lituanistiniu požiūriu. Todėl reta tarptautinė teminė paroda, rengiama Valdovų rūmų muziejuje Vilniuje, apsieina be Lvivo nacionalinės Boryso Voznyckio dailės galerijos skolinamų eksponatų. 2012 m. Vilniuje buvo surengta didžiulė su Lietuva susijusių istorinių asmenybių portretų paroda, kurios pagrindą sudarė galerijos kūriniai, o 2022 m. Valdovų rūmų muziejaus lankytojai galėjo pasigrožėti Baroko skulptūros genijaus Johanno Georgo Pinselio ir jo aplinkos kūriniais. J. G. Pinzelio „Madona“ įkūnijo  Ukrainos kančią.

Išvežta iš karo zonos

2022 m. prasidėjus Maskvos agresijai, Lvivo nacionalinės Boryso Voznyckio dailės galerijos vertybės buvo paimtos iš ekspozicijų ir padėtos saugoti į specialias saugyklas, kurios priglaudė ir kitų Rytų ir Vidurio Ukrainos muziejų svarbiausius rinkinius.

Lvivo apylinkėse esantys kai kurie galerijos padaliniai nukentėjo nuo barbariškų maskolių bombardavimų, saugyklose saugomoms vertybėms kenkia dažni ir ilgai trunkantys elektros energijos pertrūkiai. Nuolat dingstant elektrai buvo pakuojami ir kelionei į Lietuvą rengiami paveikslai.

Valdovų rūmų Parodų ir leidybos skyriaus vedėjas Marijus Uzorka paveikslų kelionę į Lietuvą vadino išskirtine: reikėjo surasti vežėją, draudimo bendrovę, kuri apdraustų kūrinius.

„Viskas buvo surasta ir suorganizuota. Daugybė partnerių, draugų, bičiulių prisidėjo, kad kelionė būtų kuo sklandesnė. Pačioje Ukrainoje taip pat buvo ginkluota palyda... Tai paslaptis, bet laikėmės saugumo procedūrų. Padėjo viena netikėta detalė – kai Lvove buvo pakuojami darbai, vyko Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos prezidentų susitikimas. Galima sakyti, kad bent jau tuo metu dangus virš Lvivo miesto ir jo apylinkių buvo uždarytas! Mes to nežinojome, bet tą dieną vyko susitikimas, kuris užtikrino papildomą saugumą“, – lithuania.postsen.com citavo M. Uzorką.

Kas? Paroda „Lvivas sveikina Vilnių. Europos tapybos šedevrai iš Lvivo nacionalinės Boryso Voznyckio dailės galerijos“.

Kur? Nacionaliniame muziejuje Valdovų rūmuose.

Kada? Veikia iki gegužės 28 d.

„Šie paveikslai yra kertiniai nuolatinių ekspozicijų eksponatai, europinės dailės šedevrai“, – teigiama jo pranešime.

Anot jo, taikos metais, kai kultūros paveldui niekas negresia, tokia kolekcija nebūtų išvežta iš Lvivo, kad muziejų salės liktų pustuštės.

XV–XX amžių garsių italų, vokiečių, flamandų, ispanų, austrų, lenkų ir kitų šalių autorių tapybos darbai šiai parodai atrinkti taip, kad Vilniuje būtų galima pamatyti Lietuvos valdovų ir didikų kolekcijose buvusių tų pačių meistrų arba jų mokyklų kūrinius.

Visi jie bus eksponuojami tarptautinėje parodoje „Lvivas sveikina Vilnių. Europos tapybos šedevrai iš Lvivo nacionalinės Boryso Voznyckio dailės galerijos“ Valdovų rūmuose.

Daugelis pristatomų kūrinių turi lituanistinį kontekstą, nors ir savaime yra itin vertingi europinių meno epochų: gotikos, renesanso, manierizmo, baroko, klasicizmo, romantizmo ir moderno kūriniai.

Pasak Valdovų rūmų pranešimo, vykstant karui atsivežti meno kūrinius iš kasdien apšaudymus tolimojo nuotolio raketomis patiriančios Ukrainos buvo didelis iššūkis.

Muziejinės kolekcijos evakuacijos iš karo siaubiamos šalies sąnaudas finansavo Goetheʼs institutas ir Vokietijos užsienio reikalų ministerijos fondas „Stabilisation Fund for Culture and Education 2022“.

„Vandenyje iš krano labai, labai, labai daug kalkių, bet gerai, kad yra ir tokio vandens. Čia, automate, jis filtruotas“, – pasakojo Lvivo gyventojas.

Prasidėjus karui dar nebuvo taip, kad Lvive būtų atjungtas vandens tiekimas, bet žmonės pasiruošę viskam.

„Čia dėl to, kad būtų galima gauti vandens, jei nutrūktų centrinis tiekimas. Ir šiaip, dabar, prasidėjus karui, vanduo šiek tiek suprastėjo. Sakyčiau, daugiau kalkių atsirado. Nežinau kodėl“, – dalijosi kitas praeivis.

Prie karo Lvivo mikrorajono gyventojai jau pripratę.

„Mes prie šito elektros trūkumo jau apsipratę. Juk karas. Nejaučiam jo taip kaip rytų Ukrainos gyventojai. Viskas bus gerai, mes laimėsim“, – užtikrintai dėstė senolis.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Visiškai normaliai. Gyvename, nepasiduosime, laukiame pergalės ir laukiame, kad galų gale Maskva padvėstų“, – juokėsi kalbintas vyras.

Svarbesnius pastatus, tokius kaip bankai, geležinkelių viadukai, saugo automatais ginkluoti kariškiai.

Gyvename, nepasiduosime, laukiame pergalės ir laukiame, kad galų gale Maskva padvėstų.

Gražią saulėtą dieną Lvivo centre gyvenimas, atrodo, teka įprasta vaga. Tačiau, kad vyksta karas, išduoda pastovus generatorių ūžesys.

„Taip, jie garsūs, sunkūs, teršia aplinką, bet tokios jau karo aplinkybės“, – sutiko Lvivo gyventoja.

„Labai kompaktiškai gyvenam, mes vis tiek namie. Atvažiavome į Lvivą prieš kelias dienas, bet rytoj jau grįšime į Charkivą. Elektrą atjungia, kartais ir šilumą. Bet svarbiausia – esame Ukrainoje ir be rusų“, – tvirtino kita kalbinta mergina.

Lvive dažnai kaukia oro sirenos. Dar sausio 20 dieną raketos pataikė į kelis miesto objektus.

„Kai oro pavojaus sirenos kaukia, visos kavinės, restoranai, parduotuvės užsidaro. Per garsiakalbius pasako, kur eiti. Daug policijos stovi, visada jie parodo, kur žmonėms slėptis“, – aiškino sutikta praeivė.

Lvivo centre gausu jaunimo, kuris čia atvyko iš kitų Ukrainos miestų.

„Galime pasakyti, kad mūsų vietoje karas nelabai juntamas. Va, draugai, kurie gyvena Charkive, Odesoje, jiems sunkiau. Ten elektros ir šilto vandens nebūna kur kas dažniau. Čia kartais tik atjungia. Tuo ir džiaugiamės“, – atviravo kalbinama mergina.

„Smūgiai į namą Dnipre, jie suteikia mums jėgų kautis už mūsų tautos laisvę. Mes nepasiduosime, kovosime iki pergalės“, – tvirtino kita moteris.

„Šiek tiek sunku, tačiau bandome gyventi įprastai. Perkame generatorius ir jeigu darbe dingsta elektra, įjungiame juos. Viskas gerai“, – optimistiškai pasakojo dar viena Lvivo gyventoja.

„Terasas Ševčenka, Stepanas Bandera, čia mūsų herojai, jų dvasia mums padės laimėti. O generatoriai – čia smulkmena. Tikslas – laimėti. O kai laimėsime, generatoriai liks tik prisiminimuose“, – tikino gatvės muzikantu prisistatęs vyras.

Viskas aplink nugriauta, kaimai nušluoti, likę tik griuvėsiai ir pamatai iš abiejų kelio pusių.

Čia pat pasirodė ir Ukrainai pagalbą atvežę lietuviai.

„Atvažiavome šešiais autobusiukais ir dabar važiuosime į Bachmutą, išdalinsime visą paramą kareiviams. Teko ten būti jau tris kartus. Viskas aplink nugriauta, kaimai nušluoti, likę tik griuvėsiai ir pamatai iš abiejų kelio pusių. Nieko naujo, karas vyksta ir jo gražaus nebūna“, – pasakojo VšĮ „Lukšų vyrų“ atstovas Haroldas Korzonas.

Lietuviai pasakoja, kad Ukrainos karių moralė fronte – aukšta.

„Faktiškai neigiamų negirdėjome tikrai, visi optimistiškai kalba ir kad jokiomis sąlygomis neatiduos. Čia taip ir turėtų būti, manau, mes visi į tą pusę ir dirbame, kad ta pergalė greičiau ateitų ir viskas pasibaigtų. Nereikėtų ir mums daugiau važinėti“, – su šypsena pasakojo H. Korzonas.

Kad Lvive vyksta karas, geriausiai matoma naktį. Viename iš daugelio pastatų nėra elektros, o kitoje gatvės pusėje šviesos dega, gyvenimas vyksta. Tas pats su žibintais, dalis jų dega, dalis – ne.

Pačiame Lvive šilumą atjungia labai retai, tačiau elektra atjunginėjama pagal grafiką. Vienas kvartalas keturias valandas elektrą turi, gretimas tuo metu – ne. Tada antrajame įjungiama, o tas, kuris turėjo, keturias valandas pagyvena be elektros.

Būtent kai nėra elektros, žmonės ir užkuria generatorius. Jei pradeda kaukti oro pavojaus sirenos, dažnai elektra išjungiama visam miestui. Visai išjungus elektrą ir raketai pataikius į kokį nors objektą, nuostoliai tinklams būna mažesni. Naktinių klubų neliko, vidurnaktį prasideda komendanto valanda. Vietiniai sako, kad prasidėjus karui krito ir nusikalstamumo lygis.