-
LXV Vilniaus aukcionas atskleidė kur ir kada geriausia įsigyti meno kūrinius ir vertybes
LXV Vilniaus aukcionas taip pat atskleidė, kad nepaisant to, jog dėl karantino ribojimų aukciono renginiui teko persikelti į internetą, šis laikotarpis – geras laikas įsigyti vertingų meno kūrinių ne tik kolekcijoms, bet ir namų interjerui. Neįprasta situacija atskleidė ir sėkmę lemiančius veiksnius: tai – aukciono namų reputacija ir patikimumas, pasitikėjimas meno ekspertais bei saugios dalyvavimo sąlygos, kurias visiškai užtikrino specialiai sukurta virtuali platforma.
„Nors dažnai galvojama, kad meno vertybių aukcionuose įprastai dalyvauja tik kolekcionieriai, perkantys kūrinius kaip investiciją, iš tikrųjų rezultatų analizė rodo, kad šį kartą pirkti labai įvairaus kalibro kūriniai tiek žanro, tiek kainų ribų požiūriu. Viena vertus, tai reiškia, kad specialiai sukurta virtuali platforma padrąsino dalyvauti tuos, kurie įprastai nedrįsta atvykti į renginį ir patirti tą ypatingą atmosferą, o kita vertus, tai rodo, kad prieš šias šventes, kurias tikriausiai teks švęsti labai uždaroje aplinkoje, daugelis įsigijo kūrinių kaip dovaną sau ar norėdami nudžiuginti artimuosius. Vadinasi, menas lietuvių gyvenime užima vis didesnę ir svarbesnę vietą ir tai yra tiesiog puiku“, – teigia Vilniaus aukciono vadovė dr. Simona Skaisgirytė-Makselienė.
Iš viso aukcione parduota daugiau kaip 30 proc. kolekcijos lotų, o jų kainos vidutiniškai kilo apie 23 proc. Tarp brangiausiai įvertintų ir parduotų LXV Vilniaus aukciono kūrinių įprastai triumfavo tapyba, tačiau šįkart – dvi labai ypatingos drobės: aukcione debiutavęs, iki šiol Lietuvoje nematytas J. Čeponio kūrinys „Po skėčiais“ (1992) ir aukciono „viršeliu“ tapęs, vienas ankstyviausių P. Gailiaus darbų „Cirko artistai“ (apie 1952) parduoti už vienodą – 6,4 tūkst. eurų – kainą. Simboliška, kad žmones gąsdinančiu laikotarpiu trečiuoju brangiausiai parduotu kūriniu tapo išskirtinė dailininko Igorio Piekuro (1935–2006) drobė „Pavojus“ (1968), parduota už 5,6 tūkst. eurų.
Tiesa, aršiausia ir labiausiai įtempta kova vyko dėl kitų dviejų kūrinių. Kaip ir buvo prognozuojama, aukciono dalyvius itin viliojo gerai žinomo ir vertinamo dailininko A. Žmuidzinavičiaus nedidelio formato peizažo „Trobėsiai Dauguose“ (1954). Jo pradinė kaina pakilo nuo 1,2 tūkst. iki 3,5 tūkst. eurų. Kitas intrigas kurstęs kūrinys peržengė drąsiausius lūkesčius ir prognozes: dėl S. Dali sausa adata atliko kūrinio „Alchemikas | L‘Alchemiste“ (1973–1975) vyko tokios ambicingos varžytuvės, kad jo pradinė kaina kilo šešis kartus – nuo 0,5 tūkst. iki 3,1 tūkst. eurų.
Dr. S. Skaisgirytės-Makselienės teigimu, šis aukcionas parodė, kad meno rinkoje padvelkė nauji vėjai: atėjo sėkmės laikas kombinatų „Dailė“ produkcijai, o taip pat lietuviai atsigręžė į grafikos juvelyru vadinamo Mariaus Liugailos (1953–2013) kūrybą – jo darbų kainos kilo iki 60 proc. ir buvo parduoti akimirksniu. „Šįkart galbūt mažesnio dėmesio sulaukė rubrikos „Knygos“ lotai – tie, kuriems reikia skirti daugiau laiko ir tiesioginio kontakto – labiau pasidomėti, įsigilinti. Nepaisant to, kad šiuo metu mūsų socialinis gyvenimas tarsi ir stabtelėjo, akivaizdu, kad šiem lotams tiesiog pritrūko daugiau laiko“, – sako ji.
Be jau paminėtų lotų, LXV Vilniaus aukciono dalyviai atkreipė dėmesį ir į kitas rinkinio vertybes – įsigyti Liudo Truikio (1904–1987), Silvestro Džiaukšto, Prano Domšaičio (1880–1965), Adomo Galdiko (1893–1969), Jūračio Zalenso (1952–2015), Leono Striogos, Bronės Mingilaitės-Uogintienės (1919–1983), Vytauto Kasiulio (1918–1995), Romo Viesulo (Veselauskas, 1918–1986), Kazio Šimonio (1887–1978), Albino Elskaus (Bielskis, 1926–2007) ir kitų gerai žinimų autorių kūriniai.
Artimiausias Vilniaus aukcionas vyks jau kitų metų kovo mėnesį, jo meno vertybių rinkinys bus baigtas formuoti iki 2021 m. vasario 15 dienos. Per šį laiką, 2021 m. sausio–balandžio mėn. Vilniaus aukciono namai kartu su sostinės galerija „Kunstkamera“ planuoja meno gerbėjus pakviesti į Meno istorijos mokyklos paskaitų ciklą „Visuotinės Vakarų meno istorija“, kuriame per keturis mėnesius planuojama perskaityti 30 įdomių temų, apimančių meno raidos istoriją nuo Paleolito iki pat šių dienų.
Faktai ir skaičiai
6 400 – po tiek eurų kainavo brangiausiai aukcione parduoti kūriniai – aukcione debiutavęs, iki šiol Lietuvoje nematytas Jono Čeponio kūrinys „Po skėčiais“ (1992) ir aukciono „viršeliu“ tapęs, vienas ankstyviausių Prano Gailiaus darbų „Cirko artistai“ (~1952)
80 – tiek eurų kainavo pigiausias LXV Vilniaus aukciono lotas – Gražinos Didelytės-Abaravičienės (1938 –2007) ofortas „Bet amžiai bėga...I“ (1975)
1 568 – tiek eurų vidutiniškai išleido vienas LXV Vilniaus aukciono vertybes įsigijęs dalyvis
23 – tiek procentų vidutiniškai kilo vieno LXV Vilniaus aukcione parduoto loto pradinė kaina
50 – tiek lotų parduota iš viso LXV Vilniaus aukciono rinkinio
5 – tiek iš viso ir daugiausia LXV Vilniaus aukcione parduota vieno autoriaus – Mariaus Liugailos – kūrinių
-
LXV Vilniaus aukcionas migruoja į virtualią erdvę
Nors šiuo periodu meno kūrinių aukcionus lydi įvairios prognozės apie galimybes prisitaikyti prie įvairių ribojimų, Vilniaus aukciono namų naujovė byloja: patirti realią aukciono atmosferą ir įsigyti puikių meno kūrinių ir vertybių kolekcijoms ar tiesiog namų interjerui dar niekada nebuvo taip paprasta.
„Viena vertus, aukcionas yra išties gyvas reiškinys su magiška atmosfera, kita vertus, persikėlęs į virtualią erdvę, jis kuria naujas dalyvavimo galimybes ir ypač tiems, kurie nedrįso, neprisiruošė ar tiesiog niekada neturėjo laiko atvykti į renginį. Suvokdami situacijos sudėtingumą, ruošėmės ir sukūrėme Vilniaus aukciono namų virtualią platformą, kurioje bus galima ne tik pajusti realią aukciono atmosferą ir realiu laiku įsigyti patikusių vertybių, bet ir tam tikra prasme įsileisti šį reiškinį į savo namus, asmeninę erdvę, kurioje gal visai kitaip nei ekspozicijoje „suskambės“ siūlomi meno kūriniai“, – sako Vilniaus aukciono vadovė, dailėtyrininkė dr. Simona Skaisgirytė-Makselienė.
LXV Vilniaus aukcione bus galima dalyvauti dviem įprastais būdais – iš anksto paliekant „nedalyvaujančio pirkėjo“ anketą arba registruojantis dalyvauti telefonu, o taip pat bus galima dalyvauti aukcione realiu laiku specialiai Vilniaus aukciono namams sukurtoje naujoje virtualioje platformoje „Live.menorinka.lt“ – tam reikės iš anksto užsiregistruoti šioje platformoje ir sulaukti elektroninio laiško su prisijungimo kodais. Dalyvių telefonu registracija baigiasi gruodžio 11 d. 14 val., kitais dviem būdais dalyvauti aukcione galima registruotis beveik iki renginio pradžios – gruodžio 11 d. 17 val.
Dr. S. Skaisgirytės-Makselienės teigimu, nors LXV Vilniaus aukcionas keliasi į virtualią erdvę, apžiūrėti dominančius kūrinius iki jo pradžios galima gyvai sostinės galerijoje „Kunstkamera“.
„Žinoma, ekspozicijos lankymui taikomos visos rekomenduojamos saugumo sąlygos: laukiame tik iš anksto dėl individualaus vizito susitarusių lankytojų, kurių prašome nurodyti dominančius kūrinius, taip pat dėvėti veido apsaugos priemones ir laikytis kitų reikalavimų“, – primena Vilniaus aukciono namų vadovė.
Atsižvelgiant į meno rinkos tendencijas ir esamą situaciją, LXV Vilniaus aukciono vertybių kolekcija suskirstyta į devynias temas, o iš viso ją sudaro 160 lotų, tarp kurių – tapybos ir grafikos kūriniai, skulptūros, knygos, keramikos kūriniai ir kitos kolekcinės vertybės.
Dvi šio aukciono rubrikos „In focus“ skirtos ne autoriams, o reiškiniams: atkreiptas dėmesys į moterų kūrybą, taip pat – scenografiją. Kolekcijos rubrikas „Lietuvos dailė“ ir „Išeivijos dailė“ puošia tokie autoriai kaip Kazys Šimonis (1887–1978), Adomas Galdikas (1893–1969), Jonas Mackevičius (1872–1954), A. Žmuidzinavičius (1876–1966), Igoris Piekuras (1935–2006), Antanas Martinaitis (1939–1986), Jonas Čeponis (1926–2003), Jūratis Zalensas (1952–2015), Algirdas Petrulis (1915–2010), Aloyzas Stasiulevičius, Pranas Gailius (1928–2015), Pranas Domšaitis (1880–1965), Vytautas Kasiulis (1918–1995), Povilas Puzinas (1907–1967), Silvestras Džiaukštas, Povilas Ričardas Vaitiekūnas, Kęstutis Zapkus ir kt.
Šįkart itin stebina ir rubrika „Knygos“, į kurią atkeliavo tokie raritetiniai leidiniai kaip bendrame konvoliute su leidiniu „Octavianus Cacheranus“ esantis iš Ispanijos kilusio poeto, tapusio artimu Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto (1520–1572) teisės patarėju, Petro Roizijaus (apie 1505–1571) veikalas „Decisiones...“, 1587 m. išleista prancūzų poeto Scaevola Sammarthanus (1536–1623) panegirika Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Henrikui Valua (1551–1589), taip pat – Juozo Zavadskio spaustuvėje spausdinti 24 Vilniaus labdarybės draugijos mėnraščio, leisto 1820–1824 m., numeriai, ypatingai retas Mažojoje Lietuvoje gyvenusio Kristijono Endrikio Mertikaičio (~1775–1856) giesmių rinkinys, 1869 m. Vilniuje kirilicos atmaina – graždanka – atspausdintas ir išleistas Lenkijos vyskupo, bibliofilo Marcin Białobrzeski (apie 1522–1586) pamokslas „Išguldymai šventų evangelijų“ ir kt.