Lyčių lygybės indekse Lietuva iš 20-osios pakilo į 17-ąją vietą, surinkusi 64,1 tašką iš šimto. Vis dėlto šis įvertinimas tebėra 6,1 taško mažiau nei ES vidurkis.

EIGE duomenimis, nuo 2010-ųjų Lietuvos įvertinimas paaugo 9,2 taško. 3,5 taško augimas nuo 2020-ųjų yra penktas didžiausias tarp šalių narių.

„Dėl savo greitesnio progreso lyginant su kitomis ES šalimis, Lietuva pakilo per tris vietas nuo paskutiniųjų metų indekso“, – teigiama EIGE ataskaitoje.

Instituto duomenimis, pagrindiniai pokyčiai įvyko laiko ir galios srityse: jie ir buvo lemiantys veiksniai geresniam vertinimui.

„Matome, kad situacija juda geryn, tuo galime pasidžiaugti, tačiau svarbu pažvelgti giliau. Kaip teigia EIGE ekspertai, labiausiai šalies pasistūmėjimą lėmęs rodiklis yra laisvalaikio užsiėmimai. Tai yra svarbi kiekvieno mūsų gyvenimo dalis, tačiau verta pasvarstyti, kodėl bėgant 2023 metams Lietuvoje vyrai ir moterys „susilygino“ tik laisvalaikio leidime, o namų ruošos krūvis, darbo užmokestis vis dar rodo didelį atotrūkį“, – trečiadienį išplatintame pranešime teigia lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė.

Verta pasvarstyti, kodėl bėgant 2023 metams Lietuvoje vyrai ir moterys „susilygino“ tik laisvalaikio leidime, o namų ruošos krūvis, darbo užmokestis vis dar rodo didelį atotrūkį.

Pasak jos, labai svarbus yra palyginimais su 2016 metais, rodantis, kad Lietuvoje sumažėjo moterų, kasdien tvarkančių namus ir gaminančių maistą, tačiau tą patį darančių vyrų skaičius per septynerius metus visiškai nepasikeitė – išliko 29 procentai.

„Panašu, kad nepagerėjo darbų pasiskirstymas, veikiau namų ūkiuose pradėjo darbuotis daugiau siurblių-robotų, kitos buitinės technikos ar paslaugų teikėjų, padedančių sumažinti ant moterų pečių krentančius darbus. Dar liūdniau, kad sumažėjo vyrų, kasdien skiriančių laiko vaikų ir kitų artimųjų priežiūrai, procentas. Nors jis sumažėjo ir moterų tarpe, tačiau atotrūkis išlieka gana didelis“, – EIGE tyrimo rezultatus komentuoja kontrolierė.

Lietuva daugiausiai taškų surinko darbo srityje, kur jos įvertinimas siekia 75,7 taško – 1,8 taško daugiau nei 2020-aisiais. Vis dėlto šioje srityje Lietuva nukrito per penkias pozicijas, nes progresas buvo lėtesnis nei kitose ES šalyse.

Labiausiai atotrūkis tarp Lietuvos vyrų ir moterų atsiskleidžia galios srityje, kur šalis surinko 48,6 taško ir nukrito iš 14 vietos į 18-ąją. Vis dėlto pastebima, kad Lietuvos rezultatas pagerėjo 3,2 taško.

Laiko srityje Lietuvos įvertinimas, lyginant su 2020-aisiais pagerėjo 11,5 taško.

EIGE pastebi, kad Lietuva praktiškai nepatobulėjo sveikatos srityje – įvyko tik 0,2 taško siekiantis teigiamas pokytis, ir šiuo požiūriu Lietuvos pozicija išlieka sąlyginai žema: nuo 2010-ųjų Lietuva tebėra 24 vietoje. Pasak instituto, tai lemia stagnavęs požiūris į sveikatos paslaugas ir su sveikata susijusį elgesį.

Aukščiausiose Lyčių lygybės indekso vietose vietas išlaiko Švedija, Nyderlandai ir Danija, žemiausiose šiemet – Čekija, Vengrija ir Rumunija.

Lyčių lygybės indeksas matuoja ES valstybių lyčių lygybės pažangą šešiose srityse: darbo, pinigų, žinių, laiko, galios ir sveikatos. Darbo srityje vertinamas moterų ir vyrų užimtumas bei pasiskirstymas į „moteriškas“ ir „vyriškas“ profesijas darbo rinkoje. Pinigų srityje atsižvelgiama į tai, kaip finansiniai resursai (uždarbis, pajamos) pasiskirsto tarp lyčių bei kokioje ekonominėje padėtyje gyvena moterys ir vyrai.

Žinių srityje vertinamas moterų ir vyrų dalyvavimas švietimo sistemoje bei lyčių pusiausvyra feminizuotose specialybėse. Laiko srityje matuojama, kiek moterys ir vyrai skiria laiko buities, vaikų priežiūrai ir laisvalaikiui. Galios srityje analizuojama lyčių pusiausvyra politikoje, ekonomikoje ir visuomeninės svarbos organizacijose. Sveikatos srityje vertinama moterų ir vyrų sveikatos būklė, su sveikata susijusi elgsena ir sveikatos paslaugų prieinamumas.

Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) ketvirtadienį nuotolinėje spaudos konferencijoje paskelbto tyrimo duomenimis, Lietuva lyčių lygybės reitinge surinko 56,3 taškus iš 100 galimų.

Nuo ES vidurkio Lietuva atsilieka daugiau kaip 11 balų, šalies vertinimas, palyginti su 2010 metų rodikliu, išaugo 1,4 balo, palyginti su 2017 metais – 0,8 balo. Indeksas sudarytas daugiausiai remiantis 2018 metų duomenimis, skelbia EIGE.

Ketvirtadienį paskelbtoje ataskaitoje pažymima, kad su 67,9 balų vidurkiu Europos Sąjungai truks mažiausiai 60 metų pasiekti lyčių lygybę, jei bus judama dabartiniu greičiu, nes rodiklis gerėja maždaug per pusę punkto kasmet.

Aukščiausias pozicijas užima Švedija, Danija, Prancūzija, tarp padariusių didžiausią progresą išskiriamos Italija, Liuksemburgas, Malta, žemiausias indeksas yra Graikijoje, Vengrijoje ir Rumunijoje.

Koronaviruso pandemija kelia didelę grėsmę lyčių lygybės progresui ir negalime leisti tam atsitikti.

„Matome lėtą, bet stabilų judėjimą į priekį, tačiau šiemet yra didelis pagrindas susirūpinti. Koronaviruso pandemija kelia didelę grėsmę lyčių lygybės progresui ir negalime leisti tam atsitikti“, – instituto pranešime cituojama jo direktorė Carlien Scheele (Karlin Schel).

Instituto direktorė pabrėžė, kad daugelyje sričių Europos dar laukia ilgas kelias link lyčių lygybės, ypač skaitmeninėje erdvėje.

„Mūsų dabartis ir ateitis darosi vis labiau skaitmeninės, todėl turime užtikrinti, kad moterys ir mergaitės užimtų deramą dalį šiame sektoriuje ir būtų paskatintos prisidėti prie jo augumo“, – teigia EIGE vadovė.

Lietuva indekse kartu su Malta išskiriamos kaip turinčios po vieną moterį Ministrų kabinete. Būtent moterų trūkumas Vyriausybėje pernai lėmė, kad Lietuva 2019 metų indekse krito iš 19-osios į 23-ąją vietą.

Lietuvos progresas Lyčių lygybės indekse išskiriamas piniginėje srityje nurodant, kad šiuo aspektu Lietuvos rodiklis augo 22 proc., Lietuva taip pat teigiamai įvertinta moterų užimtumo srityje.

Daugiau kaip 75 proc. užimtumas darbo rinkoje buvo pasiektas 23 šalyse vyrų grupėje ir tik keturiose valstybėse – moterų grupėje, tai yra Vokietijoje, Estijoje, Lietuvoje ir Švedijoje.

Lyčių lygybės indeksas įvertina progresą lyčių lygybės srityje Europos Sąjungos valstybėse nuo 2010 metų.

Pernykščiame indekse Lietuva surinko 55,5 balo iš 100 galimų ir nuo ES vidurkio atsiliko beveik 12 balų. Šalis tuomet per dvejus metus smuktelėjo iš 19-osios į 23-ąją vietą.