Telefonu duodama interviu naujienų agentūrai AFP ji sakė: "[Nobelio] premija labai svarbi, ne vien man, bet ir daugeliui žmonių, dirbančių šioje srityje ir bandančių suprasti, kodėl yra tiek daug pokyčių, bet tuo pačiu vis dar yra didelių [atlyginimo] skirtumų.“

77-erių C. Goldin Nobelio ekonomikos premiją gavo už darbus, padėjusius suprasti moterų vaidmenį darbo rinkoje. Amerikiečių ekonomistė yra trečia moteris, gavusi šį prestižinį apdovanojimą.

„Jos tyrimai parodo permainų priežastis, taip pat pagrindines dar išlikusio atotrūkio tarp lyčių priežastis“, – teigiama Nobelio ekonomikos premijos komiteto išplatintame pranešime.

Premijos laureatė teigė, kad nors moterų išsilavinimo lygis JAV gerokai pakilo, jų užimamos pareigos ir atlyginimai vis dar auga nepakankamai. Anot jos, šis atotrūkis yra susijęs su „rinkos, namų ir šeimos sąveika“.

C. Goldin teigiamai įvertino JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracijos vykdomą politiką, kuria siekiama skatinti vaikų priežiūros paslaugas susiejant programas su federaliniu finansavimu investicijoms į puslaidininkius, tačiau sakė, kad tai ne panacėja.

„Tai neabejotinai žingsnis teisinga linkme. Žinote, tai tik lašas jūroje“, – sakė ji.

C. Goldin pareiškė, kad jai asmeniškai nerimą kelia daugelyje JAV valstijų vykdoma abortų ribojimo politika. Vis dėlto ji pridūrė, kad retai savo darbą derina su politika.

Statistika iškalbinga

Valstybinės įmonės „Regitra“ duomenimis, 2021 m. moterys gavo 56,3 proc. visų naujų vairuotojo pažymėjimų. Pernai, atslūgus pandemijai, jų dalis siekė 80 tūkst. pažymėjimų (arba 43,8 proc.). Nors vyrai neretai šaiposi, kad moterys prie vairo – bėda už kampo, statistika byloja priešingai. Dailiosios lyties atstovės rečiau sukelia avarijų, o jų vairavimo įpročiai yra saugesni nei vyrų.

Prieš keletą metų Didžiojoje Britanijoje atlikti tyrimai parodė, kad moterys vyrus lenkia ne vienu aspektu. Pavyzdžiui, jos pareigingiau laikosi greičio apribojimų, saugaus atstumo nuo kitų transporto priemonių. Taip pat nustatyta, kad jos rečiau vairuodamos naudojasi mobiliuoju telefonu, retai pavojingai manevruodamos įsilieja į eismą arba sukelia sumaištį kelyje. Prie šviesoforų saugiai sustoja 85 proc. moterų ir tik 44 proc. vyrų, tinkamu dažnumu į veidrodėlius žiūri 79 proc. moterų ir tik 46 proc. vyrų.

Kalbant apie avarijas, vairuotojos į jas patenka rečiau, tiesa, statistinė moteris vidutiniškai nuvažiuoja mažiau kilometrų nei vyras.

Tas pats tyrimas atskleidė, kad vyrai geriau nei moterys valdo automobilio vairą, taip pat daugiau dėmesio skiria vadinamajai aklajai zonai. Tiek vyrai, tiek moterys vienodai tinkamai pasirenka saugų automobilio greitį atsižvelgdami į situaciją kelyje.

Kalbant apie avarijas, vairuotojos į jas patenka rečiau, tiesa, statistinė moteris vidutiniškai nuvažiuoja mažiau kilometrų nei vyras. Kitas aspektas, kad avarijoje nukentėjusi transporto priemonė, kurią vairavo moteris, registruojant įvykį draudimo kompanijoje, kartais žymima jos savininko vyro vardu.

Bando ir apgauti

Specialistai pastebi, kad moterims atrodo daug paprasčiau išlaikyti vairavimo egzaminus arba dalyvauti eisme, negu savarankiškai įsigyti automobilį. Žinoma, jei moteris įžengė į prašmatnų saloną ir dairosi naujos transporto priemonės, profesionalūs konsultantai mielai atsakys į visus jos klausimus ir patars, kokį modelį išsirinkti.

Skirtumai: moterys pareigingiau laikosi greičio apribojimų ir saugaus atstumo, o vyrai geriau valdo automobilio vairą. / Evaldo Šemioto nuotr.

Naudotų automobilių pardavėjai neretai pažeria pašaipių replikų arba bando apgauti mažiau techniką išmanančias interesantes. Tiesa, žeminančių juokelių iš vadinamųjų perekupų tenka išgirsti ne tik moterims, bet ir vyrams.

„Turbūt dažnam yra tekę atsidurti tokioje situacijoje, kai, paskambinus pardavėjui ir uždavus kokį klausimą, galima sulaukti pasityčiojimo ir pasijusti kvailio vietoje. Kitą kartą net nesinori skambinti, net jeigu ir pamatai, kad jis siūlo gerą automobilį ar būtent tokį, kokio galbūt ieškai“, – aiškino startuolio Caramba.lt bendraįkūrėjas Kęstutis Petkevičius.

Pasitelkia pagalbą

Jo žodžiais, dėl šios priežasties moterys ieško pagalbos iš šalies. Į apžiūrą pirkėjai, nepriklausomai nuo jų lyties, dažnai kviečiasi pažįstamą meistrą, o kartais tiesiog draugą ar kaimyną. Tiesa, net ir tokia palyda ne visuomet garantuoja, kad pasirinktas automobilis bus techniškai tvarkingas.

„Aš ir esu rinkęs automobilį savo žmonai, uošvienei. Jeigu nusprendėte, kad automobilį padės išsirinkti dėdė ar kaimynas, kuris kažkada garaže remontuodavo „Žigulius“ ar pirmos kartos „Volkswagen Golf“, dar nereiškia, kad jis galės kompetentingai patarti dabar, kai transporto priemonių techniniai parametrai stipriai pasikeitę, viduje sumontuota daug kompiuterizuotos elektronikos, o gamyboje taikomos naujausios technologijos“, – perspėjo K. Petkevičius.

Anot jo, skirtingai nei gyvame bendravime, specializuotose interneto platformose moterys nejaučia suvaržymų rinkantis automobilį, drąsiai klausia ir dėsto savo poreikius.

Pasirinkimo netrūksta

Kitas pašnekovas Gediminas Dijokas pabrėžė, kad šiuolaikinės moterys kur kas labiau pasitiki savo jėgomis ir kompetencija. Derybose jos nejaučia nevisavertiškumo komplekso vien todėl, kad nėra baigusios automechanikų mokyklos ar autoserviso darbuotojo kursų.

„Jos supranta, kad vairavimas gatvėse ir keliuose tai – ne Dakaro ralis, kurį įmanoma įveikti tik žinant kiekvieną savo transporto priemonės varžtelį. Era, kai pakeliui iš sostinės į pajūrį subyrėdavo „Žiguliai“, o vairuotojas turėdavo pats vėl juos susirinkti, jau seniai baigėsi“, – aiškino G. Dijokas.

Šio specialisto drauge su kolegomis sukurta naudotų automobilių pardavimo platforma sujungia skirtingus Europos šalių pardavėjų pasiūlymus, todėl pateikia itin daug pasirinkimų. Tokia platforma pirkėjui gali pasiūlyti kur kas daugiau variantų nei automobilių turgus ar aikštelės.

G. Dijokas pastebi, kad klientės moterys gana tiksliai žino, ko ieško. Vienas pirmiausių pasirinkimo kriterijų būna automobilio markė ar net konkretus modelis. Taip pat moterims gana svarbus automobilio amžius ir spalva.

Jis įsitikinęs, kad miglotos žinios apie automobilius ir per menkas išmanymas neturėtų daryti esminės įtakos sprendimui, ar pirkti konkrečią transporto priemonę. Tiesiog, tą procesą geriau atlikti padedant pažįstamam specialistui arba virtualiosiose platformose, kur kiekvienas pirkėjui patikęs modelis yra kruopščiai patikrinimas.

Nors darbo užmokesčio už tą patį darbą skirtumas tarp vyrų ir moterų visoje 27 valstybių Bendrijoje sumažėjo 14 proc., Europos Komisija nori visai pašalinti šį skirtumą įvesdama reikalavimą viešai skelbti darbo užmokesčio dydį.

„Vienodam darbo užmokesčiui jums reikia skaidrumo. Moterys privalo žinoti, ar jų darbdaviai elgiasi su jomis vienodai“, – sakė EK pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).

Nuo savo susikūrimo 1957 metais Europos Sąjunga siekė panaikinti lyčių nelygybę darbo užmokesčio pagrindu, bet dešimtmečius pažanga buvo lėta. Kalbant apie teisę gauti pensiją, per pastaruosius 30–40 metų skirtumas tarp moterų ir vyrų gaunamų pensijų tebesudaro 30 procentų.

Darbo užmokesčio sąlygos ir dydžiai Europoje seniai gaubiami paslapties, o tai trukdo kovoti su nevienodu darbo užmokesčiu vyrams ir moterims bei apsunkina galimybes reikalauti teisingo atlygio už tą patį darbą.

Europos Komisija siekia išgyvendinti tokią praktiką.

„Darbdaviai turi tapti skaidresni skelbdami savo darbo užmokesčio politiką. Daugiau jokių dvigubų standartų, jokių pasiteisinimų“, – sakė Komisijos vicepirmininkė Vera Jourova.

Pernai Europos profesinių sąjungų konfederacija, remdamasi ES statistikos tarnybos duomenimis, nurodė, kad esant dabartinei pažangai, moterims dar prireiks 84 metų, kad jos sulauktų vienodo atlygio su vyrais.

Komisija siūlo, kad darbdaviai būtų įpareigoti pateikti informaciją apie pradinį darbo atlygį skelbimuose apie atsilaisvinusias darbo vietas ir dar prieš darbo pokalbį. Jo metu darbdaviams nebūtų leidžiama klausti kandidato apie jo ankstesnes darbo pajamas.

Darbuotojams būtų leidžiama klausti darbdavio, koks yra vyrų ir moterų, dirbančių tą patį darbą, vidutinis darbo užmokestis atitinkamose grupėse.

Siekiant padidinti spaudimą didelėms bendrovėms siūloma, kad daugiau nei 250 darbuotojų turinčios įmonės skelbtų informaciją apie darbo užmokesčio dydžių vyrams ir moterims skirtumą.

Jeigu moterų darbų užmokestis ir toliau liktų mažesnis, Komisija siekia, kad moterys galėtų atsikovoti savo dalį, o pareiga pagrįsti savo poziciją įrodymais tektų darbdaviams, o ne iššūkį jiems metusioms moterims.

Šis pasiūlymas bus svarstomas Europos Parlamente ir toliau nagrinėjamas ES valstybėse.

Pranešimas apie siekį vienodą darbo užmokestį už tą patį darbą moterims ir vyrams paskelbtas artėjant kitą pirmadienį minimai Tarptautinei moters dienai.

ES pabrėžė, kad pandemija moteris ir vyrus veikia nevienodai. Dėl uždarytų mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų daugumai moterų prie jų įprasto darbo krūvio prisidėjo daugiau namų ruošos darbų.

„COVID-19 pandemija ne tik padidino mūsų visuomenėje buvusią neteisybę ir nelygybę, bet dar veikiausiai sunaikins dešimtmečių moterų pasiekimus, pažangą darbo rinkoje“, – sakė Europos Parlamento pirmininkas Davidas Sassoli (Davidas Sasolis).

I. Šimonytei adresuotame kreipimesi siūloma veikti 6 kryptimis: užtikrinti efektyvias lyčių atotrūkio mažinimo priemones, įgyvendinti aktyvią demografinę politiką, imtis veiksmingų priemonių kovai su smurtu lyties pagrindu, mažinti lyčių atotrūkį profesinėje srityje, įgyvendinti lygybės ir įvairovės politiką, įteisinti partnerystės institutą.

Tarp LSDP kreipimesi įvardintų priemonių – ir siūlymas ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje (dar vadinamą Stambulo konvencija), vykdyti sistemingą smurto prieš moteris ir smurto aplinkoje prevenciją, skirti adekvačių lėšų institucijoms, kurios atsako už pagalbą smurto aukoms.

Taip pat kreipimesi siūloma užtikrinti efektyvias lyčių atotrūkio mažinimo priemones: stiprinti lyčių lygybę skatinančią įstatymų bazę, įtvirtinti lyčių atotrūkį mažinant valstybės biudžeto formavimą, įteisinti neperleidžiamą dalį vaiko priežiūros atostogų abiem tėvams.

Pagal lyčių lygybės indeksą, Lietuva Europos Sąjungoje užima 22 vietą.

LSDP, be kita ko, ragina praktiškai įgyvendinti lygių galimybių užtikrinimo priemones visose valstybinio sektoriaus įmonėse ir įstaigose.

Kreipimąsi iniciavusi Seimo narė, Lietuvos socialdemokračių moterų sąjungos pirmininkė Orinta Leiputė sako, kad lyčių lygybės srityje įvairiais rodikliais Lietuva vis dar stipriai atsilieka nuo kitų Europos Sąjungos šalių.

„Siekdami kuo labiau sumažinti šį atotrūkį, padidinti lyčių lygybę mūsų šalyje ir užtikrinti svarbiausias ir pamatines žmogaus teises, kuo skubiau turime imtis efektyvių politinių priemonių ir inicijuoti įstatymų pataisas. Todėl valdančiajai koalicijai ir teikiame pasiūlymų paketą, kaip užkirsti kelią tolesniam lyčių nelygybės augimui, sumažinti smurtą artimoje aplinkoje (kuris pandemijos metu tik augo) ir užtikrinti efektyvų lygybės ir įvairovės politikos įgyvendinimą mūsų šalyje“, – pranešime spaudai teigia O. Leiputė.

LSDP kreipimesi į I. Šimonytę pažymima, kad, pagal lyčių lygybės indeksą, Lietuva Europos Sąjungoje užima 22 vietą. Nuo tada, kai buvo pradėtas skaičiuoti minėtas indeksas, lygčių lygybės rodiklis Lietuvoje pagerėjo 0,5 proc., tuo metu Europos Sąjungos vidurkis išaugo iki 5,9 proc.

Statistikos departamento duomenimis, didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis buvo finansinės ir draudimo veiklos įmonėse – 37,3 proc., informacijos ir ryšių – 27,8 proc., žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo – 26,9 proc. Transporto ir saugojimo bei statybos įmonėse moterų vidutinis valandinis bruto darbo užmokestis viršijo vyrų, todėl atotrūkis buvo neigiamas ir sudarė atitinkamai – 10,1 ir – 3,2 proc.

Darbo užmokesčio atotrūkiui įtakos turėjo ne teisinio, o socialinio ir ekonominio pobūdžio veiksniai – vyrų ir moterų skaičiaus pasiskirstymas pagal ekonomines veiklos rūšis, jų profesija, išsilavinimas, amžius, darbo stažas ir kitos priežastys.

Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje, neįskaitant žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės bei viešojo valdymo ir gynybos; privalomojo socialinio draudimo įmonių ir įstaigų, mažėjo visose amžiaus grupėse, nuo 0,2 (jaunesnių nei 25 metų darbuotojų amžiaus grupėje) iki 1,9 procentinio punkto (45-54 metų amžiaus darbuotojų grupėje).

Didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis buvo 35-44 metų amžiaus darbuotojų (19,1 proc.) grupėje, o mažiausias – 55-64 metų amžiaus darbuotojų (10,8 proc.) grupėje.

Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje, neįskaitant žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės bei viešojo valdymo ir gynybos; privalomojo socialinio draudimo įmonių ir įstaigų, 2018 m. sudarė 14 proc.: viešajame sektoriuje – 14,1 proc., privačiajame – 14,2 proc., ir, palyginti su 2017 m., šalies ūkyje sumažėjo 1,2 procentinio punkto: viešajame sektoriuje – 0,1, privačiajame – 1,5 procentinio punkto. Darbo užmokesčio atotrūkio privačiajame sektoriuje sumažėjimui įtakos turėjo 2018 m. spartesni moterų darbo užmokesčio augimo tempai nei vyrų.

Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis Europos Sąjungoje (ES) 2017 m. sudarė 16 proc. ir, palyginti su 2016 m., sumažėjo 0,3 procentinio punkto.

Mažiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis 2017 m. buvo Rumunijoje (3,5e proc.) bei Italijoje ir Liuksemburge (5 proc.), o didžiausias – Estijoje (25,6 proc.) ir Čekijoje (21,1 proc.).

2014 m. pabaigoje atlikta Eurobarometro apklausa parodė, kad beveik visi apklausti europiečiai (94 proc.) sutinka, jog lyčių lygybė yra viena svarbiausių teisių.

Nors apie du trečdalius apklaustų europiečių (68 proc.) pastebi, jog lyčių nelygybė šiandien yra mažesnė nei prieš dešimtmetį, trys iš penkių respondentų (62 proc.) atsakė, jog lyčių nelygybė yra paplitusi jų valstybėje (68 proc. teigiamai į šį klausimą atsakiusių buvo moterys, 57 proc. – vyrai). Lietuvoje beveik pusė apklaustųjų (49 proc.) teigia, jog šalyje paplitusi lyčių nelygybė (iš jų 54 proc. moteriškos lyties respondenčių). Didžiausia dalis žmonių, manančių, jog lyčių nelygybė paplitusi jų valstybėje, gyvena Prancūzijoje (79 proc.), Ispanijoje (76 proc.) ir Švedijoje (72 proc.).

Paprašyti pasirinkti tris socialines nišas, kur su lytimi susiję stereotipai paplitę labiausiai, europiečiai išskyrė profesinę aplinką (51 proc.), reklamos sritį (34 proc.) ir žiniasklaidą (33 proc.). Respondentų nuomone, mažiausiai lyčių nelygybė vyrauja sporto srityje (18 proc.) ir mokykloje (16 proc.). Lietuvių nuomone, socialinė niša, kur su lytimi susiję stereotipai paplitę labiausiai, yra profesinė aplinka (37 proc.), po jos seka žiniasklaida (28 proc.) ir politinės sritys (24 proc.).

76 proc. europiečių ir panaši dalis (72 proc.) lietuvių teigia, jog lyčių nelygybės klausimo išsprendimas Europos Sąjungoje turėtų būti prioritetinis. Vėlgi, didesnė dalis europiečių, į šį klausimą atsakiusių teigiamai, buvo moterys: 79 proc. Europos Sąjungoje bei 75 proc. Lietuvoje. Kaip skubiausiai tvarkomas sritis, kuriose vyrai ir moterys gali susidurti su nelygybe, lietuviai nurodė smurtą prieš moteris (64 proc.), už vienodą darbą moterims mokamą mažesnį atlyginimą (45 proc.), nelygų vyrų ir moterų pasidalijimą namų ūkio darbais (21 proc.).