Likus vos devyniems mėnesiams iki visuotinių rinkimų nė vienas iš kandidatų nelaikomas aiškiu favoritu užimti septynis dešimtmečius Vokietijos politinėje arenoje dominuojančios partijos pirmininko postą.    

Šio posto siekia trys politikai, tačiau jiems sunkiai sekėsi suspindėti per savo kampanijas, aptemdytas neslopstančios COVID-19 pandemijos.  

Šeštadienio balsavimas gali atvesti prie dramatiško atitolimo nuo konsensuso ir kompromiso politikos, kurią propagavo A. Merkel, po rugsėjo visuotinių rinkimų planuojanti pasitraukti iš politinės scenos.

Tarp kandidatų užimti CDU pirmininko postą yra kanclerės sąjungininkas Arminas Laschetas - Šiaurės Reino-Vestfalijos, daugiausiai gyventojų turinčios Vokietijos žemės, premjeras.

Tačiau viešosios nuomonės apklausose jis atsilieka nuo A. Merkel ilgamečio varžovo konservatoriaus Friedricho Merzo, leidusio aiškiai suprasti, jog norėtų padėti tašką kanclerės erai.  

Trečias kandidatas – užsienio reikalų ekspertas Norbertas Rottgenas – viešosios nuomonės apklausose žengia koja kojon su A. Laschetu.

Ant kortos pastatyta daug – kai kurie apžvalgininkai šeštadienio balsavimą vadina antru pagal svarbą šiais metais po rugsėjo 26 dieną numatytų visuotiniu rinkimų.  

Didelė tikimybė, kad šeštadienį laimėjęs politikas ves A. Merkel konservatorius į rinkimus ir galbūt taps jos įpėdiniu, kai kanclerė po 16 metų valdžioje paliks postą.  

Tačiau pandemija taip pat sumaišė kortas, todėl neatmestina, kad kažkam kitam pavyks užsitikrinti išsvajotą konservatorių „kandidato į kanclerio postą“ statusą ir vesti juos į rinkimus.

Agentūra „Kibris“ skelbia, jog už visišką Kipro turkų ir Turkijos politikos vienybę pasisakantis E. Tataras sulaukė 51,7 proc. rinkėjų palaikymo, taip įveikdamas 72 metų politikos veteraną Mustafą Akincį (Mustafą Akindžį), pasisakantį prieš Turkijos pastangas dominuoti sprendžiant salos reikalus.

M. Akincis sulaukė 48,3 proc. rinkėjų palaikymo, o aktyvumas rinkimuose siekė 67,3 procento.

E. Tatarą su pergale rinkimuose, kurie vyko regione padidėjus įtampai tarp Graikijos ir Turkijos, nesutariančių dėl teisių į energijos išteklių telkinius Viduržemio jūros rytinėje dalyje, suskubo pasveikinti Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas).

„Savo ir Turkijos žmonių vardu sveikinu poną E. Tatarą, išrinktą Šiaurės Kipro turkų respublikos prezidentu. Turkija ir toliau dės visas įmanomas pastangas, kad apgintų Kipro Turkijos žmonių teises“, – pabrėžė Turkijos prezidentas.

Šiaurės Kipro turkų respublika buvo įkurta 1974 metais, Turkijai pasiuntus savo pajėgas į šią Viduržemio jūros salą po perversmo, surengto Kipro prijungimo prie Graikijos šalininkų. Šiaurinį salos trečdalį užimantis darinys pripažįstamas tik Turkijos ir kariniu požiūriu yra priklausomas nuo Ankaros. Tarptautinės bendruomenės pripažįstama Kipro vyriausybė valdo likusią salos dalį.

JT beveik penkis dešimtmečius rėmė pastangas iš naujo suvienyti Kiprą ir suformuoti federacinę valstybę, bet iki šiol tokie užmojai nebuvo sėkmingi.

„Nebuvo labai netikėta, nes mane juk ir iškėlė absoliuti dauguma skyrių, ir antras dalykas, aš, bendraudamas su mūsų partijos nariais vistiek tam tikrą nuojautą turėjau, kad žmonės nori pradėtų darbų tęstinumo“, – BNS šeštadienį sakė G. Paluckas.

Anot jo, naujoje kadencijoje bus siekiama susigrąžinti prarastas pozicijas.

„Turime grįžti į pergalių kelią Seimo rinkimuose pirmiausia, turime atgauti prarastas pozicijas, bet iki to mes dar turime keletą slenksčių – prezidento ir Europos Parlamento rinkimus. Tiems dalykams reikia šiek tiek laiko“, – teigė politikas.

G. Paluckas pripažino, kad partija šiuo metu neturi tvirtos atramos didžiuosiuose miestuose, tačiau, tai, anot jo, dešimtmečio rezultatas.

Dėl to politikas daug dėmesio žada skirti partijos tvirtėjimui ir augimui. Anot jo, po Europos Parlamento rinkimų partija ruošis į tūkstančio miestų turą – taip bus siekiama „užauginti rėmėjų ir palaikytojų ratą.“

Socialdemokratų partija šiuo metu neturi savo atstovų Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybėse.

„Didžiųjų miestų rezultatai nėra vienos dienos ar nakties darbas. Tai dešimtmečio nuoseklus smukimas. Ir taip, mes turime tą problemą ir privalome ją išspręsti“, – sakė G. Paluckas.

„Tai užduotis ne tik partijos pirmininkui, bet ir visiems“, – pridūrė jis.

Rinkimus pralaimėjęs A. Sysas sako, kad jeigu partija pasitikėjo G. Palucku, jis turi padaryti viską, kad pasitikėjimą pateisintų.

„Jeigu bičiuliai pasitiki, jis turi padaryti viską, kad tą pasitikėjimą pateisintų. Aš manau, kad nešvaistys laiko tuščiai, o dirbs, nes gresia dideli Seimo rinkimai. Po to gali būti ne kokie reikalai, jeigu blogai pasirodysim“, – BNS sakė A. Sysas.

„Dabar dar reikia pirmiausiai prezidento (rinkimuose – BNS) laimėti antrą turą, po to Europos Parlamente bent jau antrą turą, o po to iškart ruoštis Seimo rinkimams“, – pridūrė jis.

Pirminiais duomenimis, G. Palucką palaikė 90 proc. visų balsavusių, už Seimo LSDP frakcijos seniūno pavaduotoją Algirdą Sysą balsavo 10 proc. partiečių, BNS šeštadienį patvirtino partijos atstovas spaudai Justinas Argustas.

Oficialius rinkimų rezultatus LSDP ketina paskelbti sekmadienį.

Socialdemokratai partijos lyderį rinko praėjus pusantrų metų po skilimo, kai nesutikę trauktis iš valdančiosios koalicijos su „valstiečiais“ partiją paliko dalis Seimo narių ir įkūrė naują partiją – Lietuvos socialdemokratų darbo partiją.

Gegužės 4 dieną planuojamas LSDP suvažiavimas. Jis rinks naują partijos vadovybę – pirmininko pavaduotojus, prezidiumą, valdybą, tarybą, Etikos ir Finansų komisijas.

G. Paluckas socdemams vadovauja nuo 2017 metų.