Rusijos invazija Ukrainoje ir dėl jos Maskvai įvestos tarptautinės sankcijos sutrikdė trąšų, grūdų ir kitų prekių tiekimą iš abiejų šalių, o tai pakurstė nerimą dėl bado pavojaus visame pasaulyje.

Didėjančios degalų ir grūdų kainos dar labiau apsunkina pažeidžiamų šalių padėtį.

AS pirmininkas M. Sallas anksčiau šį mėnesį Sočyje aplankė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kad aptartų šiuos klausimus. Ukrainoje jis tada neapsilankė, bet sakė norįs tai padaryti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį vaizdo ryšiu kreipėsi į AS ir apkaltino Rusiją, kad ji dėl savo blokados laiko Afriką įkaite.

Ukrainiečių užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sakė besitikintis, kad M. Sallo vizitas į Kyjivą padidins spaudimą Rusijai.

„Esu įsitikinęs, kad prezidentas Macky Sallas gali atlikti svarbų vaidmenį kaip dabartinis Afrikos Sąjungos pirmininkas“, – ketvirtadienį Senegalo laikraštyje „Le Quotidien“ paskelbtame interviu sakė D. Kuleba.

Ukraina tikisi suteikti M. Sallui „būtiną objektyvią informaciją, kad būtų sustiprintas Afrikos Sąjungos balsas, ypač prašant Rusijos nutraukti karinę agresiją prieš Ukrainą“, pridūrė jis.

Ukrainos diplomatijos vadovas nenurodė, kada M. Sallas lankysis jo šalyje.

Afrikos vadovai reiškia susirūpinimą dėl sparčiai kylančių grūdų kainų ir Ukrainos uostų blokados poveikio.

M. Sallas taip pat pabrėžė karo poveikį trąšų, kurios kai kuriose Afrikos dalyse yra labai svarbios, tiekimui.

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, keliolika Afrikos šalių, įskaitant Senegalą, yra priklausomos nuo Rusijos ir Ukrainos, iš kurių importuoja bent pusę savo kviečių.

Tačiau Afrikos šalių požiūriai į Rusiją išsiskyrė.

M. Sallas sako, kad siekia išlaikyti savo šalies neutralumą.

Neseniai duodamas interviu prancūzų žiniasklaidos priemonėms „France 24“ ir RFI M. Sallas neigė esąs Rusijos agresijos „bendrininkas“ ir sakė, kad pasmerkė invaziją, pripažindamas, kad egzistuoja agresorius.

V. Putinas priėmė Senegalo prezidentą M. Sallą, kuris šiuo metu pirmininkauja Afrikos Sąjungai, savo rezidencijoje Juodosios jūros kurorte Sočyje per Rusijos karo Ukrainoje 100 dienų sukaktį. Viena svarbiausių jų derybų temų buvo maisto stygius ir grūdų atsargos, dėl karo įstrigusios užblokuotuose Ukrainos uostuose.

„Laikau Vladimirą Putiną įsipareigojusiu ir suvokiančiu, kad ši krizė ir sankcijos kelia rimtų problemų silpnoms ekonomikoms, pavyzdžiui, Afrikos ekonomikoms“, – M. Sallas sakė žurnalistams po tris valandas trukusių derybų.

Jis pridūrė išvykstąs iš Rusijos „labai nuramintas ir labai laimingas dėl mūsų pokalbių“.

V. Putinas, „kalbėdamas apie Ukrainą, sakė mums, kad yra keli būdai eksportui paskatinti“, sakė AS vadovas. Pasak jo, grūdai galėtų būti eksportuojami per per Juodosios jūros Odesos uostą – „kas yra sudėtinga, nes ukrainiečiai turi pašalinti minas“ – arba per Rusijos kontroliuojamą Azovo jūros uostą Mariupolyje.

Vašingtonas ir Briuselis dėl karo Ukrainoje įvedė Maskvai beprecedenčių sankcijų, todėl V. Putinas buvo priverstas ieškoti naujų rinkų ir stiprinti ryšius su Afrikos bei Azijos šalimis.

V. Putinas sakė, kad Maskva pasiruošusi ieškoti būdų išgabenti grūdams, įstrigusiems Ukrainos uostuose, bet reikalavo, kad Vakarų šalys atšauktų sankcijas.

Maskvos karinė kampanija Ukrainoje ir tarptautinių sankcijų Rusijai kruša sutrikdė trąšų, kviečių ir kitų prekių tiekimą iš abiejų šalių, todėl maisto ir degalų kainos šovė aukštyn, ypač besivystančiose valstybėse.

Jungtinės Tautos sako, kad dėl šio konflikto padarinių Afrikai gresia „beprecedentės“ krizės.

„Bado žaidynės“

Tuo metu Ukrainos ambasadorė prie JT penktadienį pareiškė, kad Rusija rengia pasauliui „bado žaidynes“, stengdamasi pavaizduoti, kad Maskvai taikomos sankcijos, o ne Kremliaus invazija į kaimyninę provakarietišką šalį yra maisto produktų eksporto sutrikimų priežastis.

„Rusija pastaruoju metu žaidė bado žaidynes, kad suverstų kaltę Ukrainai dėl ukrainietiškų maisto produktų blokados“, – sakė Ukrainos atstovė JT biure Ženevoje Jevhenija Filipenko.

Pasak jos, Ukrainos pajėgos yra smarkiai motyvuotos ginti savo tėvynę ir kada nors laimės šį karą. Diplomatė taip pat atkartojo kitų aukšto rango Ukrainos pareigūnų raginimus siųsti jų šaliai daugiau ginklų.

„Mes kovojame už Europos ir viso pasaulio laisvę. Taigi, ateinančias 100 dienų mes visi turėsime labai daug darbo“, – sakė J. Filipenko.

Kol kas neaišku, ar daugiausiai balsų surinkę opozicijos kandidatai pripažins tokius rinkimų rezultatus, ar kreipsis į teismą. Anksčiau šią savaitę jie užginčijo neoficialius rezultatus, kad M. Salas su didele persvara laimėjo sekmadienio rinkimus.

Pasak rinkimų komisijos vadovo Demba Kandji (Dembos Kandžio), už prezidentą balsavo 58,27 proc. rinkėjų. Pirminiais duomenimis, pagrindinis opozicijos kandidatas Idrissa Seckas (Idrisa Sekas) surinko 20,5 proc. balsų, o Ousmane Sonko (Usmanė Sonko) – 15,67 procento.

Iš karto po oficialaus rezultatų paskelbimo opozicija numatė surengti spaudos konferenciją. I. Secko atstovo ketvirtadienį skelbiant rezultatus nebuvo.

57 metų M. Sallas rinkimų kampanijoje minėjo savo kaip valstybės vadovo pasiekimus tiesiant kelius ir kuriant naujas darbo vietas. Tuo metu opozicijos šalininkai tvirtina, kad šios jo pastangos naudingos tik nedaugeliui gyventojų šioje Vakarų Afrikos šalyje, iš kur jauni žmonės migruoja į Europą, rizikuodami savo gyvybėmis.

Senegalas jau seniai yra laikomas Vakarų Afrikos demokratijos pavyzdžiu. Rinkimų stebėtojai nepranešė apie jokius rimtus sekmadienio rinkimų pažeidimus.

Tačiau šių metų rinkimus temdo kaltinimai, esą prezidentūra sėkmingai blokavo dviejų garsių opozicijos kandidatų dalyvavimą rinkimuose.