Idėja – iš vaikystės
„Brothers Game Factory“ slapyvardžiu pasivadinę kretingiškiai broliai kviečia žaidimo metu pasimatuoti biržos maklerio kostiumą ir prekiauti akcijomis arba tapti holdingo savininku ir dominuoti rinkoje. Šiame finansų strategijos žaidime metami kauliukai lemia tik 5 proc. sėkmės, daug svarbesnė yra žaidėjo finansinė strategija ir pinigų valdymas.
J. Leščiauskas pasakoja, kad žaidimo idėja kilo visai netikėtai, besikalbant su Egidijumi. Broliai prisiminė vaikystėje pačių susimeistrautą į „Monopolį“ panašų žaidimą. Juokais pasvarstė – o kas, jei dabar pabandytų sukurti savo stalo žaidimą ir jį pasiūlytų tokių pramogų gerbėjams? Prie idėjos vystymo prisijungus ir vyriausiam broliui Audriui, galiausiai gimė žaidimas „Mad Market“.
„Iš pradžių galvojome sukurti ką nors panašaus į vaikystėje pačių pasidarytą žaidimą, kuriame žaidėjai keliauja langeliais, perka ir parduoda įmones. Tačiau vėliau kilo idėja žaidime taip pat suteikti galimybę prekiauti akcijomis, investuoti. Pats domiuosi rinkų judėjimu. Tad norėjosi sukurti edukacinio pobūdžio žaidimą, kuris finansų rinkomis nesidominčius žaidėjus galėtų supažindinti su jų veikimu ir parodyti, kad viskas ne taip jau sudėtinga, – atskleidžia J. Leščiauskas. – Žinoma, žaidime pateikiamas rinkų veikimo principas nėra 100 proc. realus, tačiau išties artimas realybei.“
J. Leščiausko asmeninio archyvo nuotr.
Pasak pašnekovo, brolių sukurto žaidimo tikslas yra surinkti tam tikrą skaičių pergalės taškų. Šiuos taškus žaidėjai renka įsigydami prabangos prekių, pavyzdžiui, limuziną, privatų lėktuvą ar pan. Surinkus reikiamą skaičių pergalės taškų, žaidimas laimimas. Tačiau juos surinkti ne taip jau paprasta.
„Neapgalvotai įsigijus prabangos prekę, žaidėjas netenka apyvartinių lėšų, o tada tampa sunku judėti rinkoje. Lygiai taip pat pavojinga nieko nepirkti ir laikyti daug grynųjų pinigų, nes įvykusi rinkos ar asmeninė krizė gali juos visus sudeginti. Todėl žaidimas moko protingai paskirstyti finansus: dalį savo turto turėti grynaisiais pinigais, dalį – akcijomis, dalį – pergalės taškais, artinančiais prie laimėjimo, – paaiškina J. Leščiauskas. – Tiesa, reikėtų nepamiršti, kad čia – tik žaidimas. Kartais jį laimėję žaidėjai įsivaizduoja, kad dabar jau viską žino apie finansų rinkas. Nors žaidimas artimas realybei, realiame gyvenime viskas yra kiek kitaip.“
Užtruko pusantrų metų
Pasak pašnekovo, „Mad Market“ žaidimas yra gana unikalus. Broliams dar neteko matyti kito žaidimo, veikiančio pagal tokią mechaniką. Dažniausiai finansų strategijos žaidimai būna ganėtinai sudėtingi ir reikalaujantys ilgo taisyklių nagrinėjimo. Brolių sukurto žaidimo taisyklės yra gana paprastos, bet kartu – nenuobodžios.
Pasak J. Leščiausko, žaidimą gali žaisti visi – tiek vaikai nuo 10 metų, tiek suaugusieji. Jis tikrai neskirtas tik finansų rinkų veikimą puikiai išmanantiems žaidėjams. Žaidimą jau pamėgo ir paties J. Leščiausko dvylikos ir penkiolikos metų sūnūs Emilijus ir Dovydas, dažnai jį žaidžiantys su klasės draugais. Svarbu ir tai, kad žaidimą galima sužaisti per dvi tris valandas. Tuo jis skiriasi nuo kitų panašių žaidimų, kuriuos tenka žaisti išties ilgai.
Kartais jį laimėję žaidėjai įsivaizduoja, kad dabar jau viską žino apie finansų rinkas. Nors žaidimas artimas realybei, realiame gyvenime viskas yra kiek kitaip.
Pašnekovas pasakoja, kad žaidimo kūrimo procesas, skaičiuojant nuo pirmosios idėjos, užtruko apie pusantrų metų. Kurti žaidimus nėra pagrindinis brolių darbas, tad šiam tikslui jie skirdavo laisvalaikį, dažniausiai – savaitgalius. Dideliu pranašumu tapo tai, kad broliai gyvena netoli vienas kito. Tad, kilus naujai idėjai, būdavo paprasčiau visiems bent trumpam susiburti ir ją aptarti.
Konsultavosi su profesionalais
Kadangi pats J. Leščiauskas domisi finansų rinkomis, žaidimas buvo sukurtas specialiai nesikonsultuojant su finansų ekspertais. Tačiau broliai patarimų kreipėsi į profesionalius stalo žaidimų žaidėjus.
Kūrybos proceso metu jie lankėsi Kaune veikiančiame stalo žaidimų klube „Offline Game Club“ ir paprašė profesionalių žaidėjų jį sužaisti. Iš profesionalų lūpų jie gavo neįkainojamų patarimų.
„Kurdami žaidimą stengėmės jį išbandyti su kuo daugiau nepažįstamų žmonių. Artimieji gali kritiką kiek sušvelninti, neišdrįsti įvardyti žaidimo trūkumų, tad kreipėmės į stalo žaidimų profesionalus. Labai gerai, kad tai padarėme, nes vienas Kauno stalo žaidimų klubo narys per dešimt minučių pamatė vieną baisiausių klaidų, kurios vos nepalikome galutiniame žaidimo variante. Jis iškart pastebėjo, kad rinkos prognozės žaidime nesąžiningai kartojasi. Nepagalvoję buvome padarę lyginį žaidimo langelių skaičių, tad pirmajam, trečiajam ir penktajam žaidėjui visada būtų tekusios neigiamos prognozės, o antrajam, ketvirtajam ir šeštajam – tik teigiamos“, – atskleidžia pašnekovas.
Klaidą pastebėjęs žmogus – rimtas matematikas – pasisiūlė išskaičiuoti modelį, kaip reikėtų išdėstyti langelius, kad prognozės nesikartotų tam pačiam žaidėjui.
„Jau kitą dieną jis mums atsiuntė visas formules, kaip tai turėtų atrodyti. Esame labai dėkingi klubui, kad leido mums parodyti savo žaidimą ir padėjo laiku ištaisyti grubią klaidą“, – džiaugiasi žaidimo kūrėjas.
Žaisti – šeimos tradicija
J. Leščiauskas pastebi, kad neretai į stalo žaidimus žvelgiama tiesiog kaip į linksmą pramogą. Kartais netgi manoma, kad jie skirti tik vaikams ir paaugliams. Pašnekovo teigimu, toks laiko leidimo būdas yra ne tik smagus, bet ir teikia didelę naudą – atpalaiduoja, numalšina susikaupusią įtampą, padeda po sunkios darbo dienos sugrįžti į save.
„Šiandien daug žmonių vakarais bando atsipalaiduoti žiūrėdami televiziją ar žaisdami internetinius žaidimus. Vis dėlto pora valandų, praleistų prie žaidimo lentos su draugais ar šeimos nariais, veikia šimtus kartų geriau. Pastebėjau, kad po gero žaidimų vakaro net miegoti kokybiškiau, ramiau“, – šypsosi jis.
Todėl pašnekovas dažną savaitgalį su žmona, vaikais ir broliais rengia linksmus žaidimų vakarus. „Kartais šeštadieniais tenka dirbti. Jei grįžęs namo neturiu daug jėgų, su šeima bent jau sužaidžiame šachmatais ar UNO kortomis. Tai yra mūsų tradicija“, – atskleidžia J. Leščiauskas.
Planuose – naujas kūrinys
Šiuo metu broliai Leščiauskai kuria naują žaidimą. Tad visi per savaitę susitinka bent du tris kartus ir drauge testuoja naująjį kūrinį. Broliai tikrina, kaip veikia žaidimo mechanika, ieško galimų klaidų.
J. Leščiausko asmeninio archyvo nuotr.
„Naujo žaidimo kūrimas mums jau tapo darbu, į kurį žvelgiame labai rimtai. Tačiau, kai tik turime laisvą savaitgalį, susirenkame smagiai pažaisti ir senų, jau žinomų žaidimų“, – sako J. Leščiauskas.
Pašnekovas pasakoja, kad šiuo metu broliai tobulina du naujus žaidimus. Tas, kurį ištobulins pirmąjį, pasirodys dar šiais metais. Vienas šiuo metu kuriamų žaidimų yra strateginis, karinės tematikos, o kitas – paprastesnis, momentinis, kurį galima sužaisti per 10 minučių. Pastarojo idėja kilo prisiminus vaikystėje tėčio broliams sukonstruotą žaidimą.
„Idėjų kol kas mums tikrai netrūksta, tik spėk suktis, šypsosi pašnekovas. – Tikimės, kad taip ir išliks. Esame įstoję į Lietuvos žaidimų kūrėjų asociaciją, tad dažnai pasikalbame su kolegomis. Jie sako, kad pagrindine problema greitai tampa idėjų trūkumas. Laimė, jomis esame apsirūpinę bent metams į priekį. Ką gali žinoti – galbūt žaidimų kūrimas vieną dieną taps pagrindine mūsų veikla?“
