– Pradėkime nuo paprasčiausios tvarkos. Žmonės dirba, moka mokesčius. Ką daryti susirgus?
– Susirgus arba net nelaukiant, kol susirgsite, reikėtų pateikti prašymą „Sodrai“ ligos išmokai skirti.
– Kodėl nelaukti, kol susirgsi?
– Pakanka tą prašymą pateikti vieną kartą gyvenime ir jis galios visiems ateitiems atvejams, galios dar ir 12 mėnesių atgal. Bet jei jo nepateiksite, tai ligos išmokos negausite. Kadangi „Sodra“ paprasčiausiai nematys, į kokią sąskaitą pervesti pinigus.
– Tai jei sirgome, tarkime, praeitą vasarą, vis dar galime pretenduoti į išmoką?
– Taip, išmoką dar galima gauti, bet jei neviršysite būtent to vienų metų termino. Taigi svarbu, kaip ir sakiau, bet kuriuo metu, tiesiog prisėdus prie kompiuterio arba užsukus į „Sodros“ skyrių tą prašymą pateikti. Tada jis bus, jis galios ir ligos išmoka jau bus skiriama automatiškai, kai gydytojas išrašys nedarbingumo pažymėjimą. Kadangi būtent gydytojo išrašytas nedarbingumas yra tas pagrindas, įrodymas, kad žmogus serga, laikinai nedarbingas, prarado dalį pajamų ir jam priklauso ligos išmoka.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kokią dalį darbo pajamų ligos išmoka padengia?
– Na, toks oficialus skaičiavimas ir tie duomenys, kurie yra pateikiami, tai 62 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio. Skaičiuojama pagal atitinkamus mėnesius. Pavyzdžiui, jei žmogus susirgo gruodį, tai skaičiuojama kokios buvo jo draudžiamosios pajamos rugpjūtį, rugsėjį ir spalį, išvedamas tų pajamų vidurkis. Kompensuojamasis uždarbis tai reiškia ir darbo pajamos, ir gali būti socialinio draudimo išmokos, nuo kurių mokamos taip pat socialinio draudimo įmokos t. y. ligos, vaiko priežiūros arba nedarbo išmokos. Visos tos pajamos, kurias žmogus tais mėnesiais turėjo, yra sumuojamos ir ligos išmokos dydis yra 62 proc. nuo tų kompensuojamų pajamų, tačiau tai yra dydis ant popieriaus. Tai grubiai sakytume, kad gaudamas ligos išmoką, žmogus gauna apie 80 proc. savo atlyginimo į rankas.
– O priklausomai nuo to, ar tai yra individuali veikla, ar standartinė darbo sutartis, kaip varijuoja šios išmokos? Ar yra skirtumas?
– Dydžių skirtumų iš esmės nėra. Kiekvieno žmogaus ligos išmoka skiriasi, kadangi apskaičiuojama būtent pagal jo pajamas. Bet individualią veiklą vykdantys žmonės taip pat moka ligos socialinio draudimo įmokas ir gauna išmokas, ir jos jiems priklauso. Tačiau savarankiškai dirbantys žmonės patys moka tas įmokas ir patys apie jas informuoja. Tai jei dirbdamas pagal darbo sutartį, žmogus tiesiog pasirašo darbo sutartį su savo darbdaviu, apie viską vėliau „Sodrą“ informuoja darbdavys – kiek žmogus uždirbo, kad jis buvo draustas, kad mokėjo įmokas ir išmoka jam priklauso. Savarankiškai dirbantis žmogus tai privalo padaryti pats. Dažnai yra taip, kad žmonės, dirbdami savarankiškai, deklaruoja pajamas kartą per metus – gegužės mėnesį, kai deklaruoja savo pajamas VMI, tuomet sumoka įmokas „Sodrai“. Ir tik tuomet „Sodra“ mato, kad tas žmogus įmokas mokėjo, kad jam išmoką galima paskaičiuoti. Tai, vėlgi, jeigu žmogus dirba savarankiškai, susirgo gruodį, bet savo pajamas už šiuos metus deklaruos tik kitų metų gegužę, tai ir išmoką, tikėtina, jis gautų ne dabar, o tik birželį. Ir kad taip neatsitiktų, įmokas reiktų mokėti kiekvieną mėnesį. Jei žmogus būtų sumokėjęs tas įmokas iki lapkričio pabaigos, gruodį susirgęs jis jau ligos išmoką gautų iškart.
– Tai kaip gi ligos išmokos dydis varijuoja? Nuo–iki daugmaž, ko galima tikėtis?
– Na, išmokos apskaičiuojamos kiekvienam individualiai. Yra nustatyti tokie maksimalūs ir minimalūs dydžiai. Ir net jei žmogaus pajamos yra mažesnės ir netraukia to minimalaus dydžio, jis vis tiek gaus tą minimalų. Tai minimalus šiuo metu yra 231 euras per visą mėnesį arba 11 eurų per dieną. Ir maksimalus yra 2500 eurų maždaug per mėnesį ir 118 per dieną. Ir net jei žmogaus pajamos yra didesnės, tai didesnės išmokos jis jau negautų. Bet tokia standartinė vidutinė ligos išmoka šiuo metu yra maždaug 44 eurai per dieną. Tai nei tie maksimalūs, nei minimalūs dydžiai nevyrauja, daugiau toks viduriukas.
