Jis sako neabejojantis, kad Vakarai taip pat privalo Rusiją atjungti nuo tarptautinių tarpbankinių pavedimų sistemos SWIFT.

Ekonomistas primena, kad tokia priemonė 2012 metais buvo priimta Irano atžvilgiu, kuomet pasirodė įrodymų, jog ši Artimųjų Rytų valstybė ir toliau tęsia branduolinę programą ir siekia sau sukurti branduolinį ginklą.

„Prisiminkime Irano istoriją. Iranas planavo kurti ginklą. Jį atkirto nuo visko. Atkirto nuo SWIFT, naftos embargas. Šalis prarado 30 proc. savo pajamų tą pačią dieną. Tai čia būtų realiai veikiančios sankcijos“, –  LRT televizijai kalbėjo M. Dubnikovas.

Vis tik, ekonomistas pažymi, kad iniciatyvą atjungti Rusiją nuo SWIFT pirmiausiai blokuoja Berlynas.

„Bet turime kolegas. Turime vokiečius, kurie turi santykius su rusais. Jeigu vokiečius kažkaip įtikintume, greičiausiai italams, vengrams ar tuo labiau Kiprui tos drąsos nebūtų tiek daug“, –  mano jis.

„Vokiečiai importuoja 50 proc. daugiau dujų iš Rusijos. Jiems yra reali baimė, kad reikės galbūt šiek tiek pašalti ar iš Amerikos nusipirkti šiek tiek brangesnių dujų, kurių tikrai pasaulyje netrūksta“, –  aiškino analitikas.

Vis tik, M. Dubnikovas akcentavo, kad Europos valstybėms teks suvokti, kad karo sąlygomis už sankcijas reikės susimokėti ir joms.

„Tai reiškia informuoti gyventojus, kad mes esame karo situacijoje. Kainuos viskas brangiau, bet mes mokėsime už savo laisvę ir už Ukrainos laisvę“, –  tvirtino finansų analitikas.

ELTA primena, kad ES lyderiai ketvirtadienį vykusiame nepaprastajame viršūnių susitikime susitarė dėl „didžiulių ir sunkių padarinių“ Rusijai už jos invaziją į Ukrainą, nusitaikydami į pagrindinius jos ekonomikos sektorius.

Sankcijos apima finansų, energetikos ir transporto sektorius, dvejopo naudojimo prekes, taip pat eksporto kontrolę ir eksporto finansavimą, vizų politiką, papildomų Rusijos asmenų įtraukimą į sąrašą ir naujus tokio įtraukimo kriterijus.

Sankcijos įsigalios, kai bus parengti ir oficialiai valstybių narių patvirtinti teisiniai dokumentai paskelbti oficialiame ES leidinyje. Tikimasi, kad tai įvyks jau penktadienį.

Tačiau naujajame sankcijų pakete nėra įtraukta priemonė atriboti Rusiją nuo tarptautinės tarpbankinių mokėjimų sistemos SWIFT.

Penktadienį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergi taip pat patvirtino, kad Europos Sąjunga susitarė įšaldyti Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo turtą.

Tuo metu JAV ketvirtadienį Rusijai įvestos griežtos sankcijos apima platų spektrą ir nukreiptos sužlugdyti jos finansų ir technologijų sektorius, taip pat nubausti šalies elitą. Naujos sankcijos nukreiptos į du didžiausius Rusijos bankus, kurie bus atkirsti nuo sandorių JAV doleriais, o valstybinė energetikos milžinė „Gazprom“ ir kitos didžiosios bendrovės negalės pritraukti finansavimo Vakarų rinkose.

Be to, sąjungininkės įvedė aukštųjų technologijų prekių eksporto kontrolę, žlugdysiančią Rusijos gynybos ir kosmoso sektorių, Vašingtonas taip pat įtraukė daugiau pavardžių į Rusijos oligarchų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą.

Kiek mažiau nuostolių patyrė kiti tu švedų bankai „Swedbank“ ir „Nordea“. Tačiau neatmetama galimybė, kad dėl šio skandalo gali kristi visuomenės pasitikėjimas visomis finansų įstaigomis.

Finansų sektoriaus ekspertas Mantas Dubnikovas „LRT radijo“ laidoje „Ryto garsai“ sakė, kad nuo krentančios akcijų vertės gali nukentėti ir kai kurie pensijų fonduose pinigus laikantys Skandinavijos valstybių gyventojai, tačiau lietuviams jokie nuostoliai esą negresia.

Anot specialisto, tikėtina, kad Lietuvos pensijų fondai į bendroves, susijusias su skandalų krečiamais bankais, buvo investavę nedaug pinigų, todėl ir nuostoliai bus minimalūs arba jų išvis nebus.

Šiandien tikrai negalima įžvelgti jokios grėsmės lietuvių pinigams.

„Šiandien tikrai negalima įžvelgti jokios grėsmės lietuvių pinigams. Visų pirma indėliai yra išties saugūs, nes Lietuvos bankų sistema stabiliausia nuo pat Nepriklausomybės laikų. Iš kitos pusės, kas liečia privačius pensijų fondus, irgi kažkokių didesnių investicijų greičiausiai nebuvo“, - sakė M. Dubnikovas.

Kaip praneša šalies Investicijų ir pensijų fondų asociacija, pensijas fonduose kaupiančius lietuvius saugo šalies įstatymai ir todėl jie šalies gyventojų pinigus privalo gerai paskirstyti ir negali jų investuoti į vieno sektoriaus įmones.

Kad Lietuvos gyventojai gali nukentėti, neigia ir centrinis šalies bankas. Pasak jo, informacijos apie tai, kad Skandinavijos bankų filialai Lietuvoje galėjo būti susiję su pinigų plovimu nėra, todėl gyventojai turėtų jaustis saugūs.

Tą tvirtina ir Lietuvos banko atstovas Andrius Škarnulis. Anot jo, Lietuvos bankas neturi jokių duomenų, kad šalyje veikiantys fondai galėjo būti investavę dalį pinigų į sukčiavimu kaltinamus skandinavų bankus.

Kaip skelbė ELTA, Švedijos televizijos kanalo SVT tyrimas parodė, kad milijardai kronų buvo išplauti per „Swedbank“ ir „Danske Bank“ filialus Baltijos šalyse, konkrečiai - Estijoje. SVT žurnalistai teigia susipažinę su dideliu paketu įslaptintų dokumentų dėl pervedimų tarp dviejų bankų klientų 2007-2015 metais. Tarp šių klientų - pašto bendrovės su juridiniais adresais Didžiojoje Britanijoje ir kompanijos be kontaktinių duomenų, nevykdančios jokios veiklos. Informacija apie tai pasirodė trečiadienį.

Švedijos finansų inspekcija (FI) pareiškė, kad žiniasklaidos reportaže išsakyti kaltinimai „Swedbank“ yra labai rimti. FI tikino, kad televizijos SVT reportaže atskleista informacija patvirtino grėsmę, kad Švedijos bankais buvo naudojamasi plaunant pinigus, tačiau „Swedbank“ atveju pinigų plovimo mastas buvo kur kas mažesnis nei „Danske Bank“.