„Ką mes pastebime, kad daug drąsiau kreipiasi (pagalbos – BNS) ir išsilaiko. Turime įvairių terapijų, jos yra tęstinės – po septynis–dešimt susitikimų, išsilaiko žmonės. Anksčiau būdavo, kad jie ateina, iškrenta, negrįžta, neinformuoja, o dabar tokio stabilumo yra“, – šią savaitę BNS sakė psichologas.

Anot M. Jeršovo, 2022 metais pradėjus teikti pagalbą, organizacijoje veikė viena terapinė grupė, į ją galėjo užsiregistruoti apie 10–12 žmonių. Dabar grupių skaičius išaugo iki penkių.

Taip jis kalbėjo Rusijai prieš daugiau nei dvejus metus pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą ir daliai jos piliečių pasitraukus į Lietuvą.

Psichologo teigimu, į organizaciją psichologinės pagalbos kreipėsi dešimtimis daugiau žmonių nei užpernai.

„Mes dabar tikrai, pavyzdžiui, turėjome ir vaikų stovyklą – iškart surinkome žmones, turime terapiją su šunimis – iškart surinkome žmones, per pirmą dieną“, – kalbėjo M. Jeršovas.

Jis taip pat pridūrė, kad padaugėjo ir besiregistruojančiųjų į individualias konsultacijas.

Atsparumas reiškia jausti įvairius jausmus, bet sugebėti juos atlaikyti ir atsitiesti.

Pasak M. Jeršovo, organizacijoje išaugo ir psichologų poreikis, jų pasamdoma daugiau.

Psichologo teigimu, pagalbos į organizaciją kreipiasi 30–50 metų ukrainiečiai, daugiausia moterys.

Anot M. Jeršovo, ukrainiečiai per konsultacijas kalba apie karą, netektis, kaltę.

„Karo tema išlieka, nes tie žmonės gyvena kare. Jų giminaičiai, jie yra tuose „Telegram“ kanaluose, žino, kada atskrenda bombos, kurį namą nuvertė“, – sakė psichologas.

Specialistas teigė konsultacijų metu siekiantis ugdyti ukrainiečių atsparumą.

„Atsparumas reiškia jausti įvairius jausmus, bet sugebėti juos atlaikyti ir atsitiesti“, – sakė jis.

„Mes su tuo žmogumi ir kalbame: tau yra blogai, tau tikrai yra sunku, tu dabar jautiesi blogai, tu patiri stiprų nerimą ir tai yra normalu, suprantama“, – pridūrė M. Jeršovas.

Šiuo metu Lietuvoje gyvena beveik 60 tūkst. ukrainiečių.