– Ar jus vis dar nustebina kontrabandininkai ir jų beribė išmonė, pavyzdžiui, toks numerių keitimo mechanizmas?

– Iš tiesų reikia pripažinti, kad kontrabandininkai labai išmanūs ir kaskart sugalvoja kažką naujo. Tačiau dėl numerių keitimo mechanizmo, tai – ne pirmas toks kartas, bet pakankamai išmanu.

– Koks atvejis jus nustebino labiausiai?

– Tokie automatiniai numerių keitimai arba tos pačios kontrabandos išmoningas supakavimas į sunkiai įsivaizduojamas talpas, pavyzdžiui, skalbimo miltelius, tikrai vis dar nustebina. Arba cigarečių pakuotes suslepia neįtikėtinose vietose. Kai pagalvoji, reikia skirti nemažai laiko, kad sukonstruotų vadinamą karstą, į kurį sudėtų kelis pakelius cigarečių. Matome, kad kontrabandininkai įdeda labai daug pastangų, jog paslėptų nelegaliai vežamas cigaretes nuo pareigūnų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Daugeliu atvejų jau turbūt užsimerkę pasakytumėte, kur ieškoti paslėptų kontrabandinių prekių?

– Nors kontrabandininkai išmanūs, bet mes tikrai žinome tas dažniausiai pasikartojančias vietas. Jeigu kalbėtume apie transporto priemonių ertmes, jų yra labai daug. Pavyzdžiui, krovininiuose vilkikuose dažniausiai slepiama stoge. Padaro dvigubą stogą, dugną ar sieneles. Vizualiai atrodo, kad transporto priemonė yra tuščia, nors realiai ji – slėptuvė, kurioje gali tilpti keli šimtai dėžių. Kitose transporto rūšyse vėlgi yra skirtingi slėpimo būdai. Kaip minėjau, yra padaromi tam tikri vadinami karstai, imitacija, kad neva pilnas vagonas birių krovinių, o ten iš tiesų sukonstruoti atitvarai, į kuriuos sudedama keli šimtai dėžių, o ant viršaus  supilami tie patys birūs kroviniai. Atrodo, kad iki jų prieiti neįmanoma.

Naivu būtų tikėtis, kad visa kontrabanda užkardoma. Statistiškai užkardoma tik apie 10 proc. mėginimų pergabenti kontrabandą.

 

– Kontrabandininkai turbūt pasitelkia ir dronus. Ar oru gabenamą kontrabandą sunkiau susekti, ar tai pro jus vis tiek nepraslysta?

–  Tokiu būdu kontrabandininkai gabena per vadinamą žaliąją zoną, ten, kur nėra muitinės ir valstybės sienos apsaugos postų . Ir – ne tik dronais, bet ir upe plaustais ir kitais būdais.

– Kažkada pasieniečiai buvo kalbėję apie tuos greitaeigius katerius, greitai atplaukiančius iš Rusijos ar Baltarusijos. Ar pavykdavo visus juos užkardyti?

– Naivu būtų tikėtis, kad visa kontrabanda užkardoma. Statistiškai užkardoma tik apie 10 proc. mėginimų pergabenti kontrabandą.

– Ar pareigūnai dažnai pasitelkia šunis?

– Taip, pasitelkiama, tačiau dažniau narkotikų, o ne cigarečių paieškai.

– Ar stebite, kad suaktyvėjo narkotikų kontrabanda?

– Lietuvos muitinė irgi pradeda nemažai, net iki keliasdešimt, ikiteisminių tyrimų per metus. Tačiau tai yra mažesnės siuntos. Tiesiog internetinėse parduotuvėse asmenys užsisako nedidelius kiekius. Dažnai jie traktuoja, kad tai skirta asmeniniam vartojimui. Ir nedideliais kiekiais jie sistemingai parsisiunčiami. Jei pavyksta užkardyti tokius bandymus atsiųsti į Lietuvą narkotinių medžiagų, už tai išties gresia didelė atsakomybė – netgi iki dešimties metų.

„Nuo 2010 metų, kai buvo maksimalus išaugimas nelegalios rinkos, kuri sudarė 42 proc., daugelį metų turėjome tendenciją, kuri buvo pozityvi ir, kaip sakau, gerąja prasme pasiekėme „dugną“ 2018 metais – pasiekėme 16 su trupučiu procentų. Dabar, paskutinius pusantrų metų, šiek tiek nelegali rinka auga“, – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) diskusijoje sakė jis.

M. Kaušilo teigimu, nors šiuo metu tiksliai įvardinti, kokią dalį rinkos sudaro nelegalus tabakas, yra sudėtinga, Europos Komisijos (EK) duomenimis, ji gali siekti apie 17 proc.

„Kaip minėjau, atsiliekame šiek tiek nuo Vakarų Europos, tačiau ta tendencija yra į negatyvią poziciją. Jei vertinti EK užsakymu, (...) tai ji sudaro apie 17 proc.“, – teigė Muitinės kriminalinės tarnybos direktorius.

Legalaus tabako gaminių pardavimai, anot jo, lieka stabilūs.

„Legalūs tabako gaminių pardavimai yra daugmaž stabilūs – daug metų buvo vyraujanti tendencija, kad jie augo, paskutiniais metais praktiškai išliko stabili ir nekinta. Tačiau reikia pasakyti, kad tradicinius tabako gaminius, kaip kad įprastas mums cigaretes, dabar kompensuoja netradicinių – taip vadinamų elektroninių, (...) kaitinamojo tabako. Faktiškai taip vertinant būtų galima matyti tam tikrus legalių pardavimų mažėjimus, tačiau mes manome, kad tuos pardavimus kompensuoja kiti, alternatyvūs gaminiai“, – tikino jis.

Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis po Vyriausybės Šešėlinės ekonomikos mažinimo koordinavimo komisijos posėdžio teigė, kad pernai, komisijos skaičiavimu, iš šešėlio ištraukta bent 160 mln. eurų.

Skaičiavimai rodo, kad tabako kontrabanda Lietuvoje didina savo pelną, o šalies biudžetas netenka įspūdingų sumų – per metus iki 77 mln. eurų. Susidaro įspūdis, kad valstybė kontrabandos fronte pasyviai sėdi krūmuose, nors krūmuose turėtų sėdėti nelegalios prekybos organizatoriai ir vykdytojai. Bet jie, regis, net nesiruošia to daryti. Šešėlinės rinkos armija yra atkakli, išradinga, darbšti ir nutrūktgalviškai drąsi. Nejaugi gali būti, kad nusikalstami susivienijimai yra per kietas riešutėlis mūsų valstybės institucijoms?

Tipinis portretas

– Jūsų tarnybos pareigūnai betarpiškai susiduria su kontrabandos gabentojais. Kokia, jūsų pastebėjimais, yra gabentojų motyvacija, skatinanti juos peržengti raudoną liniją – tapti kontrabandininkais? – paklausėme MKT direktoriaus M.Kaušilo.

– Esminis postūmis įsilieti į kontrabandininkų gretas – didžiuliu pelnu viliojantis tabako gaminių kainų skirtumas tarp Lietuvos, ES ir kaimyninių valstybių Rusijos bei Baltarusijos. Užsiimti nusikalstama veikla taip pat skatina įsisenėjusios socialinės problemos – regionuose ir ypač pasienio zonose gyvenančių žmonių menkas užimtumas. Visuomenė turi būti informuojama, kokio masto yra praradimai, kai pinigai už tabako gaminius atsiduria šešėlinių vertelgų biudžete, o ne valstybės, kuri iš šių lėšų galėtų didinti algas, pensijas, tvarkyti ir tiesti kelius, statyti darželius, mokyklas ir pan.

– Kaip, remiantis jūsų patirtimi, atrodytų tipinis eilinio kontrabandininko portretas?

– Tai bedarbis arba menką atlyginimą gaunantis darbininkas. Įvairiausio amžiaus. Vairuoja maždaug nuo 500 iki 1 tūkst. eurų vertės automobilį, kuriame įrengtos nelegalioms cigaretėms gabenti skirtos slėptuvėms. Didesnės siuntos gabenamos krovininiais vilkikais.

Juodadarbiai ir turtuoliai

– Apibūdinkite svarbiausias kontrabandinės veiklos grandis – nuo žemiausios grandies iki nelegalios piramidės viršūnės, kurioje sėdi organizatoriai ir turtuoliai.

– Egzistuoja tarptautinė kontrabanda, vadinamosios karuselės, kai Kinijoje, Saudo Arabijoje, Rumunijoje ir kitur pagaminti didžiuliai kiekiai legalių cigarečių gabenami iš vienos ES valstybės į kitą, kol vienoje jų pradingsta ir atsiduria juodojoje rinkoje. Tokios kontrabandos organizavimas gana sudėtingas.

Yra tranzitinė kontrabanda – kai iš Baltarusijos ar Rusijos cigaretės tranzitu per Lietuvą vežamos į kitas Vakarų Europos valstybes. Dažnai tarp jų būna tokių rūšių cigarečių, kurios Lietuvoje nepopuliarios.

Yra ir tik vietinei juodajai rinkai skirta kontrabanda. Neretai kontrabandos būdu gabenamas mišrus krovinys – pavyzdžiui, važiuojant per Lietuvą šešėliniame sandėlyje iškraunama vietos rinkai skirta cigarečių dalis, o kitos transportuojamos toliau.

Atitinkamai pasiskirstę ir kontrabandininkai. Žemiausioje grandyje yra juodadarbiai: krovikai, vairuotojai, cigarečių pakuotojai. Aukštesnei kastai priklauso asmenys, atsakingi už krovinių apsaugą, žvalgai ir pan. Laipteliu aukščiau – "vadybininkai", organizuojantys ir kontroliuojantys gabenimo procesą. Dar yra žmonės, skiriantys lėšų, už kurias Rusijoje, Baltarusijoje nuperkami dideli kiekiai tabako, kuris vėliau nelegaliai gabenamas į ES šalis. Tikėtina, kad šioje piramidėje egzistuoja ir dar aukštesnių laiptelių.

Atskira kasta yra amatininkai. Jie įrengia išmanias slėptuves, automatines automobilių numerių pakeitimo sistemas, mobiliojo ryšio trikdžių skleidimo priemones, kitą techninę įrangą, apsunkinančią pareigūnų darbą.

Prie netradicinių priemonių priskirčiau gana netikėtas maskuotes, kai kontrabandą vežantys vairuotojai vilki kunigo aprangą.

Apsimeta net kunigais

– Kokias tradicines ir netradicines priemones, bandydami įveikti muitinės barjerus, naudoja kontrabandininkai?

– Tradicinės priemonės – tai išradingai sukonstruotos slėptuvės. Prie netradicinių priemonių priskirčiau gana netikėtas maskuotes, kai kontrabandą vežantys vairuotojai vilki kunigo aprangą arba kai automobiliai pažymimi tokių labdaros organizacijų kaip "Caritas" simbolika.

– Kas tokio išradingo kontrabandininkų slėptuvėse?

– Tai netikėčiausiose automobilių vietose įrengtos slaptos talpyklos. Jos sukonstruojamos gana sudėtingais būdais – perdaromos automobilio rėmo konstrukcijos. Žiūrint iš išorės, jokių pakeitimų nesimato. Norint patekti prie tokių talpyklų, reikia naudoti specialią pneumatinę įrangą.

Vykdydami kriminalinės žvalgybos tyrimą, Širvintų rajone esame radę dirbtuves, kur transporto priemonės buvo pritaikytos kontrabandai gabenti. Darbų užmojai buvo platūs – stovėjo trys visiškai išardyti ir patobulinimams parengti vilkikai.

Pajamos didėja

– Kiek procentų per sieną gabenamos tabako žaliavos ir cigarečių kontrabandos, jūsų duomenimis, muitininkams pavyksta sulaikyti?

– Savo veiklos efektyvumą pirmiausia vertiname pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos pateikiamą kasmetę legalių cigarečių pardavimo statistiką. Pasak VMI statitikos, 2018 m. tokie pardavimai sumažėjo 3,76 proc., tačiau pajamos už juos padidėjo 2,28 proc.

Vertindami savo veiklą, remiamės ir rinkos tyrimų bendrovės "Nielsen" atliekamais tuščių cigarečių pakelių tyrimais, pagal kuriuos Lietuvoje nuo 2010 iki 2018 m. nelegali tabako rinka sumažėjo nuo 41,3 proc. iki 19,3 proc.

2018 m. Lietuvos muitinės pareigūnai sulaikė 132 mln. vnt. cigarečių kontrabandos (2017 m. – 128 mln. vnt.), kurių vertė su privalomais sumokėti mokesčiais – 20,8 mln. eurų (2017 m. atitinkamai – 18 mln. eurų).

– Kokie apdovanojimai, paskatinimai pareigūnams skiriami už sulaikytą kontrabandą?

– Labiausiai pasižymėję pareigūnai, kovojantys su kontrabanda, bent keletą kartų per metus apdovanojami tiek piniginėmis premijomis, tiek įvairiais atminimo ir pasižymėjimo ženklais, medaliais, ordinais.

– Ar pasitaiko MKT pareigūnų ir kontrabandininkų bendradarbiavimo atvejų?

– Yra pasitaikę. Jei tik mums kyla įtarimų, perduodame informaciją Muitinės imuniteto tarnybai, kad pasidomėtų. Prieš kurį laiką vienas pareigūnas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už pagalbą nusikalstamos veiklos organizatoriams.

Stinga efektyvių priemonių

– Efektyviau su tabako kontrabanda kovojančiose šalyse pareigūnams veiksmingai padeda legalių rūkalų gamintojai, aprūpinantys specialia įranga ir kitomis efektyviomis priemonėmis. Mūsų šalyje nuspręsta, kad jų pagalba nereikalinga. Kaip žinoma, nuo 2016 m. įsigaliojus Tabako kontrolės įstatymo pataisoms, gamintojų parama kovojant su nelegalia rinka buvo uždrausta. Ar tai, jūsų nuomone, nesumenkina galimybių pažaboti kontrabandą?

– Čia klausimas ne pagal mano kompetenciją. Galiu pasakyti savo asmeninę nuomonę, kad legalių cigarečių gamintojų parama yra gerai, ji yra naudinga.

– Kontrabandininkai ne tik gabena ir platina nelegalius cigarečių krovinius, bet ir įkuria šešėlinius gamybos padalinius, kuriuose apdorojama tabako žaliava. Atrodo, kad gamybos padalinių Lietuvoje daugėja. Tai panašu į esminę nelegalios veiklos plėtrą. Ar tokios tendencijos nekelia nerimo?

– Neturime duomenų, kad daugėtų šešėlinių tabako apdorojimo padalinių. Tačiau bendradarbiaudami su kolegomis iš užsienio gauname aiškių signalų, kad Lietuva tampa šalimi, iš kurios tabakas pakliūna į nelegalius fabrikėlius. Mūsų manymu, šešėlinių tabako apdorojimo įmonių galimas gausėjimas susijęs su tuo, kad tabako žaliava Lietuvoje, skirtingai nuo kitų regiono valstybių (Lenkijos, Latvijos), nelaikoma akcizine preke. Dabar yra pateikti teisės aktai dėl akcizų taikymo tabako žaliavai.

Neapmokestinimas akcizais yra sistemos spraga, trukdanti efektyviau kovoti su kontrabanda. Nelegalus verslas, prisitaikydamas prie situacijos, per Lietuvą legaliai importuoja tabako žaliavą, kuri vėliau pristatoma į nelegalius tabako fabrikus, kurių daugiausia yra Lenkijos vakarinėje dalyje. Praėjusiais metais Lietuvoje sulaikyta apie 100 tonų neapdoroto tabako, dalis jo jau buvo apdorota. Iš tokio kiekio galima pagaminti iki 174 mln. vienetų cigarečių (t. y. apie vienu trečdaliu daugiau, nei iš visų per 2018 m. sulaikytų kontrabandinių cigarečių).

Nelengva konkuruoti

– Ar, jūsų pastebėjimais, efektyvus yra muitinės pareigūnų bendradarbiavimas su kitomis teisėsaugos tarnybomis?

– Nuolat ir aktyviai bendradarbiaujame tiek su pasieniečiais, tiek su policija, tiek su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ir kitomis institucijomis, ypač – kriminalinės žvalgybos srityje. Ne vienas skambus kontrabandos sulaikymas įvyko kelių institucijų pareigūnų pastangomis.

– Ar turite duomenų, kokia dalis muitinės tarnybos išaiškintų pažeidėjų atsiduria teismuose, kiek jų sulaukia nuosprendžių?

– Teismuose atsiduria didžioji dalis išaiškintų pažeidėjų, tačiau teisminis bylų nagrinėjimas labai įvairus, trunkantis nuo kelių mėnesių iki kelerių metų.

– Ar sulaukiate vertingų pranešimų iš gyventojų apie kontrabandininkų planus, veiklą, slėptuves?

– Lietuvos muitinėje yra anoniminis pranešimų telefonas. Kitas informacijos šaltinis – žmonės, bendradarbiaujantys su teisėsauga. Apie kontrabandininkų veiklą pranešantys asmenys dažniausiai nori išlikti nežinomi. Galiu pasakyti, kad ne visi pasitikėjimo telefonu pateikti pranešimai pasitvirtina.

– Kokios priemonės, jūsų nuomone, padėtų muitinės pareigūnams efektyviau užkirsti kelią tabako kontrabandos plėtrai Lietuvoje?

– Kompleksinės priemonės. Reikėtų rimtų papildomų investicijų įsigyjant specialiąją techniką, transporto priemones, programinę įrangą. Bet, ko gero, dar aktualiau – stiprinti ir motyvuoti su nelegalia veikla kovojančius pareigūnus, kad tarnyba jiems būtų patraukli, kad jai galėtų skirti visą savo laiką ir pastangas.

Mūsiškiams ne visada lengva konkuruoti su priešininkais kitoje fronto pusėje, kurie savo šešėlinei veiklai skiria didžiules lėšas tiek įmantrioms techninėms, tiek kitokio pobūdžio priemonėms.